Žymos archyvas: valia

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (38)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

M. Giraitė. Sumaišytų iškabų metas (5)

zemesvardu.ltReferendumui artėjant

…Vaikystėje skaičiau tokią H. K. Anderseno pasaką „Apie tai, kaip vėtra sumaišė iškabas“. Tikrai vaizdingai papasakota apie senų laikų Danijos miestą, kuriame labai svarbu buvo iškabos. Kai meistras, artelė ar dirbtuvės keldavosi į kitą vietą, įvykdavo iškilminga iškabos pernešimo šventė, lydima vaidinimų, šokių, bufonadų, muzikantų ir karnavaliniais rūbais apsitaisiusių juokdarių. Iškabos palydėti susirinkdavo visas miestas. Apie šventę ilgai kalbėdavo, dalindavosi įspūdžiais, seneliai pasakodavo anūkams… Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

Ainis Storpirštis: „Gyvenimas – atspindys tų, su kuriais susitikau“ (0)

Ainis Storpirštis | festivalio organizatorių nuotr.

Ainis Storpirštis nepamena, kada pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame, Vilniaus mokytojų namų organizuojamame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“. Aktorius, muzikantas, aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio sūnus, grupės „Suicide DJs“ ir judėjimo „No theatre“ narys kuklindamasis teigia, jog gitarą brazdina „lyg prie laužo sėdėdamas“, tačiau dainuojamosios poezijos gerbėjai jau spėjo prisijaukinti po penkiolikos metų į sceną sugrįžusį Storpirščių – tėvo ir sūnaus – duetą. Festivalyje „Tai – aš“, kuris vyks spalio 14–20 dienomis, Ainis pasirodys savo autoriniame koncerte su grupe „Vandenynas“.

Ką tau reiškia tokia vieta kaip Vilniaus mokytojų namai?
Mokytojų namai man brangūs tuo, kad tai yra viena tų keistų vietų, kur neaišku, kas vyksta. Skaityti toliau