Žymos archyvas: vedos

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

Baltų ir vedų tradicijos susitiko šventėje ,,Goloka Rasos” (nuotraukos) (1)

Baltų ir vedų tradicijos susijungė šventėje ,,Goloka Rasos” | V. Maksimkino nuotr.

Visus norinčius švęsti Rasas apjungiant baltų ir vediškas tradicijas šiemet kvietė ir Lietuvos vaišnavai, birželio 23-26 dienomis trečią kartą surengdami tradicija tampančią šventinę stovyklą po atviru dangumi – „Goloka Rasos“.

Vienas šios šventės rengėjų – užsidegęs vedinės kultūros ir religijos skleidėjas Simas Grabauskas – siekia šią tradicinę lietuvišką šventę apjungti su vedų kultūros išmintimi. Todėl, jo teigimu „festivalyje siekiama panirti į vedų, baltiškosios ir šių laikų racionaliosios kultūrų sintezę, aptikti ir įsisavinti joms bendras amžinąsias vertybes bei išlaisvinti savo širdį nuo negatyvių nuostatų. Šioje šventėje mes neprimetame savo požiūrio į gyvenimą, bet skatiname kultūrų dialogą“. Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (III) (0)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinis kiekvieno musulmono pasisveikinimas: Salem Aleikum. Perskaitykim lietuviškai atbulai ir gauname: Melas Mukiela, Melas Mukela! Mukelė – tarmiškas lietuviškas nukryžiuoto Kristaus medžio drožinys („muki“ – kančios slav.).

Kartais skaitant atbulomis, naujai pateikta žodžių prasmė priverčia susimąstyti. Jei mes tikrai tikime Kūrėju, tada privalome tikėti, kad Tikėjimas ir Žodis materialūs. Vadinasi, materialios ir emocijos bei jausmai. Tada visai nesvarbu, kieno vardu – velnio ar Dievo mes kažką darysime, svarbiausia – šviesios mintys ir gražūs darbai. Skaityti toliau

Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos) (15)

Jonas Trinkūnas su žmona Inija Džaipure, 2011 m. | Alkas.lt nuotr.

Šiemet kovo pradžioje Haridvaro mieste. Indijoje įvyko Tarptautinio kultūrų tyrimo centro (International Center for Cultural Studies, USA) surengta IV mokslinė konferencija ir senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Pirmoji ICCS konferencija įvyko 2003 m. Mumbajuje. Haridvaras – šventas Indijos miestas Himalajų priekalnėse, į kurį apsiprausti ir nuplauti nuodėmes šventuose Gangos vandenyse iš visos Indijos suvažiuoja milijonai hinduistų piligrimų.

Konferencijos bendraorganizatoriumi buvo ir Haridvaro dvasinės kultūros universitetas (Devi Sanskrti Vishwavidyalaya Haridwara), kurio patalpose ir universitetiniame miestelyje vyko konferencijos paskaitos ir ceremonijos. Skaityti toliau

A.Beinorius. Ko mus gali išmokyti Indija? (3)

Audrius Beinorius

Savo pranešimo pavadinimą „pasiskolinau“ iš Oxfordo profesoriaus Max Friedrich Millerio knygos pavadinimo. Jis 1882 metais savo paskaitų ciklą skaityta Kembridže pavadina „What India Can Teach Us?“. Pradedamas nuo to, jog Indija tebėra vakariečiams terra incognita, jis anuomet teigė, jog yra daug dalykų kurių Indija gali pasimokyti iš Vakarų, tačiau esama ne ka mažiau svarbių dalykų, kurių mes galime išmokti iš indų. Taigi, anot M.Mullerio mes turime būti pasiruošę priimti, tai ko Indija mus gali išmokyti. Žmogaus sąmonės raidos pažinime, savęs, savo tikrojo AŠ pažinime Indija užima nepranokstamą vietą. Kurią žmogaus pažinimo sritį bepaimtume, ar tai būtų kalba, religija, filosofija, teisė, menas ar tradiciniai mokslai – verta keliauti į Indiją, kurioje ligi šiol saugomi ir gyva tradicijos perdava puoselėjami vieni vertingiausių žmonijos patirties ir pažinimo lobių. Skaityti toliau