Žymos archyvas: valdžia

A. Matulevičius. Netoleruokime melo! (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.

Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį,  man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau

Lenkija nenukirto šakos, ant kurios sėdi (1)

Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas | alkas.lt nuotr.

Kaip gyvena per beveik šimtą metų lietuviško darbštumo, tautinių ir šeimos tradicijų nepraradę Punsko krašto žmonės? Kodėl pas juos ganyklos pilnos juodmargių, jos neša naudą, o mūsiškės stumia į bankrotą? Kodėl į Lenkiją registruoti savo krovininių automobilių traukia lietuviai? Kaip padedama smulkiajam verslui, koks yra savivaldos santykis su gyventojais? Pamatyti, palyginti ir pasimokyti – tokiu tikslu į Punsko valsčiaus savivaldybę keliavo smulkaus ir vidutinio, šeimos ūkių, savivaldybių atstovų delegacija. Skaityti toliau

E. Siavris. Nepagydomas valdžios sindromas (4)

Mitingas prie Seimo: reikalaujama nutraukti valdžios vardu vykdomą smurtą prieš vaikus ir šeimas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Ar rinkėjai, ar valdžia, visi turime tas pačias akis, tai kodėl matome skirtingai? Už mišką kovojantys aktyvistai piktinasi brandžių medžių kirtimais Labanoro nacionaliniame parke. O aukščiausi valdžios atstovai – lyg užsikirtusios plokštelės – suprask, viskas daroma pagal leidimus ir valdžia stengiasi, kad kasmet būtų kertama mažiau. Paprastam žmogui apsidairius girioje ir pamačius tokias valdžios „pastangas“, belieka pasijusti mažų mažiausiai patyčių objektu.

Vis dėlto visų didžiausias paradoksas, kad eiliniai žmonės tampa sargais, problemų sprendėjais. Rūpinasi, kad miestų parkai nebūtų sudarkyti, Skaityti toliau

S. Buškevičius. Miunchauzeno sindromas? (13)

LRS'2020 | Alkas.lt koliažas

Susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvoje yra tik dvi didžiausios bėdos – asfaltuotas keliukas Vilniaus rajone link premjero Sauliaus Skvernelio namų ir partijų praėjimo į Seimą 5 proc. barjero žūtbūtinis išsaugojimas. Dėl to laužomos ietys, liejasi suvaidintos politinės emocijos, krokodilo ašaros.

Dėmesys tik šiems dviem klausimams yra sukoncentruotas dirbtinai. Taip bandoma imituoti darbą, nespręsti pagrindinių Lietuvos problemų ir atitraukti žmonių dėmesį nuo egzistencinių valstybės reikalų. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Gera ši valdžia ar bloga? Objektyvaus vertinimo bandymas (34)

Algimantas Matulevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Jau teko viešai užsiminti, kad nepriskiriu savęs prie itin didžiulių ar juo labiau aklų dabartinės valdžios gerbėjų. Tai ypač pasakytina apie didžiąją Seimo frakciją. Ji padarė nemažai klaidų ir, atrodo, nežada jų išvengti ir ateityje. Ko vertas vien kadrilius apie LRT veiklos tyrimą! Atrodytų, pradėjo labai gerai, užsimojo patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas naudoja jam skiriamus 40 milijonų eurų valstybės biudžeto lėšų. Prižiūrėti, kam ir kaip leidžiami iš visų mokesčių mokėtojų surenkami pinigai – šventa parlamento pareiga, taigi, iš karto atmeskime tuomet pasigirdusias spekuliacijas, kad LRT neva esanti kažkokia išimtis iš taisyklių ir Seimas jų tikrint neturi teisės. Skaityti toliau

Peticijų nagrinėjimo sistema veiks greičiau ir lanksčiau (2)

Peticijos | peticijos.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Vyriausybės peticijų komisijos veiklos tobulinimo pataisoms, kad Lietuvos piliečių siūlymai būtų nagrinėjami operatyviau ir veiksmingiau.

Ši komisija nagrinėja piliečių siūlymus, susijusius su žmogaus teisių ir laisvių apsauga arba jų įgyvendinimu, valstybės ar savivaldybių institucijų pertvarka bei kitais svarbiais klausimais, kai reikia priimti naujus teisės aktus.

„Peticijos teisė Lietuvos piliečiams suteikia galimybę dalyvauti valstybės veiklos tobulinimo procese, padeda skaidriau ir kokybiškiau kurti teisės aktus, atsižvelgiant į visuomenės interesus, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Nauji mokesčiai? Tik nepasprinkite, ponai! (video) (1)

Vitalijus Balkus | Youtube nuotr.

Valdžia paruošė mums visą „dovanų“ rinkinį – naujus mokesčius. Tik štai pinigų mūsų valstybė turi ir taip per akis. Pikti liežuviai plaka, kad tai Karbauskio kerštas „ne jo“ rinkėjams, kiti bando teigti, kad taip valdžia ruošiasi artėjančiai krizei. O gal čia tik pinigų telkimas tam, kad prieš pat rinkimus išmokomis bei pašalpomis nupirkti rinkėjų balsus?

Apie tai kokia naujų mokesčių esmė, ar jie bus surinkti ir kokie tikriėji valdžios kėslai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau

Aplinkosaugos politikos formuotojams – visuomenininkų pamokos (0)

Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2019“.

Šioje konferencijoje dalyvauja asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorės Monika Peldavičiūtė, Justina Vidzėnė, Austė Juozapaitytė.

„Tango šokamas dviese. Klausimas – ar visuomenė yra pasirengusi keistis ir prisiimti atsakomybę? Ar vis dar lauksim mesijaus? Mes taip troškomė laisvės, bet ar supratome,

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi (33)

europa.eu nuotr.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka toks ir esu, po velnių pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje yra išjungti)

Tautodailininkės Danutės Juškienės raštuotos pirštinės | biciulyste.lt nuotr.

Karas – ekonomikoje ir protuose

Ryškiausi praūžusius karus liudijantys ženklai yra ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, griuvėsiai ir ištuštėję tiek gyvenamieji, tiek ir gamybiniai pastatai. Visa tai iki šiol matome Lietuvoje.

Praradome trečdalį savo valstybės piliečių, o griuvėsiai styro vos ne kiekvienoje gyvenvietėje. Tiesa, ant kai kurių iš jų galima pamatyti užrašą „Parduodama“. Gal kam nors patiks vieta, kurioje pašalinus griuvenas, galima statyti kažką naujo. Skaityti toliau

G. Jakavonis. Kodėl prie Vyriausybės rūmų stovi paminklas Vincui Kudirkai? (5)

V.Kudirkos tiltas? | Alkas.lt koliažas

Keistas klausimas. Todėl, kad Vincas Kudirka yra „Tautiškos giesmės“, tapusios mūsų valstybės himnu, autorius, atsakytų daugelis. Tik retas dar prisimintų, kad V.Kudirka kaip kūrėjas reiškėsi ne tik poezijoje, o ir prozoje, publicistikoje, net muzikoje.

Turėjau puikią literatūros mokytoją, kuri mus, besimokančius tarybinių laikų mokykloje, sugebėjo įtikinti, kad viską, ką parašė „Tautiškos giesmės“ autorius, reikia skaityti labai atidžiai, akcentuodama „Lietuvos tilto atsiminimus“. Klasėje, pamokose ne kartą analizavom šį satyrinį apsakymą, gavę užduotį kūrėm rašinius šia tema.

Trumpai priminsiu šio satyrinio apsakymo turinį. Stovėjusį per Šešupės upę pastatytą tiltą rusų valdininkai Rylosujev, Kopeikoliubov, Nikčemnicki, Skaityti toliau

A. Rusteika. Ką pasirinksim – tą turėsim (9)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Nori amžinai numarinti gerą idėją – suteik galią ją įgyvendinti nemokšoms ir fanatikams. Pirmojo Prezidento rinkimų turo rezultatas nusakomas vienu sakiniu ir turi vieną priežastį. Rezultatas – Lietuvoje gelbėtojų ir visuotinių sąjūdžių laikai pasibaigė, opozicijos laukia ilgi sunkaus politinio darbo metai. Priežastis – žalieji valstiečiai ir jų „permainos“.

Dešimtmečiais pseudorinkimuose beviltiškai pralaimėdavę protesto balsai 2016-siais pagaliau susivienijo ir pirmą bei paskutinį kartą nugalėjo, suteikę valstiečiams praktiškai vienvaldystės mandatą. Sistema jiems dar ilgai už tai bus dėkinga – nugalėtojai savo „reformų“ imitacijomis Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą? (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Kodėl, tarkime išpažinti tikėjimą „multikultūriškumu“ ir „multilytiškumu“ arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į „vietinę“ kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina. Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria jie kadaise garsėjo?

Visų pirma dera priminti, kad intelektualai kaip viešai regimi ir viešai kalbantys išsilavinę, intensyvesne protine veikla (palyginus su kitais) pasižymintys asmenys nuo pat Naujųjų Laikų pradžios Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (17)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

R. Cibas. Kas trukdo? (0)

Alkas.lt koliažas

Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…

Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai? (4)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (2)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems? (0)

Ilona Tarvydienė | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvoje, atrodo, jau nebeliks nė vienos visuomenės grupės, kurios būtų nepaliestos mūsų naujosios valdžios reformavimo užmojų. Šalį drebina švietimo, „vaikų nemušimo“ ir kitokios reformos bei pertvarkos.

Gal įstatymų leidėjų ketinimai ir geri, bet naujai priimtų įstatymų taikymas realybėje, atrodo, ne tik, kad nepalengvina, tos visuomenės grupės, kuriai buvo skirtos reformos, gyvenimo, bet sukuria daugiau problemų ir net, drįsčiau teigti, žmonės po šių pertvarkų rizikuoja būti pažeminti savo pačių valstybės. Skaityti toliau

Savivaldybės siekia – iš valstybės biudžeto kompensuoti didesnę dalį GPM (0)

Lietuvos Savivaldybių asociacijos tarybos posėdis | lsa.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. įvykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) tarybos posėdyje šalies savivaldos vadovai priėmė nutarimą reikalauti, kad dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, mažinančių savivaldybių pajamas, savivaldybėms būtų kompensuojama didesnė dalis GPM.            

Savivaldos vadovų nuomone, jei savivaldybių GPM netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų (pvz. padidina neapmokestinamas pajamas NPD) – tai netekčių našta Skaityti toliau

M. Kundrotas. Bolševizmas atgimsta populizmo pavidalu (13)

Pixabay.com nuotr.

Jau senokai Lietuvoje klaidžioja žodis „valdžiažmogis“. Užuot vertinus žmogų pagal jo pasaulėžiūrą, dorą ar gebėjimus jis vertinamas pagal tai, ar yra valdžioje, ar už jos ribų. Kiek vėliau pasirodė dar piktesnė sąvoka – „valdžiagyvis“, taip atimant iš politikų paskutinius žmogiškumo likučius.

Mąstant logiškai vertinti žmogų pagal užimamą padėtį atstovaujamoje valdžioje – tas pats, kaip stigmatizuoti mokytojus, ūkininkus ar santechnikus. Politika iš esmės yra darbas, viena iš daugybės galimų profesijų, be kurios dingtų valstybė. Juk Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Labanoro žygis – visuomeninio judėjimo katalizatorius (0)

Rodykles_Labanoro parko_wikimapia.org

Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau

Kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus? (tiesioginė transliacija) (0)

Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., antradienį, nuo 10.30 val. iki 12.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengiamas forumas „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.

Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

A. Juozaitis: Ne pinigai laimi prezidento rinkimus (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.

– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu? (12)

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | darnilietuva.lt nuotr.

Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.

Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuva vamzdyje (3)

Kelias į mokyklą sostinėje | „Metro sąjūdžio“ nuotr.

Šiandien, rugsėjo 3 d. anksti ryte su būreliu žurnalistų budėjau prie lietaus kanalizacijos vamzdžio galo. Vamzdžio ilgis – 110 metrų (tad pažvelgus kitame gale tik menka švieselė švyksojo), skersmuo – 1,2 metro.

Pagaliau sulaukiame: iš kito galo atkaukši aukštakulnių batelių žingsniai, netrukus iš vamzdžio aklinos tamsos išnyra gėlių puokštė, šventinė šukuosena, galiausiai – pati pasipuošusi daili dama, vedina iščiustintu sūnumi – skuba į mokslo metų atidarymo iškilmes. Skaityti toliau