Žymos archyvas: valdžia

A. Matulevičius. Kodėl tautiečiai myli amoralius politikus? (49)

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Nuo pat „Sąjudžio“ susikūrimo buvo kalbama ir žadama būti moraliais, atsisakyti privilegijų, elgtis kukliai ir svarbiausia politiką padaryti skaidrią ir atvirą. Deja po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų negalime pasigirti nei vienu nei kitu.

Tačiau mane stebina ne netesėti pažadai. Tam yra objektyvių ir gan suprantamų priežasčių. Žmones norintys pakliūti į valdžią dalinasi kaip minimum į dvi ktegorijas: pirma, kurie veržiasi ten siekdami patenkinti savo ego ir pasinaudoti valdžios suteikiamomis galimybėmis; antra Skaityti toliau

Valdžia visus kviečia į visuotinį vajų „Ačiū, Lietuva“… (25)

„Ačiū, Lietuva“ | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d., visoje šalyje prasidės visuotinis vajus „Ačiū, Lietuva“, kurį sumanė  Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skelbiama, kad šio vajaus tikslas padėkoti Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą ir raginti ir toliau „išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai“.

Birželio 1 d. 17 val. vajus „Ačiū, Lietuva“ prasidės muzikos garsais visoje šalyje: miestų ir miestelių skveruose, aikštėse ar parkuose, ant administracinių ir kultūros įstaigų stogų. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau

L. Mikšionienė. Griauti negalima išsaugoti! (44)

Kino teatras „Garsas“ | Zenpr.lt nuotr.

Kur kablelį padės valdžia?

Atsižvelgdami į  kultūros ministro, kultūros paveldo komisijos, Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos paklausimus, ar bendruomenė, kuri siekia išsaugoti kino teatrą „Garsas“, mato išeitį iš konflikto dėl Panevėžio savivaldybės žadamo nugriauti seniausio, vienintelio tokio išlikusio ir veikiančio Lietuvoje kino teatro „Garsas“ jo rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) metu, pranešame – TAIP! mes siūlome išeitį, siūlome kitą, patrauklią, perspektyvią vietą, kur galėtų būti įkurtas SEMC, tai yra šimtametis buvusio Panevėžio konservų fabriko pastatų ansamblis, esantis pačiame miesto centre. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę? (69)

Marius Kundrotas | FB nuotr.

Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.

Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save Skaityti toliau

K. Stoškus. Kaip iš naujo keltis gyvenimui (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Egzaminas

Europa laiko pasaulinio gamtos iššūkio egzaminą. Jis ilgam užgožė daug grėsmingesnį planetos atšilimo iššūkį ir aibes smulkių intrigų, sklindančių iš Seimo bei Vyriausybės rūmų. Naujosios civilizacijos kūrėja priversta atsakyti į vieną iš nemaloniausių klausimų, kokias bendras taisykles reikia valstybėms įsivesti, kad žmonės atlaikytų šį netikėtą virusinį išpuolį. Teks susitaikyti su tuo, kad bendros taisyklės ir principai toli gražu ne visada yra laisvės pančiai, kaip jau prieš Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Krizė. Išsaugokime valstybę (28)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Greitai atsiskleidė, ko verta Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžia, jų kompetencija, moralinis veidas ir supratimas apie teisę. Pamatėme, kokį žmogų auklėjame ir kokią visuomenę kuriame išganytuose Vakaruose. Prasidėjo krizė.

Kaip elgtis mums, Lietuvos piliečiams? Kaip išsaugoti mūsų valstybę? Krizė padėjo suprasti, ką reiškia turėti savo Tėvynę ir kad kiti vargu ar mumis rūpinsis. Pabandykime nuosekliai pasiaiškinti. Skaityti toliau

J. Pocius. Kodėl buvo geras aklas inspektorius? (Kam trukdė neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai?) (0)

medziotojas.briedis_grokiskis.lt

Lyg iš gausybės rago pasipylus pranešimams apie gamtos teršimą (tarsi anksčiau to nebuvo), apie aptinkamus vis naujus ir naujus vamzdžius, visuomenė susirūpino: už ką mokėjome atlyginimus aplinkosaugininkams. Kodėl jie buvo užsimerkę, ar buvo priversti užsimerkti? Kodėl imta nusigręžti nuo gamtos? Seimas įstatymus pakeitė taip, jog išsilakstė neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir dabar vėl juos tenka vilioti atgal.

Buvo ir neliko

Kažkada buvusi gana gausi neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių kariuomenė pakriko.

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Skurdo ištakos (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Netoleruokime melo! (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.

Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį,  man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau

Lenkija nenukirto šakos, ant kurios sėdi (1)

Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas | alkas.lt nuotr.

Kaip gyvena per beveik šimtą metų lietuviško darbštumo, tautinių ir šeimos tradicijų nepraradę Punsko krašto žmonės? Kodėl pas juos ganyklos pilnos juodmargių, jos neša naudą, o mūsiškės stumia į bankrotą? Kodėl į Lenkiją registruoti savo krovininių automobilių traukia lietuviai? Kaip padedama smulkiajam verslui, koks yra savivaldos santykis su gyventojais? Pamatyti, palyginti ir pasimokyti – tokiu tikslu į Punsko valsčiaus savivaldybę keliavo smulkaus ir vidutinio, šeimos ūkių, savivaldybių atstovų delegacija. Skaityti toliau

E. Siavris. Nepagydomas valdžios sindromas (4)

Mitingas prie Seimo: reikalaujama nutraukti valdžios vardu vykdomą smurtą prieš vaikus ir šeimas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Ar rinkėjai, ar valdžia, visi turime tas pačias akis, tai kodėl matome skirtingai? Už mišką kovojantys aktyvistai piktinasi brandžių medžių kirtimais Labanoro nacionaliniame parke. O aukščiausi valdžios atstovai – lyg užsikirtusios plokštelės – suprask, viskas daroma pagal leidimus ir valdžia stengiasi, kad kasmet būtų kertama mažiau. Paprastam žmogui apsidairius girioje ir pamačius tokias valdžios „pastangas“, belieka pasijusti mažų mažiausiai patyčių objektu.

Vis dėlto visų didžiausias paradoksas, kad eiliniai žmonės tampa sargais, problemų sprendėjais. Rūpinasi, kad miestų parkai nebūtų sudarkyti, Skaityti toliau

S. Buškevičius. Miunchauzeno sindromas? (13)

LRS'2020 | Alkas.lt koliažas

Susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvoje yra tik dvi didžiausios bėdos – asfaltuotas keliukas Vilniaus rajone link premjero Sauliaus Skvernelio namų ir partijų praėjimo į Seimą 5 proc. barjero žūtbūtinis išsaugojimas. Dėl to laužomos ietys, liejasi suvaidintos politinės emocijos, krokodilo ašaros.

Dėmesys tik šiems dviem klausimams yra sukoncentruotas dirbtinai. Taip bandoma imituoti darbą, nespręsti pagrindinių Lietuvos problemų ir atitraukti žmonių dėmesį nuo egzistencinių valstybės reikalų. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Gera ši valdžia ar bloga? Objektyvaus vertinimo bandymas (34)

Algimantas Matulevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Jau teko viešai užsiminti, kad nepriskiriu savęs prie itin didžiulių ar juo labiau aklų dabartinės valdžios gerbėjų. Tai ypač pasakytina apie didžiąją Seimo frakciją. Ji padarė nemažai klaidų ir, atrodo, nežada jų išvengti ir ateityje. Ko vertas vien kadrilius apie LRT veiklos tyrimą! Atrodytų, pradėjo labai gerai, užsimojo patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas naudoja jam skiriamus 40 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų. Prižiūrėti, kam ir kaip leidžiami iš visų mokesčių mokėtojų surenkami pinigai – šventa parlamento pareiga, taigi, iš karto atmeskime tuomet pasigirdusias spekuliacijas, kad LRT neva esanti kažkokia išimtis iš taisyklių ir Seimas jų tikrint neturi teisės. Skaityti toliau

Peticijų nagrinėjimo sistema veiks greičiau ir lanksčiau (2)

Peticijos | peticijos.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Vyriausybės peticijų komisijos veiklos tobulinimo pataisoms, kad Lietuvos piliečių siūlymai būtų nagrinėjami operatyviau ir veiksmingiau.

Ši komisija nagrinėja piliečių siūlymus, susijusius su žmogaus teisių ir laisvių apsauga arba jų įgyvendinimu, valstybės ar savivaldybių institucijų pertvarka bei kitais svarbiais klausimais, kai reikia priimti naujus teisės aktus.

„Peticijos teisė Lietuvos piliečiams suteikia galimybę dalyvauti valstybės veiklos tobulinimo procese, padeda skaidriau ir kokybiškiau kurti teisės aktus, atsižvelgiant į visuomenės interesus, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Nauji mokesčiai? Tik nepasprinkite, ponai! (video) (1)

Vitalijus Balkus | Youtube nuotr.

Valdžia paruošė mums visą „dovanų“ rinkinį – naujus mokesčius. Tik štai pinigų mūsų valstybė turi ir taip per akis. Pikti liežuviai plaka, kad tai Karbauskio kerštas „ne jo“ rinkėjams, kiti bando teigti, kad taip valdžia ruošiasi artėjančiai krizei. O gal čia tik pinigų telkimas tam, kad prieš pat rinkimus išmokomis bei pašalpomis nupirkti rinkėjų balsus?

Apie tai kokia naujų mokesčių esmė, ar jie bus surinkti ir kokie tikriėji valdžios kėslai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau

Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos (0)

Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2019“.

Šioje konferencijoje dalyvauja asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorės Monika Peldavičiūtė, Justina Vidzėnė, Austė Juozapaitytė.

„Tango šokamas dviese. Klausimas – ar visuomenė yra pasirengusi keistis ir prisiimti atsakomybę? Ar vis dar lauksim mesijaus? Mes taip troškomė laisvės, bet ar supratome,

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje yra išjungti)

Tautodailininkės Danutės Juškienės raštuotos pirštinės | biciulyste.lt nuotr.

Karas – ekonomikoje ir protuose

Ryškiausi praūžusius karus liudijantys ženklai yra ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, griuvėsiai ir ištuštėję tiek gyvenamieji, tiek ir gamybiniai pastatai. Visa tai iki šiol matome Lietuvoje.

Praradome trečdalį savo valstybės piliečių, o griuvėsiai styro vos ne kiekvienoje gyvenvietėje. Tiesa, ant kai kurių iš jų galima pamatyti užrašą „Parduodama“. Gal kam nors patiks vieta, kurioje pašalinus griuvenas, galima statyti kažką naujo. Skaityti toliau

G. Jakavonis. Kodėl prie Vyriausybės rūmų stovi paminklas Vincui Kudirkai? (5)

V.Kudirkos tiltas? | Alkas.lt koliažas

Keistas klausimas. Todėl, kad Vincas Kudirka yra „Tautiškos giesmės“, tapusios mūsų valstybės himnu, autorius, atsakytų daugelis. Tik retas dar prisimintų, kad V.Kudirka kaip kūrėjas reiškėsi ne tik poezijoje, o ir prozoje, publicistikoje, net muzikoje.

Turėjau puikią literatūros mokytoją, kuri mus, besimokančius tarybinių laikų mokykloje, sugebėjo įtikinti, kad viską, ką parašė „Tautiškos giesmės“ autorius, reikia skaityti labai atidžiai, akcentuodama „Lietuvos tilto atsiminimus“. Klasėje, pamokose ne kartą analizavom šį satyrinį apsakymą, gavę užduotį kūrėm rašinius šia tema.

Trumpai priminsiu šio satyrinio apsakymo turinį. Stovėjusį per Šešupės upę pastatytą tiltą rusų valdininkai Rylosujev, Kopeikoliubov, Nikčemnicki, Skaityti toliau

A. Rusteika. Ką pasirinksim – tą turėsim (9)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Nori amžinai numarinti gerą idėją – suteik galią ją įgyvendinti nemokšoms ir fanatikams. Pirmojo Prezidento rinkimų turo rezultatas nusakomas vienu sakiniu ir turi vieną priežastį. Rezultatas – Lietuvoje gelbėtojų ir visuotinių sąjūdžių laikai pasibaigė, opozicijos laukia ilgi sunkaus politinio darbo metai. Priežastis – žalieji valstiečiai ir jų „permainos“.

Dešimtmečiais pseudorinkimuose beviltiškai pralaimėdavę protesto balsai 2016-siais pagaliau susivienijo ir pirmą bei paskutinį kartą nugalėjo, suteikę valstiečiams praktiškai vienvaldystės mandatą. Sistema jiems dar ilgai už tai bus dėkinga – nugalėtojai savo „reformų“ imitacijomis Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą? (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Kodėl, tarkime išpažinti tikėjimą „multikultūriškumu“ ir „multilytiškumu“ arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į „vietinę“ kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina. Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria jie kadaise garsėjo?

Visų pirma dera priminti, kad intelektualai kaip viešai regimi ir viešai kalbantys išsilavinę, intensyvesne protine veikla (palyginus su kitais) pasižymintys asmenys nuo pat Naujųjų Laikų pradžios Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

R. Cibas. Kas trukdo? (0)

Alkas.lt koliažas

Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…

Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (1)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems? (0)

Ilona Tarvydienė | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvoje, atrodo, jau nebeliks nė vienos visuomenės grupės, kurios būtų nepaliestos mūsų naujosios valdžios reformavimo užmojų. Šalį drebina švietimo, „vaikų nemušimo“ ir kitokios reformos bei pertvarkos.

Gal įstatymų leidėjų ketinimai ir geri, bet naujai priimtų įstatymų taikymas realybėje, atrodo, ne tik, kad nepalengvina, tos visuomenės grupės, kuriai buvo skirtos reformos, gyvenimo, bet sukuria daugiau problemų ir net, drįsčiau teigti, žmonės po šių pertvarkų rizikuoja būti pažeminti savo pačių valstybės. Skaityti toliau