Žymos archyvas: vardai

Lietuviai savo vaikams dažniausiai duoda gamtinius vardus (2)

1228 mjr azuolas

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1.

Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997). Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Pakalniškienė apie lietuviškus, baltiškus vardus (audio) (7)

prof. dr. Dalia Pakalniškienė | asmeninė nuotr.

Šešioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Dalia Pakalniškienė pasakoja apie lietuviškus, baltiškus vardus.

„Vardas sako nepaprastai daug apie pasaulį, istoriją, kiekvienos atskiros valstybės ir tautos istoriją. Ir apie mūsų savimonę, mūsų požiūrį, mūsų vertybes. (…) Pasaulis pasidarė mažas, mes galime bet kur nukeliauti, mes galime pamatyti bet kurį pasaulio kampelį ir, natūralu, kad, jeigu vardai gražiai skamba, mes juos ir pasiimame. (…) Tas mūsų lietuviškas vardynas lyg sluoksniuotas pyragas – čia mūsų istorija, mūsų pasaulėjauta, vertybės ir mados,“ – teigia D. Pakalniškienė. Skaityti toliau

Birutės siekia populiarinti savo vardą (3)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir domisi viskuo, kas susiję su šiuo vardu. Svarbiausias jų tikslas – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo.

Pasak vienos iš klubo įkūrėjų, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės, idėja kurti klubą gimė visiškai atsitiktinai, Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

Mohamedas tapo dažniausiu vardu Osle (1)

Oslas. „Wikipedia“ nuotr.

Pirmą kartą Norvegijos sostinės Oslo istorijoje, Mohamedas tapo dažniausiu vardu tiek tarp naujagimių, tiek tarp vyrų, rašo propatria.lt.

Norvegijos statistikos biuras (Statistisk Sentralbyrå – SSB) įvykdė Oslo populiacijos surašymą, kuriame išsiaiškino, jog Mohamedas pirmą kartą miesto istorijoje yra dažniausias vardas tarp vyrų.

Iš viso 4801 berniukas ir vyras turi Mohamedo vardą Skaityti toliau

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase? (4)

Alkas.lt nuotr.

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro.

Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą, kuri, paplitusia nuomone, ypač gerbianti kitataučių pavardes ir vardus. Ar rasite kuriame angliškame tekste (knygoje, laikraštyje, televizijoje) tiksliai lenkiškomis raidėmis parašytas Skaityti toliau

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys (12)

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (56)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi (8)

Živilė Makauskienė

Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.

– Jūs perkate „paruvkes“, kraunatės jas į „rekliamuvkas“ ir laikote „lioduvkėse“, – juokauja iš Lietuvos atvykęs tautietis, apsilankęs Punsko parduotuvėje. Kovo 11-osios licėjaus mokytoja pasakoja, kaip nuvažiavusi su mokiniais į Lietuvą norėjo skradžiai žemės prasmegti, išgirdusi, kaip jie kalba: kas antras žodis lenkiškas, nesuprasi, kas mes – lietuviai ar lenkai, ar dar kažkokie.

– Su lietuvių kalba mūsų krašte yra įvairiai, negalima vienareikšmiai sakyti, kad mūsų visų kalba vien slavizmai. Pažįstu šeimų, kurios sąmoningai siekia kalbėti taisyklinga, nebūtinai bendrine, kalba, sąmoningai vengia svetimžodžių, Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu. Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams (37)

Inga Baranauskienė | Asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose.

Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip tik jo nevadina: Džyzos, Džesu, Iesus…

Vis dėlto Dievo sūnus, kurio originalus vardas skambėjo „Jėšu“, kažkaip iškenčia ir žaibais nesisvaido, reikalaudamas rašyti Jo vardą aramėjiškai יְשׁוּ iš dešinės į kairę. Nereikalauja net rašybos pagal skambesį… Skaityti toliau

D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai? (11)

Dainius Razauskas | asmeninė nuotr.

Jonui Vaiškūnui, verkusiam esą jo vardas nelietuviškas, kad neverktų, bet juoktųsi

Pradėkime nuo senovės romėnų dievo Jano, lotynų k. Jānus arba Iānus. Kazimiero Kuzavinio apibrėžimu, tai „senovės italikų saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievas, vaizduojamas su raktu ir dviem veidais – jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį; jam buvo skirtas sausio mėnuo“. Pats jo vardas yra vienos šaknies su žodžiu iānua ‘durys, vartai, įėjimas’ [1].

Štai kaip apie Janą yra rašęs Rene Genonas (René Guénon): „Janas paprastai turi du raktus. Skaityti toliau

D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui (4)

Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.

Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.

Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko? Skaityti toliau