Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: valstybė

Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (0)

Paroda „100 reikšmingiausių įvykių“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) sveikina viso pasaulio lietuvius, Lietuvos piliečius bei svečius ir kviečia susipažinti iš arčiau! Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausiais įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dugnas (29)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Ką gi, pagaliau dugnas pasiektas. Toliau smukti nebėra kur. Atrinktos trys „idėjos Lietuvai“* liudija net lakiausiai vaizduotei sunkiai suvokiamą moralinę ir intelektualinę valstybės degradaciją.

Pirmoji idėja – tiesiausias kelias į galutinę tautos ir valstybės politinę savižudybę ir savanorišką susinaikinimą. Kitos dvi – smulkūs ir nieko negalintys pakeisti techniniai pasiūlymai, kuriems įgyvendinti prielaidų taip pat nėra.

Pasirašytame akte nėra net menkiausių strateginio mąstymo ir iš jo turinčios kilti tautos ir valstybės raidos vizijos pėdsakų. Skaityti toliau

P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei (1)

dr. Artūras Judžentis | Propatria.lt nuotr.

Lituanistikos būklė Vilniaus universitete verčia nerimauti. Ypač per pastarąjį dešimtmetį nukentėjo lietuvių kalbos mokslas ir studijos.

Nebeliko fundamentinių (ne tipologinių!) dabartinės lietuvių kalbos gramatinės ir leksinės sandaros tyrimų. Pagrindiniai lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, žodžių darybos kursai labai sutraukti. Tai buvo padaryta prisidengiant „modulių“ mokymo sistemos diegimo vajumi, tačiau jos nepavykus įgyvendinti, ankstesnė tvarka taip ir nebuvo grąžinta. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tauta ir politikų bejėgiškumas (5)

Alvydas Jokubaitis | TSPMI archyvo nuotr.

Jokios save gerbiančios valstybės politikai negali savo noru pradėti kalbėti apie tautos ir valstybės nykimą. Net sovietų valdžia kalbėjo apie lietuvių tautos klestėjimą broliškų tarybinių respublikų šeimoje. Tai buvo demagogija. Tačiau demagogija nesibaigė kartu su Sovietų Sąjunga.

Šiandien nėra garantijos, kad gudrusis istorijos protas su lietuviais nežaidžia jiems iki galo nesuprantamo žaidimo. Apaštalas Paulius sakė: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7:15). Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

Seime rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ (programa, video) (2)

pasaulio lietuviai_facebook.com nuotr.

Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.

Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti (3)

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius | "Už blaivią" iniciatyvinės grupės nuotr.

Nors ir buvo įnirtingai raginama kai kurių ideologiškai orentuotų organizacijų bei dėstytojų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašytų Šeimos stiprinimo įstatymo, tačiau Prazidentė neįžvelgė priimame įstatyme jokios diskriminacijos ir lapkričio pradžioje jį pasirašė. Šia proga pradėtas rimtas pokalbis apie šeimos politiką, jos vietą visuomenėje, valstybėje. Akivaizdu, kad šeimos, santuokos institutas išgyvena sunkius laikus, o kai kas net visai nebesupranta, kas yra šeima. Konstitucija sako: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau jau kai kuriuose sluoksniuose nebežinoma ir manoma, kad šeima galbūt yra ir dvilyčių draugystė, o gal ir žmogaus bei augintinio gyvūno sąjunga yra šeima. Skaityti toliau

Gydytojų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė (0)

Pixabay.com nuotr.

Vyriausybei ir gydytojams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus būtų pats metas į sveikatos priežiūros sistemos bėdas pažvelgti dar plačiau.

„Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos Medikų Sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi.

Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę (6)

Alkas.lt koliažas

Vydūno 150- mečiui artėjant

Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką

Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau

V. Sinica. Apie politikų dviveidystę arba „kieno gyvybė brangesnė“? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalė rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose.

Su žiniasklaidos dėmesiu ar be jo, neišvengiamai kyla klausimas, kieno gyvybė bus svarbesnė Lietuvai ir politikams? Kai metų pradžioje žuvo jį auginusių galvijų sumuštas Matas, didelė dalis visuomenės susivienijo, Skaityti toliau

Profesinis mokymas įgauna pagreitį (0)

Šiandien pristatytos profesinio ugdymo sistemos pertvarkos gairės. Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, labai svarbu, kad profesinio rengimo pertvarkoje dalyvauja ne tik valstybė, bet ir verslas. Lietuvos Respublikos prezidentės dėmesys ir siūlymai profesinio mokymo sistemos pertvarkai liudija, kad, siekiant stiprinti ekonomikos lygį, profesinio rengimo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys.

R. Dargio nuomone, būtinas spartesnis verslo dalyvavimas profesiniame mokyme ir įsijungimas į mokymo eigą dar mokykloje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau

Nauji Trakų bažnyčios varpai skelbs istorinę žinią (0)

TrakuDievoMotinos varpas_ Andzejaus Čapkovskio nuotr.

Trakai artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejų sutiks įspūdingu naujų varpų gausmu.

Du naujieji bažnyčios varpai, išlieti Lenkijoje, brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, jau atkeliauja į senąją Lietuvos sostinę. Liepos 16 dieną, sekmadienį, 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje įvyks iškilmingas naujų varpų pašventinimas. Iškilmėms vadovaus Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kelias į karalystę (6)

Spektaklis „Mindaugo tiltas“ | rengėjų nuotr.

Valstybės diena primena – ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna.

Mindaugo dėka Lietuva įėjo į Vakarų krikščioniškos kultūros erdvę, kas gerai dera su dabartiniais valstybiniais tikslais. Mindaugas tapo istoriniu lietuvių herojumi įkūrusių valstybę. Jo vardu vadiname gatvės ir aikštės, jam statome paminklus. Bet gal net daugiau nei istorijos studijos karaliaus Mindaugo vaizdinį ugdė Justino Marcinkevičiaus dramą kurioje nors ir minėti istoriniai vardai vis dėlto, kaip pripažino ir pats autorius, siekta nepavaizduoti XIII a. Lietuvą, o visai kitų tikslų. Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos (3)

Vilniaus forumas2017-Zumbio nuotr.

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Tokia mintimi Lietuvos mokslų akademijoje sąjūdietis pradėjo Vilniaus forumo sušauktą konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 29-osioms metinėms, besiskyrusią nuo panašių renginių tuo, kad Skaityti toliau

Seimo nariai vyksta į Vengriją dalintis rinkimine patirtimi (0)

Budapeštas

Gegužės 15–17 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai, plėtodami tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Vengrijos Respublikos parlamento – Nacionalinės Asamblėjos – Teisingumo komitetu, vyksta vizito į Budapeštą.

Kelionės tikslas – susipažinti su Vengrijos reformų patirtimi rinkimų srityje (2012 metais buvo renkamas dvigubai mažesnis nei anksčiau parlamento narių skaičius, taip pat dabar daugiau narių renkama vienmandatėse apygardose). Skaityti toliau

Vyks B. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas (0)

Vyks B. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas. Renginyje dalyvauja knygos autorius Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bendraminčiai.

Profesorius Bronislovas Genzelis vedamas įgimto teisingumo siekia jausmo autentiškai ir nepagražintai perteikia bei vertina jam žinomus istorijos faktus,

Skaityti toliau

„Vilniaus forumo“ konferencija kelia klausimą – būti ar nebūti Lietuvos valstybei? (4)

Vilniaus forumas | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 26 d., 17.30 val., Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Vokiečių g. 10, Vilnius) 402 auditorijoje vyks visuomeninio judėjimo „Vilniaus forumas“ organizuojama vieša konferencija „Globalus chaosas ir naujasis žemės nomas: būti ar nebūti Lietuvos valstybei?“. Joje pranešimus skaitys Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas ir filosofas dr. Vytautas Rubavičius.

Konferencijos tema nėra atsitiktinė. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Srotas24.co.uk