Žymos archyvas: vandens tarša

Daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie atliekų deginimą ir netinkamą tvarkymą (0)

Aplinkosauga | thesleuthjournal.com nuotr.

Spalio 4–11 d. į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą dažniausiai kreiptasi dėl atliekų. Apie netinkamą jų tvarkymą pranešta 29 kartus, apie deginimą gauta 30 pranešimų.

Iš viso spalio 4–11 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus pažeidimus gavo 360 pranešimų.

Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta Skaityti toliau

„Vilniaus vandenys“ aktyvių miestiečių prašo pranešti bendrovei apie vandens taršą (0)

„Vilniaus vandenys“ aktyvių miestiečių prašo pranešti bendrovei apie vandens taršą | „Vilniaus vandenys“ nuotr.

Kovai su gamtos teršėjais „Vilniaus vandenys“ pasitelkia visuomenę. Bendrovės iniciatyva atidaromas naujas pranešimų kanalas Facebook platformoje, raginantis pilietiškus, gamta besirūpinančius gyventojus ar jų bendruomenes pranešti apie aptiktą vandens taršą. Tikimasi, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir į taršos atvejus reaguos ne tik bendrovės „Vilniaus vandenys“ specialistai, bet  ir už gamtos taršos užkardymą atsakingi aplinkosaugininkai, kitų tvarką Vilniaus mieste prižiūrinčių įmonių atstovai. Skaityti toliau

Šiemet Aplinkos apsaugos departamentas gavo beveik 13 tūkst. pranešimų apie pažeidimus (1)

Miškų kirtimas | S. Žumbio nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrius 2020 m. sausio–liepos mėn. gavo 12 738 pranešimus. Daugiausia pranešimų – net 4 008 – buvo apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemone, apie galimus žvejybos pažeidimus informuota 1 520 kartų.

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrius (toliau – PPS) 2020 m. sausio–liepos mėn. gavo 12 738 pranešimus (palyginimui 2019 m. – 10 326, 2018 m. – 11 346, 2017 m. – 9 651, 2016 m. – 8 491). Skaityti toliau

Pateikta nacionalinė vandens užterštumo nitratais ataskaita (0)

G.Masono nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip mūsų šalis įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 m., pateikta Europos Komisijai.

Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikti išsamūs pranešimai apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą. Skaityti toliau

Prof. R. Ustinavičienė: Klaipėdiečiai buvo kankinami viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje (2)

LSMU Ruta Ustinaviciene25633

Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose. Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.

Šio tipo pramonė sunaudoja didelius kiekius vandens, vadinasi ir aplinką labiausiai teršia nutekamieji vandenys. Ką galima juose rasti?

„Pirmiausia, labai daug organinių medžiagų, kurios patekę į paviršinius vandenis yra oksiduojamos, Skaityti toliau

Sąvartynuose vis dar apstu elektronikos atliekų (0)

Elektronikos atliekos | GIA nuotr.

Technologinė pažanga ir nauji įrangos modeliai skatina vartojimą bei milžiniškus elektronikos atliekų kiekius, kuriuos reikia tinkamai sutvarkyti. Elektronikos atliekų perdirbimo svarba – neabejotina, nes padeda mažinti oro ir vandens taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taupyti energiją ir gamtos išteklius, išgaunant mažiau žaliavų iš žemės.

Elektronikos atliekų (išmaniųjų telefonų, televizorių, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kokį pavojų Lietuvai kels Astravo atominė elektrinė? | LRT.lt nuotr.

Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?

Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurta biotechnologija leis kovoti su oro užterštumu (0)

Ramūno U. | efoto.lt nuotr.

Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina, rašoma pranešime spaudai.

Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis Skaityti toliau

Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių (0)

Earth-policy.org nuotr

Šią savaitę Briuselyje vykusiame Aplinkos Tarybos posėdyje ministrai aptarė lengvųjų plastikinių maišelių suvartojimo mažinimo tikslus kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje.

Europos Komisijos atliktas poveikio aplinkai vertinimas atskleidė, kad lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių ES valstybių gyventojai sunaudoja nevienodai. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje vienas žmogus per metus jų sunaudoja maždaug 400, o Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge, Airijoje – mažiau nei 10. Skaityti toliau

ES aplinkos ministrai sutarė, kaip mažinti aplinkos taršą (0)

efoto.lt | Lauros nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalių aplinkos ministrų, vakar dalyvavusių Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje, priimti svarbūs sprendimai padės gerinti oro kokybę ir apskaityti ES jūrų transporto išmetamą anglies dioksido kiekį.

Ministrai susitarė, kaip bus vykdoma šių išmetimų stebėsena ir kokios ataskaitos turės būti teikiamos. Ataskaitos leis surinkti tikslius duomenis ir ateityje padės mažinti išmetimus. Bus siekiama, kad iki 2050 m. jūrų transporto išmetamo anglies dvideginio kiekis sumažėtų 40 proc., Skaityti toliau

Gamtos teršėjams minimaliomis baudomis išsisukti neleis (0)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Aplinkos ministro įsakymu nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Skaityti toliau

Artėjant Pasaulinei vandens dienai skatinama ištirti geriamąjį vandenį (0)

VanduoArtėjant Pasaulinei vandens dienai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija gyventojus skatina išsitirti šulinių bei šachtinių gręžinių vandenį.

Vandens mėginiai bus priimami 50-yje Lietuvos miestų bei miestelių, mėginius reikia pristatyti švariuose pusantro litro plastikiniuose buteliuose. Iki Pasaulinės vandens dienos tyrimas bus atliekamas už ypatingą kainą – 32,88 Lt.

Kiekvienam kovo 18-22 dienomis išsityrusiam šulinio vandenį bus įteiktas šulinio pasas. Skaityti toliau

„Avaaz“ kviečia pasirašyti tarptautinę peticiją: Sustabdykime skalūnų dujų gavybą Lietuvoje (44)

Mitingas prieš skalūno dujas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Avaaz“ („Avaaz“ reiškia „Balsas“) – didžiausia pasaulyje web kampanijų organizatorė, turinti daugiau nei 19 mln. narių. „Avaaz“ sitemoje paskelbta peticija pavadintaSTOP shale gas drilling in LITHUANIA“ (Sustabdykime skalūnų dujų gavybą Lietuvoje).

Šia peticija valdantieji raginami neskubėti priimti spendimų neįsigilinę į tarptautinę patirtį ir dar kartą įvertinti grėsmes ir rizikas aplinkai, kuriai beje priklauso ir žmogus.

Tarptautinė „Avaaz“ peticiją galima pasirašyti  ČIA. Skaityti toliau

A.Šimas. Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui? (58)

Kadangi esu energetikas, suprantu kaip svarbu mūsų šaliai apie 80 proc. priklausančiai energijos ištekliais surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Suprasdamas vis tiek trumpai bandau apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis: Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju vidutiniškai spėjama 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Be to, skalūnų dujoms išgauti daromuose gręžiniuose ardymą gali tekti atlikti keletą kartų per jų naudojimo laiką, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų. Skaityti toliau