Žymos archyvas: vėlės

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

2019 11 04 16:23

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau →

Sekmadienio sakmė. Pasakojimas apie dvasias (1)

2019 10 27 07:19

Senieji Nidos Krikštai | neringosmuziejai.lt nuotr.

Mano motinėlė nei dieną, nei naktį niekados nebijodavo pro kapines praeiti, kaip kiti žmonės baugštosi. Ji mus, vaikus, liūbėdavo mokinti, idant nei kapinių, nei numirėlių nesibijotumėm.

„Vaikai, – teip ji kalbėdavo, – numirėliai jums nieko nedarys, dvasių neprivalote bijotis, ale nuo gyvųjų pasisaugokite, tie jums gal daug ką užkenkti…

Jeigu jūs baugštotės pro kapines praeiti, tai tik drąsiai pasakykit numirusiems „labą vakarą“ arba „labą rytą“, tada jūs nebijositės ir nieks jus negandys. Skaityti toliau →

D. Urbanavičienė. Mirtis ir karnavalas (4)

2018 11 01 13:17

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaidoje sklinda džiaugsmas, kad Lietuvoje įsitvirtina Helovyno tradicijos, parduotuvėse graibstomi moliūgai, baisuokliška atributika ir pan.

Šios tradicijos puikiai gyvuoja Amerikoj, tapo savotiška šeimų, draugų ir kaimynų lankymo socialine švente. Bet jie neturi nei Vėlinių, nei Užgavėnių. Juokdariškas pasišaipymas iš mirties ir anapusinio pasaulio simbolikos ten virto bene pagrindiniu metiniu karnavalu.

Kitaip yra Lietuvoje – tai yra metas, kai lankome artimųjų kapus, raginame Skaityti toliau →

Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys (5)

2018 10 31 01:59

Tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugėje, skirtoje Vėlinių papročiams atminti | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d. Kaune vyko tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų mugė, skirta Vėlinių papročiams atminti. Apie Vėlinių papročius mugėje pasakojusi etnologė Jūratė Bytautė pabrėžė, jog Vėlinių dieną buvo keliamos vaišės ar net puotos, kurios vėliau būdavo nešamos mirusiesiems ant kapų.

„Per Vėlines švęsti, sočiai prisivalgyti, lankytis svečiuose ar juos kviesti į namus – ne nuodėmė, o tikrasis Vėlinių šventės paprotys. Dar iš senųjų šaltinių žinoma, jog anksčiau žmonės per Vėlines „keldavo stalus“, vaišindavosi, puotaudavo su artimaisiais ar kaimynais, ir netgi nešdavo vaišes į Skaityti toliau →

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

2018 10 27 00:38

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau →

Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos) (3)

2018 10 22 07:00

Vėlinės Dvarciškėse | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 20 dieną, Vilniaus romuvų sambūris surengė Vėlinių šventę Dvarčiškių kaime, Švenčionių rajone, kurios metu pagerbė protėvių Vėles pilkapiuose ir prie vaišių stalo. Vėlinės – viena iš svarbiausių baltų švenčių, skirta mirusiesiems prisiminti ir pagerbti.

Paminėjus rudens lygiadienį, ateina dargnotas ir šaltas Vėlių laikas. Seniau Vėlinės buvo švenčiamos visą laikotarpį nuo rudens lygiadienio iki pat Saulėgrįžos: buvo lankomi mirusiųjų kapai, kūrenami laužai, keliamos puotos mirusiųjų garbei. Skaityti toliau →

Romuviai švęs Vėlines Romuvos kaime (1)

2018 10 20 02:50

Spalio 20 d.17 val. Vilniaus romuvų sambūris kviečia į Vėlinių – Ilgių minėjimą Romuvos kaime.

„Romuvos bendruomenė pagerbia protėvius kasmet. Minime ne tik mus palikusius artimuosius, bet uždegame žvakutes ir giedame Vėlinių giesmes ant pilkapių. Kviečiame kartu paminėti protėvius ir mums brangius žmones Romuvos kaime, Dvarčiškiuose, Švenčionių rajone.

Protėvių paminėjimo apeigos prasidės 17 valandą žygiu ir apeigomis ant pilkapių. Apeigos bus tęsiamos Dvarčiškiuose, Sotvaro šventykloje ir prie vaišių stalo, bendraujant, giedant, prisimenant artimus ir tolimus išėjusius“ – kviečia rengėjai. Skaityti toliau →

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

2017 12 24 00:05

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau →

Vėlinės (audio, video) (0)

2017 11 01 20:00

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Inija Trinkūnienė:

Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių.

Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau →

Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos) (1)

2017 10 20 01:32

Spalio 21 d., šeštadienį, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva visus kviečia į kasmetinį Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių r. prie Sarių). Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios Vėlinių giesmės.

Šiemet, kaip ir kasmet, protėvių minėjimas prasidės Dvarčiškiuose Sotvaro šventykloje 14 val. Vėlinėms ir protėviams skirtą apeigą atliks romuvos vaidila Gediminas Žilys. Apeigą praturtins pokalbis apie Vėlines ir vėles su Romuvos garbės vaidila, mitologu Dainiumi Razausku ir Skaityti toliau →

Muzikinė grupė – „Skylė“ kviečia į mistišką muzikinę kelionę su „Dūšelėmis“ (0)

2017 10 09 08:00

„Skylė“ kviečia į mistišką muzikinę kelionę su „Dūšelėmis“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 28 d., šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, muzikos mylėtojus kviečia pasitikti paslaptingą vėlių metą, vieninteliame pasirodyme. Čia skambės Vėlinių temai artimas naujausias grupės kūrinys – muzikinė mitologinė drama – „Dūšelės“.

Pernai, dvigubu albumu pasirodžiusios „Dūšelės“ pasakoja apie mirtį ir gyvenimą, sielos kelionę tarp šiapus ir anapus dviejų pasaulių ribos. Į šiuolaikinį muzikos ir poezijos rūbą įvilktas pasakojimas, perteikiamas Brolio, mirusio nuo gyvatės įkandimo, į kitą pasaulį jo gelbėti Skaityti toliau →

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

2017 04 24 17:00

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi… Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (4)

2017 01 06 17:34

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių.

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau →

D. Žuromskienė. Apie Adventą, viltį ir gerumą (3)

2016 12 16 07:32

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Kai pirma šalna pakanda lapus ir vėjas baldosi už lango, artėja Adventas. Žengiame paskutinį žingsnį į žvarbią gruodžio naktį. Ir sniego paklotai matosi ne tik laukuose – ant miesto stogų. Lėtai nutupia snaigė ant delno. Norisi tvirtai suspausti , kad niekur nedingtų šis trapus mažytis stebuklas. O kad su baltu snaigių pūku kristų širdin šviesios viltys, nemeluotas džiaugsmas, švelnumas!

Tai virsmas, kuris, nori to, ar ne, vis tiek vyksta. Vyksta aplinkoje. O mumyse? Kur krypsta mūsų žvilgsnis? Kur skrieja mintys? Skaityti toliau →

„Skylė“ pristatys vėlėms skirtą plokštelę „Dūšelės“ (video, nuotraukos) (0)

2016 11 01 07:40

„Skylė“ pristatys vėlėms skirtą plokštelę „Dūšelės“ | rengėjų nuotr.

Jau lapkričio viduryje Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ muzikos mylėtojams pristatys naujausią savo kompaktinę plokštelę, kuri šį kartą bus net dviguba.

Pirmojoje plokštelėje – muzikinės – mitologinės dramos „Dūšelės“ gyvo garso įrašas iš premjerinio koncerto Karmazinų pilkapyne. Klausytojas ras dešimt Roko Radzevičiaus kurtų dainų, nuosekliai vedančių per dramos siužetą.

Antrajoje plokštelėje skamba ambient ir elektroninės muzikos kūrėjų variacijos „Dūšelių“ dainų tematika. Savo interpretacijas albumui paruošė kompozitoriai Jonas Jurkūnas, Martynas Bialobžeskis, Donatas Bielkauskas ir kiti. Naujos dainų versijos Skaityti toliau →

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

2016 10 28 09:17

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau →

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

2016 08 31 07:40

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau →

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

2016 08 25 08:00

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau →

I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video) (23)

2016 01 20 01:20

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti

Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.

Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (109)

2015 12 24 14:57

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Vėl Vėlinės (46)

2015 11 01 14:14

Kai lapkričio tamsa apgaubia žemę, vėl keliaujame į savo Tėviškės kapus. Tūkstančiais atminties ugnelių bandome išsklaidyti Vėlinių nakties tamsą. Trumpas brūkšnelis tarp dviejų skaičių kapo akmenyje – mūsų gyvenimas. Kai kuriuose antkapiuose – pavardė, ir gimimo data su brūkšniu laukiančiu antrojo skaičiaus! Šiurpoka. Iš kur toks racionalus atsivėrimas mirčiai?

Gal tai lietuviškas praktiškumas, taupumas? O gal senosios pasaulėžiūros liekana – prijaukintos mirties laikų atbalsis? Juk dar ne pernelyg nutolo metas, kai kiekviena močiutė turėdavo pasiruošusi karstą ir įkapių rūbus. Kartas nuo karto juos prisimatuodavo, nuo savojo karsto nupūsdavo dulkes, o kur toliau išvažiuodama – veždavosi į kelionę ir įkapes… Skaityti toliau →

Vėlinės (1)

2015 10 23 10:30

Margionių kaimo kapinėse, Varėnos r. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Vėlinės – mirusiųjų, esančių šalia mūsų, diena. Nagrinėjant šią temą tinka kalbėti apie mus, mirtį, apie vėlių gyvenimą ir dar daug ką.

Kas gi ta mirtis ir pomirtinis gyvenimas…

Formaliai, mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo apykaita. Žmogaus gyvenime vienintelis tikras dalykas yra tas, kad jis mirs. Kada – neaišku. Mūsų tautosakoje labai gerai žinomos sakmės apie laikus, kai žmogus žinojo savo mirties datą ir turėjo galimybę savo gyvenimu užsitarnauti lengvą ar sunkią mirtį. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė (14)

2014 12 25 00:55

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

Skaityti toliau →

Kaip senovės lietuviai švęsdavo Velykas? (4)

2014 04 19 11:25

Velykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet jas švęsime balandžio dvidešimtą dieną. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas?

Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Kai kas mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai (38)

2013 12 24 12:00

Kūčios – šeimos susitelkimo šventė. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą besisukantį apie namų židinį, tai ir žmogaus siela iš erdvių laukų platybių ir tolimų kelionių sugrįžta į namų vidų prie šeimos židinio, į sielos šviesą ir prisiminimų šilumą…

Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau →

N. Laurinkienė. Vėlių deivė Veliona (32)

2013 11 23 11:32

Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis) | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Senovės lietuvių deivė Veliona (Vielona) – viena iš mitinių vėlių globėjų. Ji buvo paminėta apie 1582 m. Jono Lasickio, kuris ją pristatė kaip vėlių dievą: Vielona Deus animarum (BRMŠ II:582, 595). Šis „dievas“ istoriko buvo siejamas su mirusiųjų maitinimo papročiu: „Veliona – vėlių dievas“ (Vielona), kuriam aukojamos aukos, kai maitinami mirusieji. Jiems paprastai duodama kepintų paplotėlių, patrupinus keturiose vietose, priešpriešiais. Tie paplotėliai vadinami Sikies Vielonia pemixlos (BRMŠ II: 582, 595). Matyt, XVI a. Žemaitijoje dar galėjo būti praktikuojamas šitoks ritualas. Skaityti toliau →

Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos) (31)

2013 11 02 20:30

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Per Vėlines, lapkričio 2 d., 12 val. Vilniuje, viešosios įstaigos „Mūsų vėliavos“ atstovai sukūrė dar neregėtą reginį: virš Vilniaus miesto Lukiškių aikštės iškėlė milžiniška – 5 metrų ilgio Vyčio vėliava. Reginio sumanytojai teigia taip siekią Lietuvai ir pasauliui priminti apie mūsų tautos palikimą ir išreikšti jam pagarbą.

„Pradėdami savo projektą vėlinių dieną norėjome ne tik pagerbti istorinę Vyčio vėliavą, bet ir su ja už mūsų tėvynę kovojusių protėvių vėles“, – sakė vienas iš šios patriotinės idėjos autorių Mindaugas Siaurys Skaityti toliau →

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

2013 10 31 16:00

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau →

Paminėkime protėvių vėles (0)

2013 10 30 00:52

Kelmė

Spalio 30 d., 17 val., Kelmės raj. Daugėliškės kaime vyks protėvių paminėjimo šventė.

– Saulės palydėjimas Daugėliškės Alkoje;
– Vėlinių apeigos Perkūniškės pilkapiuose;
– susitelkimas Perkūnkalnyje;
– suneštinės vaišės ir gaivieji gėrimai sodyboje;
– mirusių protėvių, tautos vedlių pagerbimas ir paminėjimas;
– Vėlinių giesmės ir dainos. Skaityti toliau →

Jaunimo ramuva kviečia pagerbti protėvių vėlių atminimą (audio, nuotraukos) (0)

2013 10 22 09:10

Spalio 26 d., šeštadienį, artėjant Ilgių–Vėlinių šventei, Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) pagerbti protėvių vėlių atminimą.

Spalio pabaigoje pagal senuosius lietuvių papročius minimi protėviai, lankomi jų kapai. Vėlinės – mirusiųjų minėjimo metas – vienas iš akivaizdžiausių mūsų senojo tikėjimo gyvybingumo patvirtinimų. Senąjį tikėjimą liudijame kasmet lankydami savo artimųjų kapus, uždegdami žvakeles, parymodami prie kapų ir mintimis atverdami save amžinybei. Lietuvos jaunimo ramuva jau dešimtmetį kasmet, vėlyvą rudenį kviečia jaunimą rinktis prie pilkapių ir visiems kartu pagerbti protėvius – mūsų valstybės kūrėjus. Skaityti toliau →