Žymos archyvas: vardas

D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis? (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Normalus“ būdas mėginti atsakyti į šį ar kitą tokio pobūdžio klausimą būtų naršyti po žmogaus biografiją, nagrinėti jo darbus, prisimerkus tiriamai stebeilyti į jo akis ekrane arba net nuotraukoje (nors tai jau nebūtų visai „normalu“). Neabejoju, kad visa tai jau deramai atlikta tiek viešai, tiek daugelio asmeniškai, todėl tuo užsiimti čia net nepradėsiu.

Pamėginsiu į antraštėje iškeltą klausimą atsakyti „nenormaliuׅ“ būdu – pagvildenti, ką reiškia jo vardas ir pavardė. Kad vardas kažką reiškia, nestebėtina: nuo senų senovės žmonės stengiasi suteikti kuo prasmingenus vardus krikštijamiems vaikams, Skaityti toliau

D. Razauskas. Įmonių pavadinimai: Lietuva trukdo sėkmingam verslui? (65)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas | S. Paškevičiaus nuotr.

Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.

Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas (5)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Kitą kartą pondievs, stebuklus darydams, paklausęs vieno ūkininko:
– Kokį vardą tur ugnis?

Ūkininks:
– Nežinau.

Tai ponsdievs paėmęs šiaudų kūlį, uždėjęs ant trobos stogo ir uždegęs. Kūlys ant pusės sudegęs, ponsdievs pasakęs:
– Ciba!

Šiaudai ir užgesę. Ponsdievs nuėjo sau. Žmogus suprato, kuom vardu ugnis.

Antro dieno ūkininks, susiėjęs savo pačią, norėdams jai parodyti ugnies vardą, uždegęs šiaudų kūlį ir užmetęs ant stogo. Kūlys ant pusės sudegęs, ūkininks surikęs: Skaityti toliau

Vyks konferencija „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“ (6)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 13 d.  Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR), visokeriopai palaikantis Lenkijos respublikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų keliamus reikalavimus Lietuvai dėl vadinamos originalios lenkakalbių lietuvių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, rengia konferenciją „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“.

EFHR išplatintame pranešime teigiama, kad konferencijos tikslas yra „apžvelgti asmenvardžių rašybos teisinį reglamentavimą Lietuvoje, naujausią teismų praktiką šioje srityje („Pauwels“, „Wardyn“ ir kitas bylas), o taip pat kartu aptarti galimus esančios situacijos sprendimo būdus“. Skaityti toliau

Kaip kauniečiai siūlo pavadinti angelą Prezidentą (1)

Istorinės Prezidentūros angelas Prezidentas_istorineprezidentura.lt

Istorinės Prezidentūros sodelyje stovintis menininkės G. Akelienės sukurtas bevardis angelas Prezidentas traukia minias lankytojų, ypač vakarais, kai sodelis pasipuošia kalėdinėmis šviesomis. Užsukę į sodelį, žmonės mielai dalyvauja angelo vardo rinkimuose. Po savaitės balsavimo – pilna dėžutė pasiūlymų!

Mažieji balsuotojai dažniausiai siūlo savo vardus: Martynas, Domas, Aidas, Matas, Sofija. Labai populiarūs Vilties, Meilės, Svajonės, Taikos vardai. Siūloma ir įdomių variantų: Kaunius, Blaivybės angelas, Tautos angelas, Palemonas, Miesto angelas. Linksmai nusiteikę balsuotojai angelą siūlo pavadinti Albinu, Anzelmu, Pabėgėliu, Son Goku, Išalkusiu studentu, Celestinu, Optimistu. Skaityti toliau

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose (20)

laima-kalediene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Seimo socialdemokratų frakcijos nariams forsuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) proteguojamą asmenvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba, skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Skaityti toliau

Pristatomas naujas baltiškos kilmės lietuviškų vardų žodynas „Rinkis vardą lietuvišką“ (7)

CaptureVasario 12 d., trečiadienį, 17:30 val. Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Konferencijų salėje, vyks lietuviškų vardų žodyno „Rinkis vardą lietuvišką“ pristatymas. Jame – keli tūkstančiai tik lietuviškos kilmės vardų, jų paaiškinimai ir visos kirčiavimo formos.

Klaipėdos universiteto darbuotojų parengtame leidinyje pateikiami baltiškos kilmės lietuvių vyrų ir moterų vardai, trumpai paaiškinamos jų reikšmės.

„VARDAS nėra tik paprastas žodis. Juo labiau – vien garsų derinys žmogui pašaukti. Lietuviškas vardas – gyvenimo kelio linkėjimas, su savo prasme ir tūkstantmete istorija. Tyrėjams linkėčiau, toliau gilinantis į mūsų vardų reikšmes ir jų raidą laikų bėgyje, atverti Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Žodžiai Žemės Motei (0)

Žemės Motės skulptūra Ciesių kapinėse (Latvija), sukurta skulptoriaus K.Jansono 1966 m.

Teks numirti, teks supūti
Tik vardelis čia paliks,
Tik vardelis čia paliks
Šios trobelės kamputy.

Nomirt bija, sapūt bija,
Vārdiņam še palikt,
Vārdiņam še palikt
Šàs istabas kaktiņâ. Skaityti toliau

Kodėl vieni žmonės pamena savo sapnus, o kiti ne? (1)

sleeptherapeutics.ca nuotr.Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti.

Paaiškėjo, jog sapnus prisimenančių žmonių smegenys aktyviau reaguoja į išorinius dirgiklius – tai gali būti raktas į mįslę.

Buvo tiriami 36 savanoriai, kurie per ausines klausėsi foninių garsų, kartais pertraukiamų ištariamų vardų – tarp jų ir tiriamojo žmogaus. Smegenų aktyvumas šiomis sąlygomis buvo tiriamas tiek savanoriams miegant, tiek būnant budriems. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes. Viena iš jų: „dažnai prisimenančių“, kadangi savo sapnus atmindavo beveik kiekvieną kartą. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai? (11)

Dainius Razauskas | asmeninė nuotr.

Jonui Vaiškūnui, verkusiam esą jo vardas nelietuviškas, kad neverktų, bet juoktųsi

Pradėkime nuo senovės romėnų dievo Jano, lotynų k. Jānus arba Iānus. Kazimiero Kuzavinio apibrėžimu, tai „senovės italikų saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievas, vaizduojamas su raktu ir dviem veidais – jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį; jam buvo skirtas sausio mėnuo“. Pats jo vardas yra vienos šaknies su žodžiu iānua ‘durys, vartai, įėjimas’ [1].

Štai kaip apie Janą yra rašęs Rene Genonas (René Guénon): „Janas paprastai turi du raktus. Skaityti toliau