Žymos archyvas: valstybė

„Iš savo varpinės“: Nauji mokesčiai? Tik nepasprinkite, ponai! (video) (1)

Vitalijus Balkus | Youtube nuotr.

Valdžia paruošė mums visą „dovanų“ rinkinį – naujus mokesčius. Tik štai pinigų mūsų valstybė turi ir taip per akis. Pikti liežuviai plaka, kad tai Karbauskio kerštas „ne jo“ rinkėjams, kiti bando teigti, kad taip valdžia ruošiasi artėjančiai krizei. O gal čia tik pinigų telkimas tam, kad prieš pat rinkimus išmokomis bei pašalpomis nupirkti rinkėjų balsus?

Apie tai kokia naujų mokesčių esmė, ar jie bus surinkti ir kokie tikriėji valdžios kėslai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau

S. Plungė. Kodėl valstybei taip sunkiai sekasi padaryti gerai? (7)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Nesakau, kad visada nepavyksta, bet išeina geriausiu atveju kažkaip kreivai šleivai. Visos tos reformos, proveržiai, šuoliai, naujovės, pokyčiai ir panašūs dalykai tiesiog arba kapanojasi Čepkelių masto pelkėse arba savo greičiu rungtyniauja su sraigėmis. Kas berėkautų iš Seimo tribūnos, šis reiškinys yra toks pastovus, kad galima jį priskirti prie visatos dėsnių.

Šiuo klausimu turbūt kiekvienas turi atsakymą. Kaimo bobutė papasakos, kad Skaityti toliau

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

A. Guogis. Gitanas Nausėda – pirmasis Lietuvos prezidentas, kuris apie gerovės valstybės kūrimą prabilo kaip svarbiausią uždavinį (12)

Prof. Arvydas Guogis | Asmeninio albumo nuotr.

Kai 1991-aisiais metais, antrą kartą būdamas Vakaruose, užėjau į kelis knygynus Stokholme, nustebau nuo literatūros „gerovės valstybės“ („Welfare States“) tematika gausos. Sovietiniu laikotarpiu Vilniaus universiteto bibliotekoje šia tema laisvai galima buvo rasti tik dvi knygutes apie skandinavų socialdemokratiją, tačiau literatūros konkrečiai apie „gerovės valstybes“ ar jų modelius Lietuvoje sovietiniais metais nebuvo. Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

Lietuviai vis dar įtariai žiūri vieni į kitus, tačiau jau didžiuojasi savo valstybe (0)

Lietuviai vis dar įtariai žiūri vieni į kitus, tačiau jau didžiuojasi savo valstybe | Pixabay nuotr.

Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek savo šalimi besididžiuojančių gyventojų, kiek yra dabar. Aštuoni iš dešimties Lietuvoje gyvenančių žmonių didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Tokio visuomenės sutelktumo ir vienybės mūsų šalyje nebuvo per visą paskutinį dešimtmetį, rodo tyrimai. Tačiau kartu vis dar esame įtarūs ir nepatiklūs – vieni kitais nenorime pasikliauti.

Pasak „Žmogaus studijų centro“ vadovo psichologo dr. Gintaro Chomentausko, liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena – yra gera proga įvertinti, kiek daug esame pasiekę kurdami valstybę ir vienydami čia gyvenančius žmones bendrai šalies gerovei. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

Prezidento užkalbėjimas nuo puikybės (4)

100-reiksmingiausiu-ivykiu_istorineprezidentura.lt

Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!

Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau

Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas (1)

Lietuvos istorijos žinovas | rengėjų nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas. Susirinkusius dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Konkurso organizatorių tikslas – prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, skatinti kiekvieną Lietuvos pilietį nuolat domėtis Lietuvos istorija, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama ugdyti visuomenės Skaityti toliau

Piliečių dramos politikų nejaudina (7)

Lenkijos konsulas Slavomiras Kovalskis. | Lenkijos užsienio reikalų ministerijos nuotr.

Norvegijai nepavyko įtikinti Lenkijos atšaukti savo konsulą Slavomirą Kovalskį iš Norvegijos. Diplomatas, padėdavęs lenkų šeimoms, susidūrusioms su vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“, Norvegijoje buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, nes Lenkija nesutiko konsulo atšaukti ir patikino esanti patenkinta jo darbu. Po S.Kovalskio paskelbimo nepageidaujamu, analogišką notą Norvegijos konsulei įteikė ir Lenkija. Gal laikas Lietuvai, nuolat besižvalgančiai į Skandinaviją, atsigręžti bent į kaimynų pavyzdį.

S.Kovalskis yra gavęs metų konsulo apdovanojimą už savo veiklą, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai. Įkvepiantis MKČ kodas LT (3)

Vasario16-osios renginys „MKČ kodas LT“ | rengėjų nuotr.

Savaitė pradžioje apsidžiaugiau, gavęs galimybę vėl pažiūrėti TV transliacijos įrašą žiauriai intriguojančiu pavadinimu „MKČ kodas LT“. Įspūdžių – jūra. Operos ir baleto teatro salė buvo sausakimša, įskaitant ir balkonus. Girdėjau, seimo nariai, pensininkai ir studentai Vasario 16-osios proga buvo įleidžiami nemokamai. Girdėjau, kad vis viena visi nebuvo įleidžiami – teatras ne guminis, vietų skaičius ribotas. Nežinantiems didingo pavadinimo prasmės, durys neatsidarė. Ką reiškia LT, žino kiekvienas. Ką reiškia „kodas LT“, žino jau ne kiekvienas, o su trimis raidėmis visai būta painiavos.  Kai tik prie durų kontrolierius garsiai paklausdavo, ką jums reiškia em-kė-čė kodas arba čė-kė-mė, arba, Skaityti toliau

Kauno IX forto muziejaus lankytojai nuaudė šimtmečio linkėjimų audinį (0)

IX forto muziejaus lankytojų linkėjimai | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Nuo 2018 m. vasario 16 d. Kauno IX forto muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kvietė lankytojus simboliškai prisiliesti prie audimo tradicijų, vienos seniausių lietuvių liaudies meno šakų, kuri byloja apie lietuvių tautos kūrybinę galią, atskleidžia savitą meninį skonį.

Muziejaus lankytojai buvo raginami prisiminti, kad VALSTYBĖ – TAI MES, ir pagalvoti, ko palinkėtų Lietuvai, tautiečiams, sau? Užrašytus sveikinimus ir linkėjimus atkurtai Lietuvai muziejaus lankytojai audė į bendrą kūrinį – šimtmečio audinį. Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines (tiesioginė transliacija) (2)

Laisvės liepsna | urm.lt nuotr.

Minėdami Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines sausio 10–17 dienomis renginiais Seime ir kitose Lietuvos vietose prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojamą ryžtą, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.

Sausio 10 d., ketvirtadienį, 11 val. bus atverta Laisvės gynėjų dienai skirto nacionalinio piešinių konkurso „Mes užaugome laisvi“ geriausių darbų paroda Seimo II rūmų parodų galerijoje.

Sausio 11 d., penktadienį, 8 val. kiekviename lange uždegant žvakes pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ bus pagerbtas Laisvės gynėjų atminimas. Skaityti toliau

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video) (3)

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas. Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

O. Strikulienė. Kad įstatymas kreivas, kaltas ne Kremlius (2)

Mitingas prieš „vaikų paėmimą“ | Alkas.lt nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmonės – visi Lietuvos piliečiai, kurie prie Seimo ar savo miestų aikštėse ir socialiniuose tinkluose surengę akciją „Raudonas balionas“. Mitingavo reikalaudami, kad nevykusiai taikomas vadinamasis vaiko nemušimo įstatymas negriautų šeimų, iš jų nebūtų atimami vaikai.

Piliečių kantrybė trūko, kai savo mažamečių vaikų neteko kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų šeima. Vien už tai, jog mama, neapsikentusi neklusnaus sūnelio elgesio, Skaityti toliau

Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui (1)

Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 23 d., 18 val. Vilniuje aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5) bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga.

Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.

Skaityti toliau

A. Avižienis. Kam reikia Lietuvos? Mums. (8)

Algis Avižienis | asmen.nuotr.

Kam reikia Lietuvos, kai yra Europa, o dar geriau – visas pasaulis?

Ar susieti savo ateitį su gimtuoju kraštu, jam atiduoti asmeninę duoklę, ar ieškoti laimės svetur, laikyti save europiečiu arba net pasaulio piliečiu?

Tai vis klausimai apie valstybę, jie kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Tai yra svarbiausias mūsų laikų politinis klausimas? NE, BŪTIES KLAUSIMAS. Klausima tampa bene pačiu sudėtingiausiu, neišsprendžiamu? O juk jis toks paprastas, ir atsakymas paprastas. Skaityti toliau

Ministras L. Kukuraitis pristatė kokie pakeitimai numatomi vaiko teisių apsaugos sistemoje (4)

Vaikų apsauga_socmin.lt

Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui.

Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, Skaityti toliau

Seime priimtos pataisos dėl naujų autorių teisių gynimo priemonių (1)

atts.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2415(3) ES), kuriomis siekiama numatyti naujas teisių gynimo priemones, padėsiančias užkirsti kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje. Naujomis nuostatomis taip pat nustatomas efektyvesnis kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymas ir panaudojimas.

Pasak pakeitimų iniciatorių, esamos teisių gynimo priemonės yra nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kursime gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią Lietuvos valstybę (14)

Sambūris Raudondvaryje | S.Paškevičiaus nuotr.

Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau

V. Sinica. Prisidengdama kova prieš smurtautojus valstybė ėmėsi ardyti mylinčių tėvų šeimas (video) (13)

pixabay.org nuotr.

Žiūrint galima apsiverkti. Sadistinio normalių šeimų terorizavimo norvegiško barnevernet pavyzdžiu praktikos visu gražumu skleidžiasi ir Lietuvoje. Kaune abu vaikai iš normalios (socialios, išlaikančios, mylinčios, ne alkoholikų ir t.t.) šeimos atimti tuo pagrindu, kad kažkokie pavlikai morozovai pamatė mamą pliaukštelint per ranką vaikui, kuris neatsišaukdamas į kvietimą bėgo į gatvę (ar į dviračių tako posūkį, ne esmė).

Žinoma, niekas nesako, kad gerai vaikams pliaukšėti, tai nėra pavyzdinis auklėjimas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Labanoro žygis – visuomeninio judėjimo katalizatorius (0)

Rodykles_Labanoro parko_wikimapia.org

Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau

Justino Marcinkevičiaus apvienyti (1)

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau

Profsąjungos pareiškė nepasitikėjimą Švietimo ir mokslo ministre (2)

Jurgita Petrauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, o didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei. Skaityti toliau

Prezidentės dovana Popiežiui – Laisvės varpas (2)

Varpas – dovana popiežiui | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje viešėsiančiam Popiežiui Pranciškui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dovanos Lietuvos Laisvės varpą – mūsų nepriklausomybės simbolį ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Varpas, sukurtas pagal tą, kurį 1919 m. Amerikos lietuvių Seimas Čikagoje nusprendė padovanoti Lietuvai. Jis buvo nuliedintas 1920 m. už suaukotas lėšas.

Pasak Prezidentės, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, Skaityti toliau

A. Juozaitis oficialiai paskelbė, kad dalyvaudamas Prezidento rinkimuose telks naują Sąjūdį (14)

Arvydas Juozaitis Biržų pilyje paskelbė apie apsisprendimą kandidatuoti į Prezidento postą | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienas  Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis šiandien, birželio 17 d., Biržų pilyje oficialiai paskelbė dalyvausiąs 2019-ųjų metų Lietuvos Respubllikos prezidento rinkimuose. Biržų pilyje įsikūrusios bibliotekos salėje vykusioje spaudos konferencijoje, kurią vedė žinomas muzikologas Viktororas Gerulaitis,

Juozaitis į susirinkusiuosiu kreipėsi taip: „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radivilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau