Žymos archyvas: valgiai

Pusryčiai Vilniuje (0)

„Šventaragio sodas“ | sventaragiosodas.lt nuotr.

Pusryčiavimo svarba yra grindžiama maistingais ir sveikais produktais, galinčiais visai dienai suteikti reikalingos energijos.

Pradėti reiktų nuo to, jog pusryčiams visuomet būdavo suteikiama didelė svarba. Nuo senų laikų, kai Lietuvą dar valdė kunigaikščiai, pusryčiams buvo skiriama daug dėmesio ir laiko. Netgi pasakojama, jog to meto pusryčiavimas – tarsi kelių veiksmų vaidinimas puošniame Skaityti toliau

„Baltų genas“: B. Jasiūnaitė apie lietuvių mitinį „valgiaraštį“ (audio) (1)

Birutė Jasiūnaitė | youtube.com stop kadras

Dvidešimt devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Vilniaus universiteto, Baltistikos katedros profesorė dr. Birutė Jasiūnaitė pasakoja apie lietuvių valgių simboliką.

„Kiekvienas gyvas sutvėrimas, o žmonių fantazija dažnai suteikia šitiems visokiems veikėjams ir žmogaus pavidalą, valgyti tai nori! Viską jie valgo. Valgo jie duoną, valgo jie blynus, labai mėgsta košę, sriubą kartais. (…) Kada pradeda dabar šnekėti, kad kugelis ir cepelinai yra lietuvių tautinė virtuvė, tai man juokas ima,“ – sako B. Jasiūnaitė.

Skaityti toliau

Kokius Kūčių valgius pamiršo lietuviai? (0)

kuciu valgiai1

Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Kiekvienam lietuviui svarbiausia metų šventė kelia nuostabą turistams. Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.

Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)

Kūčių stalas su avižų kisieliaus dubeniu | N. Marcinkevičienės nuotr.

Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.

Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių

Skaityti toliau

Paprasti lietuviai šiandien valgo kaip LDK bajorai (4)

Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.

Jei šiandien pietums valgėte marinuotą mėsos kepsnį su daržovėmis ir dar užgėrėte taure vyno, pietavote kaip tikri LDK didikai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų dabartinis racionas beveik nesiskiria nuo to, ką pietums rinkdavosi 18-19 a. šalies bajorai ar sau leisti galėdavo tik valdovas. Anot kulinarinio paveldo žinovo dr. Rimvydo Laužiko, mūsų virtuvei didelę įtaką turėjo didikų įpročiai ir kitataučiai, kurie atvežė bei Lietuvoje adaptavo kitų šalių patiekalus.

„LDK didikų sandėliuose netilpdavo mėsa ir daržovės, Skaityti toliau

Sekminės (video) (9)

Karvės per Sekmines, apie 2005 m. Darsūniškis, Kruonio seniūnija. Nuotrauką pateikė Vytautas Lapinskas iš Darsūniškio | kaisiadoriumuziejus.lt

Šiandien Sekminės. Tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Bet ar žinote, kad Kėdainių krašto žmonės per Sekmines ne tik virtinius valgydavo, bet ir kiaušinius dažydavo? Apie Sekmines, kaip jos buvo švenčiamos mūsų krašte, pasakoja Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė.

Sekminių apeigos siejamos su augmenijos garbinimu. Didelę reikšmę turėjo jauni berželiai, kuriem buvo priskiriama stipri vegetacinė bei augimo jėga, tikint, kad berželio gyvybingumas galįs persiduoti žemei, gyvuliams, žmonėms. Sekminėms juos žmonės nešėsi į namus, puošė kambarius, kiemus, kaišė laukus. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Šventinis stalas ir saldžios dovanos (video) (0)

Šokoladas | Alkas.lt nuotr.

Apie  lietuvių  puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę labai nedaug.

Tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuri tais laikais pagal teritoriją buvo viena didžiausių šalių Europoje, lankėsi Prancūzijos ambasadorius kunigaikštis Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) ir paliko rašytinių duomenų apie Karaliaus Jogailos ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto dvaro papročius, sutinkant svečius. Per aštuonias dienas karaliaus Jogailos buvo gausiai vaišinamas, Skaityti toliau

Lietuviška pasaka „Eglė žalčių karalienė“ bus pristatyta Berlyno mokyklų mokiniams (1)

Lapkričio 23 d. 11 val., Lietuvos ambasadoje (Charitestr. 9, 10117, Berlynas) Berlyno mokyklų mokiniams bus pristatyta lietuviška pasaka „Eglė žalčių karalienė“, dalyvaujant vertėjai Vilijai Gerulaitienei. Mokiniai sužinos apie Lietuvą, gintarą, paragaus Vokietijoje neįprastų tradicinių Lietuvos meduoliukų-grybų, žiūrės multiplikacinį filmą „Gintarinė pilis“, o namo išsineš Lietuvos mokinių kiekvienam asmeniškai adresuotas rankų darbo atvirutes, Virginijos ir Kazimiero Mizgirių dovanotus gintaro gabaliukus ir rinkinį Lietuvos Turizmo departamento išleistų bukletų apie Lietuvą. Skaityti toliau

Kūčių stalas mūsų tradicijoje (2)

Kuciu-vakaro-tradicijos_wikipedija

Kūčios ir Kalėdos mums, senojo lietuvių tikėjimo žmonėms, yra svarbus mitinis laikas, kurio metu turime rengti ypatingas apeigas ne tik grįžtančiai Saulei pasveikinti, bet ir pagerbti Protėvių Vėlėms, prašyti Žemynos gero derliaus kitiems metams. Daugelį papročių, susijusių su šiomis apeigomis, esame išsaugoję, tačiau kai kas tradiciniame mūsų suvokime yra pakitę veikiant krikščionybei. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip deramai paruošti kūčių stalą apeigoms. Skaityti toliau