Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: valstybė

Kaip sužinoti, kur jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti paramą? (0)

Savanorių skautų dėka senas namas nušvito naujomis spalvomis | Š. Katinaitės nuotr.

Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.

Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (24)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

JAV teismas priėmė sprendimą – N. Venckienės ekstradicija vyks (9)

neringa-venckiene-alkas-lt-nuotr

Liepos 12 d. 10 val. (18 val. Lietuvos laiku) Neringa Venckienė vėl stojo prieš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teismą, kuriame buvo toliau sprendžiamas jos ekstradicijos klausimas.

Prieš dvi savaites vykęs teismo posėdis JAV teisėjos Virginijos Kendel (Virginia Kendall) prašymu buvo nukeltas dviem savaitėms. Šiandien vykusį posėdį, kaip ir ankstesnius, stebėjo JAV žurnalistas Michaelis Tarmas (Michael Tarm). Socialiniame tinkle jis parašė, jog teisėja dar posėdžio pradžioje pranešė, kad jau yra nusprendusi dėl N. Venckienės. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Atkurti monarchiją ar atsiimti respubliką? (53)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybės erozija, valdžios atotrūkis nuo piliečių, socialinė atskirtis, tautiškumo ir patriotizmo nyksmas vis labiau skatina nusivylimą susiklosčiusia politine santvarka. Šalia siūlymų gerinti ir taisyti tai, kas ligšiol sukurta, pasigirsta kvietimų naikinti ir keisti iš esmės.

Vieni ragina panaikinti Konstitucinį teismą, jo galias perduodant Aukščiausiajam teismui, lyg tai spręstų pagrindinę problemą – konstitucinės teisės monopolį siauroje grupėje. Kiti reikalauja panaikinti sąrašinę rinkimų sistemą, paliekant tik vienmandatinę oligarchų ir nomenklatūrinių partijų džiaugsmui. Skaityti toliau

Pritarta Demografijos strategijai – ypatingas dėmesys šeimai (1)

Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Birželio 21 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2025), kurioje, atsižvelgiant į šių dienų realijas, nustatyti šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai 2018–2030 m.

Šiuo metu nėra priimto vieno planavimo dokumento, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos strategija valstybės mastu. Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

Išnagrinėjus VSD raštą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (0)

atts.lt nuotr.

Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras šiandien priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes. Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

Valstybės kūrimas prasideda seniūnijose (0)

Valstybės kūrimas prasideda seniūnijose | Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos nuotr.

Šią tiesą pasiryžusios įrodyti seniūnijos, siunčiančios paraiškas dalyvauti nacionaliniame konkurse „Valstybę kuriame mes“, kurio iniciatorė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.  Seniūnijos gali pretenduoti į vieną iš keturių konkurso nominacijų: „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo telkimosi pradžia (17)

„Tautos forumas“, pagerbdamas trispalvės 100 metų sukaktį, protestuoja prieš Lietuvos ištautinimą bei išvalstybinimą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, istorinėje Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Pagrindinių minėjimo rengėjų – Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir Vilniaus Forumo narių požiūriu, šis renginys turi tapti ir naujos sąjūdinės bangos – Tautos forumo telkimosi pradžia.

Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis Sąjūdžio 30-mečiui skirtas renginys negali tapti tik memorialiniu renginiu, todėl siekia telkti visus Sąjūdžio vertybėms ir Lietuvos ateičiai neabejingus Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje (33)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu – dar vienas to įrodymas.

– Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: piliečiai – esminis valstybės gyvavimo veiksnys (video) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Balandžio 24 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pradėjo pavasarinę posėdžių sesiją.

Nuoširdžiausius linkėjimus komisijos nariams perdavė Prezidentas Valdas Adamkus. „Žinau, ką reiškia dirbti šį darbą, pats su bičiuliais ne vieną dešimtmetį negailėjau jėgų Lietuvos ir lietuvybės bylai,“ – sveikinime rašė Prezidentas. „Visi klausimai, net ir patys nemaloniausi, gali būti sprendžiami su visa derama tarpusavio pagarba“, – šiuos Prezidento žodžius akcentavo komisijos pirmininkas ir diplomatas Antanas Vinkus. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe! (34)

Bronislovas Burgis | asmen. nuotr.

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…

***

Tikrai, laikas man mesti juodą darbą ir įsidarbinti pranašu! Skaityti toliau

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video) (0)

100 girų

Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau

Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video) (9)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

Seime rengiama paroda apie LDK buvimo ženklus (0)

LDK Atminties ženklai. Paroda | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 d., antradienį, 14 val. Vilniuje, Seimo rūmų Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda „LDK buvimo ženklai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Nuotraukų parodą atvers jos iniciatorius Seimo narys Algimantas Kirkutis ir parodos autorius V. Karaciejus. Parodos pristatyme taip pat dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas, Vyriausybės kultūros ir meno Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai? (15)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.

Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau

V. Toleikis: Lietuviai įsivaizduoja labai gerai išmanantys Lietuvos istoriją (video) (2)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Mes tenkinamės ubago psichologija, jeigu galvojame, kad Lietuvai nereikalingi istoriniai filmai. Taip, nevyniodamas žodžių į vatą, sako eseistas, pedagogas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis, įsitikinęs, kad ne tik tautiečiai, bet ir valstybė nesupranta, kad istorija, pateikta ne vadovėliuose ar pamokose, kur kas labiau formuoja istorinį naratyvą, tautinę savimonę. Labiau netgi nei šimtmečio minėjimai, kurie ateina ir praeina.

„Pažiūrėkite į kaimynus lenkus – H. Sinkievičiaus istorinių romanų ekranizacijos ar Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

G. Karosas. Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia savo širdyse (20)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuva atšventė valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (0)

Paroda „100 reikšmingiausių įvykių“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) sveikina viso pasaulio lietuvius, Lietuvos piliečius bei svečius ir kviečia susipažinti iš arčiau! Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausiais įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dugnas (29)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Ką gi, pagaliau dugnas pasiektas. Toliau smukti nebėra kur. Atrinktos trys „idėjos Lietuvai“* liudija net lakiausiai vaizduotei sunkiai suvokiamą moralinę ir intelektualinę valstybės degradaciją.

Pirmoji idėja – tiesiausias kelias į galutinę tautos ir valstybės politinę savižudybę ir savanorišką susinaikinimą. Kitos dvi – smulkūs ir nieko negalintys pakeisti techniniai pasiūlymai, kuriems įgyvendinti prielaidų taip pat nėra.

Pasirašytame akte nėra net menkiausių strateginio mąstymo ir iš jo turinčios kilti tautos ir valstybės raidos vizijos pėdsakų. Skaityti toliau

P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės