Žymos archyvas: valstybės skola

Valstybės kontrolė: tikėtina, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. sudarys daugiau kaip pusę šalies BVP (0)

pixabay.com nuotr.

2020 m. skolos lygis gali siekti 49,8 proc. BVP, o prognozuojant ekonomikos atsigavimą 2021 m., valdžios sektoriaus skola, tikėtina, toliau nuosekliai didės ir 2025 m. sudarys 54,5 proc. BVP, kaip rodo labiausiai tikėtinas (arba bazinis) scenarijus. Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, reaguodama į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas, pirmą kartą parengė ir pateikė valdžios sektoriaus skolos projekcijų ataskaitą vidutiniu (2020–2025 m.) laikotarpiu. Skaityti toliau

Finansų ministras ragina galvoti apie augančią šalies skolą (0)

Finansų ministras Vilius Šapoka | finmin.lrv.lt nuotr.

Liepos 29 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete Finansų ministras Vilius Šapoka dar kartą pabrėžė, jog 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, kad šalies skola neviršytų Mastrichto kriterijaus. Nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius.

„Reikia galvoti apie skolos lygį. Jeigu pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje, kalbu apie keletą metų į priekį. Skolos trajektorijai ateinantys metai, 2021-2023-ieji, ypatingai svarbūs yra“, – kalbėjo V. Šapoka.    Skaityti toliau

A. Matulevičius. Koronavirusas ir politika (46)

Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Sako, patys netikėčiausi dalykai nutinka jų nelaukiant. Tokie jau mes esame, kad, būdami maži, neklausome tėvų patarimų nežaisti su ugnimi, bet tai suprantame tik nusideginę. Kartais pamąstau, kokių aukštumų žmonės pasiektų, jeigu mokytųsi kad ir ne iš kitų, bet bent jau savo klaidų. Deja… O susitelkimas ir vienybė gyvenimo siųstų išbandymų akimirkomis – išvis net ne galimybė, o būtinybė. Juk ir didžiausias negandas išgyvendavo tik tos tautos, kurios susitelkdavo ir veikdavo išvien. Čia absoliučiai netinka neoliberalų visur peršama individualistų ideologija. Veiksmingas yra tik bendruomeniškumas, solidarumas, Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I) (4)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma. Jei spręsime pagal publikacijas Lietuvos žiniasklaidoje – tai „audringai besivystančios ekonomikos šalis, kurioje dėka euro pastebimas investicijų augimas ir visokeriopas klestėjimas“. Gero tono ženklu laikoma, kalbant apie estus, priminti, kad „investuotojai aplenkia Lietuvą , tik todėl, kad Estijoje euras, Skaityti toliau

J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui) (27)

Apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | referendumo rengėjų nuotr.

Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.

Įdomūs ir kai kurie komentatorių pasisakymai. Net svetimųjų seniai nupirkta „gandasklaida“ dėl tokių rezultatų nedžiūgauja, išskyrus kokį nors „užkalnį“. Jei valdžioje dar kas nors turi nors kruopelytę proto, tai puikiai suvokia, kad bet kokio pavojaus akivaizdoje šie „gyventojai“ valstybės nebegintų. Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau