Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: valstybė

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (0)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: piliečiai – esminis valstybės gyvavimo veiksnys (video) (0)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Balandžio 24 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pradėjo pavasarinę posėdžių sesiją.

Nuoširdžiausius linkėjimus komisijos nariams perdavė Prezidentas Valdas Adamkus. „Žinau, ką reiškia dirbti šį darbą, pats su bičiuliais ne vieną dešimtmetį negailėjau jėgų Lietuvos ir lietuvybės bylai,“ – sveikinime rašė Prezidentas. „Visi klausimai, net ir patys nemaloniausi, gali būti sprendžiami su visa derama tarpusavio pagarba“, – šiuos Prezidento žodžius akcentavo komisijos pirmininkas ir diplomatas Antanas Vinkus. Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (26)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe! (34)

Bronislovas Burgis | asmen. nuotr.

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…

***

Tikrai, laikas man mesti juodą darbą ir įsidarbinti pranašu! Skaityti toliau

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau

Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video) (0)

100 girų

Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau

Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video) (9)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

Seime rengiama paroda apie LDK buvimo ženklus (0)

LDK Atminties ženklai. Paroda | rengėjų nuotr.

Balandžio 10 d., antradienį, 14 val. Vilniuje, Seimo rūmų Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotomenininko Vyto Karaciejaus paroda „LDK buvimo ženklai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Nuotraukų parodą atvers jos iniciatorius Seimo narys Algimantas Kirkutis ir parodos autorius V. Karaciejus. Parodos pristatyme taip pat dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, dailininkas, fotomenininkas ir leidėjas, Vyriausybės kultūros ir meno Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai? (15)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d. VU TSPMI įvyko diskusija tema „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai“. Joje tezes pristatė filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, jam oponavo politologas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, diskusiją moderavo filosofas dr. Mindaugas Kubilius. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. Laisvūno Šopausko diskusijoje perskaitytu pranešimu. Pranešimo pagrindu rengiamas straipsnis, kuriame diskusijoje pristatyta pozicija bus išdėstyta išsamiau.

Tezė. Inteligentija ir viešieji intelektualai yra visiškai skirtingos prigimties reiškiniai Skaityti toliau

V. Toleikis: Lietuviai įsivaizduoja labai gerai išmanantys Lietuvos istoriją (video) (2)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Mes tenkinamės ubago psichologija, jeigu galvojame, kad Lietuvai nereikalingi istoriniai filmai. Taip, nevyniodamas žodžių į vatą, sako eseistas, pedagogas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis, įsitikinęs, kad ne tik tautiečiai, bet ir valstybė nesupranta, kad istorija, pateikta ne vadovėliuose ar pamokose, kur kas labiau formuoja istorinį naratyvą, tautinę savimonę. Labiau netgi nei šimtmečio minėjimai, kurie ateina ir praeina.

„Pažiūrėkite į kaimynus lenkus – H. Sinkievičiaus istorinių romanų ekranizacijos ar Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

G. Karosas. Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia savo širdyse (20)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuva atšventė valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (0)

Paroda „100 reikšmingiausių įvykių“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) sveikina viso pasaulio lietuvius, Lietuvos piliečius bei svečius ir kviečia susipažinti iš arčiau! Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausiais įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dugnas (29)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Ką gi, pagaliau dugnas pasiektas. Toliau smukti nebėra kur. Atrinktos trys „idėjos Lietuvai“* liudija net lakiausiai vaizduotei sunkiai suvokiamą moralinę ir intelektualinę valstybės degradaciją.

Pirmoji idėja – tiesiausias kelias į galutinę tautos ir valstybės politinę savižudybę ir savanorišką susinaikinimą. Kitos dvi – smulkūs ir nieko negalintys pakeisti techniniai pasiūlymai, kuriems įgyvendinti prielaidų taip pat nėra.

Pasirašytame akte nėra net menkiausių strateginio mąstymo ir iš jo turinčios kilti tautos ir valstybės raidos vizijos pėdsakų. Skaityti toliau

P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Ar pavyks pakeisti valstybės „mechanizmą“? (14)

Žaliųjų valstiečių lyderis kol kas nesugebėjo sutelkti savo frakcijos tam tikru aiškiu vertybiniu pagrindu, o premjeras ėmė apie save telkti visus, kuriems priimtina neoliberalioji eurofederalistinė darbotvarkė | Allkas.lt koliažas

Svarstomi Vyriausybės metinės veiklos rezultatai. Vieniems gerų ir nepavykusių darbų balansas svyra į teigiamą pusę, kitiems atrodo menkesnis, tačiau nėra tokių svarstyklių, kurios imtų ir patikimais rodikliais tą balansą parodytų. Kai kurie pradėti darbai išsikvėpė neįsivažiavę, kai kas ir padaryta. Esama ir tokių, kurie kelia daug problemų, nes patys tikslai nėra deramai aptarti, juolab galimos jų siekio pasekmės.

Pavyzdys – aukštojo mokslo „optimizavimas“. Tikima pačią reformos Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV) (video) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją, antrąją ir trečiają rašinio dalis skaitykite ČIA, ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, Skaityti toliau

A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei (1)

dr. Artūras Judžentis | Propatria.lt nuotr.

Lituanistikos būklė Vilniaus universitete verčia nerimauti. Ypač per pastarąjį dešimtmetį nukentėjo lietuvių kalbos mokslas ir studijos.

Nebeliko fundamentinių (ne tipologinių!) dabartinės lietuvių kalbos gramatinės ir leksinės sandaros tyrimų. Pagrindiniai lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės, leksikologijos, žodžių darybos kursai labai sutraukti. Tai buvo padaryta prisidengiant „modulių“ mokymo sistemos diegimo vajumi, tačiau jos nepavykus įgyvendinti, ankstesnė tvarka taip ir nebuvo grąžinta. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tauta ir politikų bejėgiškumas (5)

Alvydas Jokubaitis | TSPMI archyvo nuotr.

Jokios save gerbiančios valstybės politikai negali savo noru pradėti kalbėti apie tautos ir valstybės nykimą. Net sovietų valdžia kalbėjo apie lietuvių tautos klestėjimą broliškų tarybinių respublikų šeimoje. Tai buvo demagogija. Tačiau demagogija nesibaigė kartu su Sovietų Sąjunga.

Šiandien nėra garantijos, kad gudrusis istorijos protas su lietuviais nežaidžia jiems iki galo nesuprantamo žaidimo. Apaštalas Paulius sakė: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7:15). Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

Seime rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ (programa, video) (2)

pasaulio lietuviai_facebook.com nuotr.

Gruodžio 4 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) rengiama konferencija „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“. Ši konferencija rengiama siekiant inicijuoti diskusijas lietuvių tapatybės klausimais. Kas šiandien yra lietuvis? Kas sieja Lietuvos piliečius su valstybe ir valstybės užimama teritorija? Ar tai yra tik geografinė sąvoka, ar tėvynė? Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo.

Konferencijos dalyviai sieks aptarti problemas, susijusias su lietuviškos tapatybės dabartine būkle. Pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Jokubaitis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis ir Vytautas Rubavičius. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti (3)

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius | "Už blaivią" iniciatyvinės grupės nuotr.

Nors ir buvo įnirtingai raginama kai kurių ideologiškai orentuotų organizacijų bei dėstytojų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašytų Šeimos stiprinimo įstatymo, tačiau Prazidentė neįžvelgė priimame įstatyme jokios diskriminacijos ir lapkričio pradžioje jį pasirašė. Šia proga pradėtas rimtas pokalbis apie šeimos politiką, jos vietą visuomenėje, valstybėje. Akivaizdu, kad šeimos, santuokos institutas išgyvena sunkius laikus, o kai kas net visai nebesupranta, kas yra šeima. Konstitucija sako: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau jau kai kuriuose sluoksniuose nebežinoma ir manoma, kad šeima galbūt yra ir dvilyčių draugystė, o gal ir žmogaus bei augintinio gyvūno sąjunga yra šeima. Skaityti toliau

Gydytojų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė (0)

Pixabay.com nuotr.

Vyriausybei ir gydytojams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus būtų pats metas į sveikatos priežiūros sistemos bėdas pažvelgti dar plačiau.

„Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos Medikų Sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi.

Skaityti toliau

N. Rasimas. Kultūros ministerija turi būti nušalinta nuo sprendimų Lukiškių aikštėje (14)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus  atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas apie tautą ir valstybę (6)

Alkas.lt koliažas

Vydūno 150- mečiui artėjant

Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką

Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Srotas24.co.uk Šilumokaičiai Skrajučių platinimas