Žymos archyvas: vardų ir pavardžių rašymas

G. Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas? (6)

Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius, nori kaitalioti beveik viską, neįžvelgdami esmingumo, ilgalaikių pasekmių Lietuvos ateičiai ir, panašu, nesidomėję pirminėmis vienokio ar kitokio sprendimo priežastimis.

Norisi paklausti, ar tapatumo niveliavimas neatrodo šventvagiškas, nes tuos pačius Skaityti toliau

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą (8)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (95)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ (13)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 1 dieną, ketvirtadienį, 10 val. Vilniuje,  Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2) bus surengta spaudos konferencija „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir pasisakys piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas,  hab. dr. Kazimieras Garšva, internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas  ir filosofe, Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra.

Kai kurioms politinėms jėgoms Seime vis aktyviau bandant brukti nelietuviškų Skaityti toliau

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie asmenvardžių rašymą, 2019-ųjų Prezidento rinkimus ir aukštųjų mokyklų pertvarką (video) (1)

Eugenijus Jovaiša | Penki.lt nuotr.

Laidoje aptariame pagrindinius šios savaitės įvykius – Seime dar kartą svarstytus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus ir tebesitęsiančią diskusiją apie aukštųjų mokyklų pertvarką. Tai komentuoja Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša. Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko pirmąjį tyrimą, kas gali geriausiai pasirodyti 2019 m. Prezidento rinkimuose. Pokalbis su bendrovės vadovu Ignu Zoku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau

E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu (57)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo balsavo dėl asmenvardžių rašymo pasuose projektų. Akivaizdu, kad Seimas šiuo klausimu nėra pasiekęs sutarimo. Ir pirmojo puslapio, ir latviškajam variantui pritarta po pateikimo. Abiem pritarė ir dauguma valstiečių.

Kadangi diskusijos dėl šių projektų apipintos daugybe mitų ir klaidinančios informacijos, norėtųsi pabrėžti kelis dalykus:

Šiandien Seimui teikiamo Andriaus Kubiliaus inicijuoto projekto (Nr. XIIIP-535) 4 straipsnio 1 dalis dėl asmenvardžių rašymo teigia: Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (23)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

Seimui siūloma sekti Latvijos pavyzdžiu rašant nelietuviškas pavardes oficialiuose dokumentuose (6)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą 2015-06-23 d. Piketuojama bus ir šiandien 12 val. | J. Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 9 d. apie 12.40 val. Seimas svarstys Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-535 (dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose W, X ir Q raidėmis).

Šis projektas suskaldė visuomenę.

Esminių pastabų Įstatymo projektui gausu Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, Joje nurodoma, kad projektas niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje gimusio vaiko pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, o vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba. 

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau

K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą (26)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Nr. XIIIP–535, 2017-04-04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius.

Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS–LKD frakcijos pranešimas). Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus? (20)

Lietuvos Respublikos piliečio „pasas“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nuolat yra pakurstomas nelietuviškų pavardžių lietuviškuose dokumentuose klausimas (ypač pasikeitus valdžiai), vis atrandant kitokių priekabių ir mėginimų tvarkyti tuos nepaklusnius lietuvius. Kai sukeliamos tokio pobūdžio „audros“, kiekvieną kartą vis atsiranda „ekspertų“ iš intelektualų, dažniausiai istorikų ir politikų, kurie, parašę tekstus apie neva Lietuvoje engiamus užsieniečius įrašant jų pavardes į lietuviškus pasus, po jais pasirašo ir pavadina peticijomis. Keista, kad tie „ekspertai“ pučia miglas ir iškraipo visiems žinomas tiesas, kurios beveik du dešimtmečius buvo nuolat keliamos diskusijose Skaityti toliau

M. Karalius. LRT klystkeliai (5)

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Deja, ne tik LRT, bet ir ponų Rimvydo Valatkos, Antano Smetonos, Žinių radijo, dalies lituanistų bendruomenės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakomi teiginiai apie „originalią“ svetimvardžių rašybą ar tapatybės panaikinimą perrašant juos lietuviškai yra klaidinantys, kiršinantys visuomenę ir brangiai kainuojantys Lietuvos valstybei.

Vadinamosios originalios rašybos nėra, nes tai visada yra vardo užrašymas dokumentuose kurios nors valstybės valstybine kalba – vokiečių, lenkų, gruzinų, rusų, hebrajų ir t. t. Todėl nei latviai, nei lenkai, nei belgai, rusai, Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar pasikartos „lietuvių nacionalizmo“ skandalai? (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 21 d, Lenkijos Senatas (aukštieji parlamento rūmai) Lenkijos Seimui pateikė įstatymo projektą „Dėl įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandos draudimo…“  pakeitimo.

Naujajame įstatyme rašoma: „Kita totalitarine santvarka laikoma fašizmas, vokiečių nacizmas, ukrainiečių ir lietuvių nacionalizmas (negi tai santvarka?), prūsų, rusų ir vokiečių militarizmas“. Propaganda gali būti laikomi organizacijų – mokyklų, vaikų darželių (!), ligoninių (!), kultūros įstaigų pavadinimai, taip pat paminklai, skirti asmenims, įvykiams, datoms, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą (29)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Siekdama pagerinti mūsų šalies santykius su Lenkija, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė naują būdą nelietuviškų pavardžių rašymui asmens dokumentuose. Pagrindiniame paso puslapyje rašyti užsieniečių ir lenkais save laikančių Vilnijos gyventojų pavardes: iš pradžių valstybine kalba, o po pasvirojo brūkšnelio taip, kaip paso savininkas pageidauja, bet registruose būtų galima vartoti tik lietuviškąjį variantą“. 

Tokius siūlymus dabartiniai valdantieji (tiksliau vienas jų įtakingas patarėjas) skelbė ir anksčiau, dar nebūdami valdžioje,  dabar Skaityti toliau

R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)

Rokas Tracevskis | A. Buckutės nuotr.

Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje). 

Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau

A. Zolubas. Kai partijos dėl reitingų kariauja, Seimas brakonieriauja (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kai tokie paukštyčiai – kurtiniai – rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi šūvių, kai čia pat brakonieriaujantis medžiotojas pyškina jų nuotakas.

Labai panašų reiškinį stebime Seime, vyriausybėje, teismuose, vietos savivaldybėse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringų rinkiminių kampanijų metu, nelygu vagys per ilgas šventines dienas,  brakonieriai, savi ir iš svetur, paniekinę visus įstatymus, gali pačią valstybę iš panosės pagrobti.

Reikia pastebėti, kad ir visuomenė ne savo valia įtraukiama ne tik į paukštyčių Skaityti toliau

I. Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau? (21)

Indrė Česnauskaitė | LEU nuotr.

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė). „Kai trečiame kurse ėmiau redaguoti laikraštį, realiai susidūriau su svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimu. Susiradau nutarimą, kuriame nurodyta, kaip reikia lietuvinti, skaičiau, nagrinėjau ir bandžiau ten užrašytas taisykles pritaikyti praktiškai. Iš pradžių sekėsi tikrai labai sunkiai. Nesu poliglotė, daug kalbų nemoku, nežinau, kaip tarti prancūziškus, suomiškus, turkiškus, kitų kalbų vardus ir pavardes. Skaityti toliau

Vyks konferencija „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“ (6)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 13 d.  Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR), visokeriopai palaikantis Lenkijos respublikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų keliamus reikalavimus Lietuvai dėl vadinamos originalios lenkakalbių lietuvių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, rengia konferenciją „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“.

EFHR išplatintame pranešime teigiama, kad konferencijos tikslas yra „apžvelgti asmenvardžių rašybos teisinį reglamentavimą Lietuvoje, naujausią teismų praktiką šioje srityje („Pauwels“, „Wardyn“ ir kitas bylas), o taip pat kartu aptarti galimus esančios situacijos sprendimo būdus“. Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymas dokumentuose: sąmoningai kuriamas teisinis chaosas?  (17)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Viešąją erdvę vėl pradėjo drebinti griausmingi pranešimai apie tai, kad jau trečias teismas leido asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skleidžiama informacija dozuojama: kas patogu skalambijama, o kas netinka teismo sprendime – nutylima.

Sąvokų painiava. Jau nuo pat praeitų metų Vilniaus miesto apylinkės teisėjo Gintaro Seikalio sprendimo, pasirodančiuose komentaruose viskas suplakama į vieną krūvą, sąmoningai neskiriami esminiai dalykai. Visais atvejais teismai ragina įgyvendinti Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos konstitucinio statuso doktriną. O komentatoriai gal tyčia visai neskiria paso nuo kito Skaityti toliau

A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia! (36)

Alkas.lt nuoitr.

Doc. dr. Antano Smetonos rašinys „Dėl lietuvių kalbos raidyno“ autoriui būdinga maniera, neslepiančia paniekos kitaip manantiems kalbininkams, toliau tęsia kampaniją, kad į lietuvių kalbos raidyną būtų įtrauktos raidės Q, W ir X.

Savo rašinį gerbiamasis docentas pradeda pompastišku teiginiu: „Raidžių karuose iki šiol didžiausia šventenybė buvo lietuvių raidynas“. Niekas nedrįsęs jo liesti: visus kausčiusi „kalbos gynėjų“ primetama nuostata, kad toms trims raidėms – „šėtono išmislui“ – lietuviškame pase ne vieta, o „gramatikų rašytojai – kalbos tvirkintojai“. Tačiau A. Smetona, pasidairęs, kaip kitos tautos tvarkosi „su šia bėda“, atsikratė baimės ir ryžosi net padrąsinti skaitytojus. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie terorizmą Paryžiuje ir apie 70 000 parašų už valstybinę kalbą (video) (0)

Gintaras Songaila | penki.lt nuotr.

Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie tragiškus įvykius Paryžiuje ir apie religinį terorizmo atsiradimo aspektą kalbasi su kunigu jėzuitu Antanu Saulaičiu.

Su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovu Gintaru Songaila kalbama apie šią savaitę Seimo pradėtą svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kurioms pateikti buvo surinkta beveik 70000 piliečių parašų.  Skaityti toliau

E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio) (117)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ at­sto­vo, akademiko Eugenijaus Jo­vai­šos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3796 Skaityti toliau

Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video) (28)

P1250692

Lapkričio 19 d. Seimas pradėjo svarstyti beveik 70 tūkst. piliečių pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-3796, kuriuo siekiama patikslinti vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą dokumentuose.

Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) Skaityti toliau

Bemaž 70 000 piliečių parašais patvirtintas vardų ir pavardžių rašybos projektas teikiamas Seimui (tiesioginė transliacija) (1)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 19 d. 10.10 val. į Seimo darbotvarkę įtrauktas piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“  teikiamo tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projekto (XIIP-3796) svarstymas. Šiam projektui savo parašais pritarė beveik 70 000 Lietuvos piliečių.

Lapkričio 17 dieną piliečių iniciatyvinės grupės„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankėsi Seime ir susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė pasidžiaugusi šia piliečių iniciatyva ir atliktu milžinišku darbu, išreiškė viltį, kad „Seimo nariai taip pat įvertins piliečių siūlomą įstatymo projektą ir jis Skaityti toliau