Seimas pradėjo svarstyti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko pristatytą Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5024), kuriuo siūloma įsteigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą.
Apdovanojimu siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo Pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, Aleksandro Stulginskio asmenybę ir būtų skiriamas už reikšmingas idėjos, demokratijos ir valstybingumo puoselėjimą. Skaityti toliau
Mūsų, signatarų – LR Aukščiausiosios Tarybos deputatų tarpe ypatingos išskirtinės asmenybės yra ne tos, apie kurias nenuilstamai rašo ir rodo valdžiai ar verslui tarnaujanti žiniasklaida, ne atskirų politinių ar interesų grupių pasirinkti ir propaguojami jų buvę lyderiai ar jų ginklanešiai, o tyliai, ramiai, tačiau nuosekliai ir nenuilstamai dirbantys/dirbę Tėvynės labui, ištikimai atsidavusiai ir pasiaukojančiai tarnaujantys/tarnavę lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės atkūrimui, įtvirtinimui ir išsaugojimui. Tokie žmonės vadinami žemės druska. Tokių, jau iškeliavusių į Anapilį tarpe ryškiai spindi istorinės asmenybės: B. Gajauskas, A. Svarinskas, Č. Kudaba, A. V. Patackas, B. Nedzinskienė, G. Iešmantas, J. Mačys, M. Treinys… Tokių dar stovinčių Skaityti toliau
Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.
Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau
Prezidentas yra valstybės vadovas, jis negali būti tik ūkininkas, arba tik teisininkas. Prezidentui neužtenka turėti vienos ar kitos srities diplomą – jis turi būti tikrai išsilavinęs, jo išmanymo diapazonas turi būti labai platus. Iš Prezidento tikimasi universalaus vaidmens, o tam reikia universalių kompetencijų. Algimantas Krupavičius
Šią savaitę prezidento rinkimuose išėjome į tiesiąją… Turime patvirtintus 9 kandidatus į Lietuvos prezidentus. Buvo ir dar daugiau. Iš kur berniukams ir mergaitėms tiek drąsos? Skaityti toliau
Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 12 val., Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, įvyks šventinės trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmės, skirtos 29-ajai mūsų valstybingumo atkūrimo sukakčiai paminėti.
Iškilmėse dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau
Pranešimas, perskaitytas sausio 16 dieną Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Kaip išsaugoti Europą?“.
Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku Skaityti toliau
Nežinia kelintą kartą atvirai parodžiusį neapykantą Lietuvai ir viešai pasityčiojusį iš jos karžygio Klaipėdos Tarybos narį užgriuvo „net“ paties A. Tapino kelta masinio pasipiktinimo banga. Šį kartą rūstybė tokia didelė, kad pagarsėjusiam „vatnikui“ išdrįsta – koks žygdarbis! – net skelbti apkaltą. Būtų juokinga, jeigu nebūtų neramu ir koktu. Juk tai ne kas kita, o dar vienas parodomasis ir grynai teatrališkas tariamo pasipiktinimo „vatnikais“ protrūkis, patvirtinantis, jog Lietuvos valstybės – nėra.
Šitaip keliamų tokių pasipiktinimo audrų tikroji paskirtis Skaityti toliau
Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?
Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau
Balandžio 18 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, minint Tarptautinę paminklų dieną, dvi lektorės – Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Skaidrė Urbonienė ir dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė – skaitys viešą paskaitą „Kaip 1928 m. švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis“.
Minint mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį prasminga apžvelgti, kokią patirtį švęsti Skaityti toliau
Vasario 23 d., penktadienį, 13 val., Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, vyks pirmasis knygos – „Iliuzijos – irgi gėlės“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus autorius Saulius Spurga, rašytojas Regimantas Dima, publicistas, rašytojas, mokslo populiarintojas Justinas Žilinskas.
Saulius Spurga – socialinių mokslų daktaras, dirbęs medicinos, žurnalistinį, universiteto vadybos darbą, daugelį metų rašęs komentarus visuomeninėmis temomis, pasisakęs televizijos ir radijo laidose. Penkių knygų autorius, tarp jų – romanai „Pasaulio vidurys“ ir „Gintarinė valstija“. Publikuoja apsakymus nuo 1985 m. („Veidai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“ ir kt.). Skaityti toliau
Vasario 8 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, pristatomi šešiolikos dailininkų medaliai, skirti Lietuvos jubiliejui. Taip pat bus atidaroma paroda – „Medalis valstybės atkūrimo šimtmečiui“ ir dailininkės Linos Kalinauskaitės medalio – „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. 1918–2018“ pristatymo renginys.
„Medalio menas glaudžiai susijęs su valstybingumu – tautinių vertybių išlaikymu, svarbiausių valstybės praeities ir dabarties įvykių įamžinimu, valstybei nusipelniusių asmenybių pagerbimu. Skaityti toliau
Šių metų, gruodžio 8 dieną, Vilniaus Balsių progimnazijos bendruomenė, jau šeštą kartą vykstančią šventę – „Etnokultūra šiandien / Amatų diena“, paskyrė Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui.
Lietuviai nuo seno garsėja darbštumu. Mūsų valstybės augimas ir klestėjimas visada rėmėsi darbu. Viena iš gražiausių veiklos formų – amatai, kurie sujungia darbą ir meną bei liudija tautos išminties gyvybingumą. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d. dalyvaudamas Diplomato dienos minėjime, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, jog diplomatai turi toliau garbingai atstovauti valstybei, nepamiršti Lietuvos žmonių bei įmonių interesų užsienyje ir skleisti teigiamą informaciją apie mūsų šalį.
Premjeras pabrėžė, jog Lietuvos diplomatijos istorija neatsiejama nuo valstybės istorijos.
Vydūno 150- mečiui artėjant
Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką
Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau
Kada dar SSRS okupacijos sąlygomis vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu – be įsipareigojimo atstatyti Lietuvos nepriklausomybę iš rinkėjų gavome įpareigojimą ir atstatyti tai, kas okupantų buvo sunaikinta – policiją, kariuomenę, karinį laivyną, diplomatines tarnybas ir visa, kas reikalinga nepriklausomos valstybės gyvenime, o įtvirtinant nepriklausomybę pastatyti tai, ko Lietuva dėl okupacijų negalėjo padaryti.
Tame tarpe ir meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos valstybės simbolius bei teisinėmis priemonėmis užtikrinti, Skaityti toliau
Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas. Renginyje dalyvauja knygos autorius Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bendraminčiai.
Profesorius Bronislovas Genzelis vedamas įgimto teisingumo siekia jausmo autentiškai ir nepagražintai perteikia bei vertina jam žinomus istorijos faktus,
Vilnius jau pastatė paminklą Džonui Lenonui, Frenkui Zapai, Romenui Gari, Vilniaus Gaonui ir nuleido vamzdį į Nerį. Tačiau niekaip nesugeba paminklu pagerbti Jono Basanavičiaus. Galima pagalvoti, kad šio asmens poveikis mūsų valstybės laisvei buvo menkesnis nei „Beatles“. Nors amžinatilsį Dž.Lenonas kažin ar bent nutuokė, kas ir kur yra Lietuva.
J.Basanavičiaus taip įkyriai purtomasi, tarsi menamą Vilniaus savivaldybės „liberalizmą“ būtų užpuolusios blusos. Tarsi patriarchas mūsų valdžiai būtų koks gėdingas svetimkūnis. Tik nedrįsta to atvirai Skaityti toliau
Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo archyvus su dokumentiniu paveldu, liudijančiu Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą nuo XIX a. pab. iki 2016 metų, sudaryti galimybę muziejams jį suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti. Skaityti toliau
Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.
„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau
Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.
Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau
Birželio 8 d., pirmadienį, Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo puoselėjimas įamžinant valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimą“, skirta artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pradžia – 10.30 val.
Renginį rengia Lietuvos kultūros politikos institutas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimu.
Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Renginyje ketinama aptarti Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo, esančio Lietuvos miestuose ir rajonuose, taip pat su Lietuvos istorija susijusio paveldo, Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Prezidentės iniciatyva parengtos pataisos leis imtis efektyvių priemonių informaciniame kare užtikrinant šalies nacionalinį saugumą ir įtvirtins didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atsakomybę kovojant su draudžiamos informacijos skleidėjais. Skaityti toliau
Vasario 16-ają minime Valstybės dieną – savo valstybės gimtadienį. 1918 m. gimusios Lietuvos jaunystė telpa į grėsmingą žodį „tarpukaris“, mūsų valstybės gyvavimą įrėmino du pasauliniai karai, o brutaliai nutraukė 40 metų trukusi sovietų okupacija. 1990 m. kovą ji atgimė per stebuklą. Tačiau Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius tą stebuklą vadina narsa. Gana tos narsos turėjo ir sąjūdiečiai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, išdrįsę ne tik paskelbti, bet ir sukurti I pasaulinio karo nuniokotos Lietuvos valstybingumą. O mūsų valdžia? O mes patys – kiek turime tos protėvių narsos, juolab kad pats laikas to klausti: šiandien valstybės gimtadienio aplinka kaip niekad
Likus savaitei iki Kruvinų žemių (Vidurio Rytų Europos) dalybas pradėjusio Molotovo-Ribentropo pakto metinių ir pradėjus rodyti nuostabią dokumentinę juostą „Nematomas frontas“ pasigirdo nemažai džiugių balsų, skelbiančių, jog mūsų visuomenė bręsta, pilietiškumas auga, o meilė valstybei tampa jaunosios kartos norma. Norėtųsi tikėti, bet optimizmas perdėtas ir remiasi ypač virtualių socialinių tinklų kuriama iliuzija, jog aplinkiniai yra į tave panašūs. Nors sukritikuoti dėl formuluočių, niekur nedingsta raudonuoti verčiantys apklausų rezultatai, parodę, kad Lietuvos piliečiams svarbiau ekonominė gerovė nei valstybės nepriklausomybė. Skaityti toliau
Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.
Iškilmėse apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.
„Nacionalinio diktanto dalyviai gina mūsų kalbą ir kiekvieną raidę išgyvena širdimi. Skaityti toliau
Moderni tautinė valstybė
Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.
Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Skaityti toliau
Sausio 28 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Lietuvа parduodama. Ginamės referendumu“.
Signataras aptarė šių metų sausio 23 d. Seimo ratifikuotą sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimą, priimtus įstatymus dėl Lietuvos banko ir valstybės kontrolės įstatymų pakeitimų, kurių pagrindu Lietuva praranda esminį valstybingumo faktorių – savo valiutą – litą. Skaityti toliau
2. Tautiškumas ir valstybingumas
Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę. Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.
Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis. Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę. Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: Skaityti toliau
Liepos 6-oji – Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.
Liepos 6-osios (šeštadienio vakarą) 21 val. visi vilniečiai Vinco Kudirkos aikštėje (arba namuose) prisijungs prie šios unikalios tradicijos – kartu su visa Lietuva ir po visą pasaulį pasklidusiais lietuviais užtrauks „Tautišką giesmę. Organizatoriai prašo perduoti žinią vieni kitiems, būtinai pasikviesti artimuosius ir kaimynus. Juk taip svarbu ir išdidu išgyventi vienybės jausmą – Vardan tos Lietuvos! Skaityti toliau
