Žymos archyvas: valdžia

I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems? (0)

Ilona Tarvydienė | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvoje, atrodo, jau nebeliks nė vienos visuomenės grupės, kurios būtų nepaliestos mūsų naujosios valdžios reformavimo užmojų. Šalį drebina švietimo, „vaikų nemušimo“ ir kitokios reformos bei pertvarkos.

Gal įstatymų leidėjų ketinimai ir geri, bet naujai priimtų įstatymų taikymas realybėje, atrodo, ne tik, kad nepalengvina, tos visuomenės grupės, kuriai buvo skirtos reformos, gyvenimo, bet sukuria daugiau problemų ir net, drįsčiau teigti, žmonės po šių pertvarkų rizikuoja būti pažeminti savo pačių valstybės. Skaityti toliau

Savivaldybės siekia – iš valstybės biudžeto kompensuoti didesnę dalį GPM (0)

Lietuvos Savivaldybių asociacijos tarybos posėdis | lsa.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. įvykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) tarybos posėdyje šalies savivaldos vadovai priėmė nutarimą reikalauti, kad dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, mažinančių savivaldybių pajamas, savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis GPM.            

Savivaldos vadovų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina neapmokestinamas pajamas NPD) – tai netekčių našta Skaityti toliau

M. Kundrotas. Bolševizmas atgimsta populizmo pavidalu (13)

Pixabay.com nuotr.

Jau senokai Lietuvoje klaidžioja žodis „valdžiažmogis“. Užuot vertinus žmogų pagal jo pasaulėžiūrą, dorą ar gebėjimus jis vertinamas pagal tai, ar yra valdžioje, ar už jos ribų. Kiek vėliau pasirodė dar piktesnė sąvoka – „valdžiagyvis“, taip atimant iš politikų paskutinius žmogiškumo likučius.

Mąstant logiškai vertinti žmogų pagal užimamą padėtį atstovaujamoje valdžioje – tas pats, kaip stigmatizuoti mokytojus, ūkininkus ar santechnikus. Politika iš esmės yra darbas, viena iš daugybės galimų profesijų, be kurios dingtų valstybė. Juk Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Labanoro žygis – visuomeninio judėjimo katalizatorius (0)

Rodykles_Labanoro parko_wikimapia.org

Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau

Kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus? (tiesioginė transliacija) (0)

Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.

Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

A. Juozaitis: Ne pinigai laimi prezidento rinkimus (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.

– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu? (12)

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | darnilietuva.lt nuotr.

Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.

Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuva vamzdyje (3)

Kelias į mokyklą sostinėje | „Metro sąjūdžio“ nuotr.

Šiandien, rugsėjo 3 d. anksti ryte su būreliu žurnalistų budėjau prie lietaus kanalizacijos vamzdžio galo. Vamzdžio ilgis – 110 metrų (tad pažvelgus kitame gale tik menka švieselė švyksojo), skersmuo – 1,2 metro.

Pagaliau sulaukiame: iš kito galo atkaukši aukštakulnių batelių žingsniai, netrukus iš vamzdžio aklinos tamsos išnyra gėlių puokštė, šventinė šukuosena, galiausiai – pati pasipuošusi daili dama, vedina iščiustintu sūnumi – skuba į mokslo metų atidarymo iškilmes. Skaityti toliau

D. Savickaitė. Valdžios sprendimai lyg gatvės mergelės parėdai mainos (1)

Dalia Savickaitė | asmeninė nuotr.

Mokslas sako, kad vyrų ir moterų smegenų pusrutuliai vienodi, tik moterys turi daugiau jungčių tarp jų, todėl esą jų požiūris į pasaulį labiau subalansuotas. Vienas pusrutulis atsako už išorinį gyvenimą, t.y. racionalusis protas, kitas – už emocinį, idealųjį, gal dar kitaip vadinamą fantazijų ir siekiamybių sritį. Mano pase parašyta, kad lytis mot., daktarai to nepaneigia, dar ir dukrą pati išnešiojau: lyg ir turėčiau būti „subalansuota“, nes jungčių tiek, kiek priklauso, bet kodėl taip nesijaučiu? Regis susidėlioji veiklos prioritetus, pasiskaičiuoji pajamas ir išlaidas, o štai triokšt keberiokšt ir ne dėl tavo kaltės sugriūva sustrateguotas statinėlis… Skaityti toliau

D. B. Puchovičienė: Daugėja iš Lietuvos išvykti norinčių moksleivių (10)

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija | vytautodidziojo.vilnius.lm.lt nuotr.

„Šie žodžiai man baisiau mirties“, – apie jauno žmogaus pasirinkimą išvykti sako Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė. Gimnazijos, kuri turi tokį galingą patriotinį užtaisą iš praeities. Šią gimnaziją, beje, pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniaus krašte, daugiau nei prieš šimtą metų įkūrė Vasario 16-osios Nepriklausdomybės Akto signatarai Mykolas Biržiška ir Jonas Basanavičius.

– Vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad 82 proc. jų pasiruošę emigruoti pirma pasitaikiusia proga. Skaityti toliau

V. Vižinis. Arvydui Juozaičiui ir FB draugams skiriama (55)

Valdas Vižinis | Asmeninė nuotr.

Noriu kitokios Lietuvos. Niekur nebevažiuojančios. Grįžtančios. Žaliuojančios šimtametėmis giriomis. Noriu laimingų žmonių veidų, pamiršusių išgyvenimo nemigas. Noriu jausti lietuvybę kituose. Ne parodas.

Noriu matyti žmones besirūpinančius savo artimųjų sveikatomis, mokslais, aptariančių būsimas nuotakas ar žentus. Ir , kad tai būtų tik toks išgyvenimo rūpestis. Vienintelis.

Noriu nueiti į Vyšniauskų vaistinę, nešinas Girdenio keptomis bandelėmis. Nes jo kepiniai skanūs, o ir iš pačio, raudonai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Atkurti monarchiją ar atsiimti respubliką? (53)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybės erozija, valdžios atotrūkis nuo piliečių, socialinė atskirtis, tautiškumo ir patriotizmo nyksmas vis labiau skatina nusivylimą susiklosčiusia politine santvarka. Šalia siūlymų gerinti ir taisyti tai, kas ligšiol sukurta, pasigirsta kvietimų naikinti ir keisti iš esmės.

Vieni ragina panaikinti Konstitucinį teismą, jo galias perduodant Aukščiausiajam teismui, lyg tai spręstų pagrindinę problemą – konstitucinės teisės monopolį siauroje grupėje. Kiti reikalauja panaikinti sąrašinę rinkimų sistemą, paliekant tik vienmandatinę oligarchų ir nomenklatūrinių partijų džiaugsmui. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos (1)

Vykintas Vaitkevičius | V. Damaševičiaus nuotr.

Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.

Skaityti toliau

A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti (36)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad VALDŽIA YRA VISKAS. Esą, paimsime valdžią ir viską pakeisime. Laimėsime Seimo daugumą –  pakeisime Lietuvą. Laimėsime prezidento postą – „laušime visus per kelį“. Visi ankstesni lyderiai bus bemat pamiršti. Nes mes juos „išjungsime“ iš TV ekranų ir neduosime jiems kalbėti, veikti. Perrašysime istoriją ir vadovėlius. 

VALDŽIA YRA PRIEVARTA – štai kokį nuodą 1990 metais gavo daugelis Sąjūdžio žmonių gavę VALDŽIĄ. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Sąjūdžio trisdešimtmečio misija (10)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“

Nuo tos viltingos pradžios praėjo trisdešimt metų. Ar šis valstybės kūrimo laikotarpis atnešė tuomet puoselėtų vilčių išsipildymą? Dažnai girdimas retorinis klausimas „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Skaityti toliau

Seime bus pristatytos NSGK tyrimo išvados apie „valstybės užvaldymą“ (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt nuotr.

Gegužės 30 d. 17 val. (perkelta į 20:05val.) Seimo Spaudos konferencijų salėje (II rūmai) įvyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvados apie „valstybės užvaldymą“. Spaudos konferencijoje dalyvaus NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir kiti komiteto nariai.800

Prieš spaudos konferenciją, nuo 10 iki 17 val. vyks uždaras NSGK posėdis, kuriame bus svarstomas vienas   klausimas – „Dėl komiteto išvadų projekto dėl Seimo pavedimo Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Birželis, vasaros pradžia: Lietuva 1940 m. ir 2018 m. (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Gali būti, kad vienos didelės šalies ambasada Latvių gatvėje anksčiau laiko išėjo vasaros atostogų ir net atkimšo pergalės šampaną, nes tikrai sulauks ordinų už sėkmingiausią operaciją NATO ir Europos Sąjungos šalyje. Nuostabiausia, kad viskas įvyko be tos šalies atstovų pastangų.

Bet tai yra didžiausias meistriškumas nešvarius darbus atlikti svetimomis rankomis: nereikėjo nei trolių, nei fake news, nei išlaidų agentūrai. Viską padarė patys lietuviai. Tobulai – lyg iš natų. T.y. iš KGB vadovėlių. Skaityti toliau

P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (9)

Arvydas Gelžinis | asmeninė nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau

D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (3)

Islandijos parlamentas - Altingas | limesonline.com nuotr.

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo (14)

Alkas.lt nuotr.

Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Tačiau   istorija anaiptol nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida?

Ačiū M. Basčiui

Pirmas padėkoti  M. Basčiui turėtų pats A.  Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus nelyg Skaityti toliau

A. Rusteika. Krizė (15)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

1. ĮVYKIS. Jokių informacinių blokadų, reklama ir agitacija pro visas valdiškas skyles. Pačiu geriausiu laiku, darbui baigiantis, kai galima užsukti važiuojant ar einant namo, smalsuolių praeivių tada pilna dėl skaičiaus.

Nemokamas koncertas, pamatysim žvaigždučių, valdžią, net patį Bukveidžio prezidentą iš arti – darom! Finansuoja privati TV, palaiminus valdžiai gausianti ES pinigų. Jokio pavojaus būti apšauktam priešu, kaip visi kiti, nebijokit, bus vien paskatinimai! Pompa apie dešimtis tūkstančių, valdžios pareigūnai suskaičiavo apie 5, o net labai drąsus meluoti Delfis susigėdo (citata): „pritraukė nemažą būrį žmonių“. LRyto TV (citata) „sunku pasakyti kiek susirinko, bet nebuvo laisvos vietos“. Skaityti toliau

Kovo 17-ąją Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje bus pristatyta nauja knyga (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 17-ąją, 15 val., Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga „Tautinis idealas politikoje: keturių šalių atvejai“. Tai – antroji šio autoriaus knyga. Pirmoji buvo „Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje“, išleista 2009-aisiais. Pateikiamos pagrindinės pristatymo mintys.

Jei kas tikisi politinės agitacijos ar apologetikos, nusivils. Tai nėra ideologinis kūrinys – toks iš dalies buvo „Tauta amžių kelyje“, kur filosofiniais, Skaityti toliau

Vydūnas. Politikos kritika (3)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Valdžiavos [1] vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių santykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj [2] ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose. Skaityti toliau

R. Cibas. Apie laisvę (kitaip) (7)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

LAISVĖ – Sparnuota sąvoka, beveik nežemiška, kaip Paukštė, tik ne šio pasaulio. Ji kartais apsilanko ir vėl ilgam pradingsta.

Bet pasitaiko žmonių, kurių ji neapleidžia, kuriuose ji apsigyvena, lyg lizdą būtų susisukus. Man vienas iš tokių žmonių Nijolė Sadūnaitė. Dar pamenu indą pribloškusį patį Aleksandrą Makedonietį. Kuris prieš viso pasaulio užkariautoją liko visiškai ramus ir bebaimis „gali nužudyti mano kūną, bet manęs tu nepasieksi…“

Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, mūsų pasaulis būtų kitoks. Skaityti toliau