Žymos archyvas: Vakarai

M. Kundrotas. Septynios didžiosios Vakarų klaidos (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.

1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kodėl Vakarai myli… diktatūras? (video) (5)

Vitalijus Balkus ir Marius Kundrotas | youtube.com nuotr.

Kodėl Vakarai myli… diktatūras? Šis klausimas gali skambėti keistai. Juk Vakarai laikomi demokratijos lopšiu bei jos saugotojais. Tačiau ko gero daugeliui jūsų kilo klausimas kodėl Kaddafis buvo baisus tironas, o štai Saudų Arabijos režimas mylimas Vakarų. Kodėl vienus bombarduoja „demokratijos vardan“ , o kitiems tiekia ginklus.

„Iš savo varpinės“ studijoje kalbamės su Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos  likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą  „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“  sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos  Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau

T. Spencerova. Kažkas čia pradeda labai smirdėti (10)

Tereza Spencerova | youtube.com stopkadras

Vis dažniau samprotaujama, ar Vakarai turi ateitį, o jei turi, tai kokią. Ir tai – vien prisiminus Donaldą Trampą, pasirengusį  uždaryti NATO, jeigu jos nariai nepradės adekvačiai mokėti už amerikietiškus ginklus bei paslaugas, nes naujų dotacijų sąjunginiams duoneliautojams amerikietiškoji, kalbant Trampo žodžiais, jau tik popierinė ekonomika negali sau leisti. Arba, tarkim, Frensis Fukujama (Fukuyama). Kažkada, prieš dvidešimt penkerius metus, jis yra sakęs, kad po Berlyno sienos griūties istorija baigėsi visam laikui, nes Vakarai su savo vertybėmis nugalėjo visame pasaulyje, ir jau nėra nieko, kas galėtų joms pasipriešinti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa (96)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!

Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui? (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek šnekamojoje, tiek literatūrinėje, tiek politinėje kalboje dažnai vartojamos perkeltinės prasmės. Kai kuriais atvejais jos padeda giliau suvokti vieną ar kitą reiškinį, kai kuriais atvejais – iškreipia jo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai perkeltinė reikšmė išstumia pirminę. Žymiausi pavyzdžiai – idiotas ir demagogas. Idiotas pirmiausiai reiškė pilietį, vengiantį politikos. Demagogas – demokratinį politinį lyderį. Aptarkime žodžius, ypač dažnai vartojamus perkeltine prasme šiandienos politiniuose diskursuose.

Vienas tokių žodžių – genocidas. Dažnai sutinkame sąvokas – moralinis genocidas, kultūrinis genocidas, socialinis genocidas. Kai kurie viešieji intelektualai pagrįstai Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Tikra teisybė apie Europą ir Lietuvą (23)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Kažkada buvę multikultūrine Didžiąja Lietuvos kunigaikštyste, galime tapti multikultūrine mažąja Lietuva. O gal ir nebe Lietuva? Mūsiškių, lietuvių, milijonas jau multikultūrina kitus kraštus.

Ar mūsų emigrantus kas nors iš Lietuvos išvarė? Galima teigti, kad politikai kalti, verslininkai kalti, valdžia kalta ir iš dalies tai bus teisybė. Nes jei tiesiogiai ir neskatino emigracijos, tai kokių reikšmingesnių priemonių stabdyti taip pat nesiėmė. Tradicinis palyginimas su Estija emigracijos aspektu taip pat ne Lietuvos naudai. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Spalvotos vėliavėlės „Facebook“ ir viešas liūdesys dėl įvykių Paryžiuje: nuoširdi užuojauta ar veidmainystė? (7)

Blogspot.com nuotr.

Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai  paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos  vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta (2)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Kitas dalykas – mums, lietuviams (ir Rytų europiečiams), bando prikišti, neva esame labai užmaršūs ir nedėkingi. Juk daug mūsų tėvų ir senelių per visą praėjusį XX a. irgi patyrė emigrantų-pabėgėlių dalią. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Judas dirba savo darbą… (pirmadienio mintys) (16)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargšė Ukraina: Judas atliko savo darbą ir dabar gali pasitraukti, o Kijevas ir toliau liks be ramybės, be pinigų ir be ateities. Taip galima apibendrinti vadinamojo Normandijos ketverto (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių) skubotai surengtas derybas Paryžiuje, kurios neva sureguliavo taikos procesą Ukrainoje, ir dabar Vakarai su Maskva ramiai gali siurbčioti arbatėlę, žvelgdami, kaip rusų bombonešiai mėto mirtinus krovinius ant Sirijos sukilėlių, teroristų ir taikų gyventojų galvų.

Kodėl Ukraina vargšė? Kad nuo jos ir toliau liks atplėštos didžiulės pietryčių teritorijos, kuriose Rusija palieka savo statytinius, visai neseniai taip pat negailestingai, kaip dabar Skaityti toliau

Kultūra mūšių lauke (0)

grafiti-wikimedia.org-nuotr

„Bukleto“ kavinėje susitinka Gediminas ir Augustinas. Vėliau pasirodo Vytenis.

Gediminas. Man regis, čia jaukus kampelis. Ar ne? Ypač dabar, po remonto. Turbūt bus praėjęs visas mėnuo nuo to sykio, kai paskutinį kartą čia buvome susitikę. Tu žinai, man ilgai neišėjo iš galvos tas pokalbis, kurį įdomiausioje vietoje nutraukė Jūsų šefo skambutis. Ir Jūs išvažiavote…

Augustinas. Apie ką mes tada kalbėjome? Ai, apie komunikacijų paradoksus…

Gediminas. Taip. Jūs tada įspūdingai komentavote ir šaipėtės iš kažkokio fantazuotojo straipsnio.

Augustinas. Viename prancūziškame žurnale perskaičiau. Skaityti toliau

P. Žumbakis: Rytai rikiuojasi prieš Vakarus (3)

rusija-kinija-internetoerdviu-nuotr-K100

Savaitgalį ir pirmadienį žiniaskaidos dėmesys buvo sutelktas į įvykius Australijoje, kur vyko dvidešimties galingiausių pasaulio valstybių lyderių susitikimas, ir iš kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvyko anksčiau laiko nesulaukęs renginio pabaigos. Šis įvykis nustelbė kitą didelį renginį, vykusį savaitę anksčiau Kinijoje. Tai Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumas, įvykęs Pekine lapkričio 8-10 dienomis. Jame taip pat dalyvavo Kinija, JAV,  Rusija, Australija, Japonija – iš viso 21 Vakarų pusrutulio valstybė. Skaityti toliau

V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas (6)

Vytautas Sinica | E. Levin nuotr.

Lietuva, kariaudama informacinį karą su Maskva, nepastebi, jog užnugaryje yra atidariusi to paties karo frontą su Vakarais. Tendencingai pateikiama informacija apie pagrindinius šeimos ir gyvybės politikos klausimus Europoje nuosekliai formuoja vaizdą, jog Europa yra negrįžtamai pasidavusi kultūriniam marksizmui ir pati iškėlusi jo vėliavas.

Vakarų naujienų „cenzūra“ Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (II) (17)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Praėjo jau daugiau nei savaitė po pirmosios „Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime?“ dalies. Keista, bet nekilo didelių diskusijų, prieštaravimų ar paneigimų. Aišku, straipsnio sklaida nėra didelė, nors jį publikavo ir Alkas.lt bei Sarmatas, todėl yra gan sudėtinga pasiekti didesnį kiekį žmonių bei sukelti didesnio masto diskusijas. Na, bet turim tą ką turime, todėl apžvelkime tas reakcijas, kurias teko pastebėti.

Labiausiai nustebino tai, jog nesulaukiau jokio paneigimo mano teiginio, kad mes neturime jokios Nepriklausomybės, net ir dėl autonominio statuso galima stipriai ginčytis. Tai tik parodo, jog daug kas situaciją suvokia ir supranta, jog Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti (13)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Žinia apie Eduardo Ševarnadzės mirtį atsiliepė ir Lietuvoje. Šių dienų tarptautinių aktualijų fone labai svarbu ir prisiminti šį žmogų, ir deramai įvertinti jo indėlį tarptautinėje politikoje, Gruzijoje. Būtina suprasti, kad nieko nėra paprasto, o gyvenimas daug sudėtingesnis, nei bandoma jį perteikti ideologiniais šablonais.

Bent jau mus, Atgimimo kartą, tarybinis laikotarpis grūdino ir pratino atsargiai žiūrėti į ideologinius aiškintojus. Būdami laisvi nuo Vakarų ideologijų, kurios daugiau ar mažiau priklausė ir nuo politinės konjunktūros, mes buvome laisvi patys vertinti ir ideologiją, ir faktus. Todėl mes, išeiviai iš dabar visapusiškai ideologiškai, Skaityti toliau

J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui (12)

Julius Panka | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Medikai sako, kad kai suaugęs, sveikas žmogus balsu diskutuoja pats su savimi, jam kuo skubiau reiktų pasitikrinti sveikatą.

Tačiau labai įdomu, ką medikai pasakytų apie žmogų, kuris diskutuoja pats su savimi viešojoje erdvėje, internetiniame portale. Turiu omenyje poną Karolį Jovaišą, kuris per paskutinius porą mėnesių jau tris straipsnius skyrė juodinti tautininkus ir mano kuklią personą.

Po jo pirmojo „straipsnio“ (Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!) Skaityti toliau

TS-LKD kviečia į partijos jaunimo organizuojamas „tikrų europietiškų patriotų eitynes“ (10)

Andrius Kubilius | propatria.lt nuotr.

Skaitytojų dėmesiui skelbiame TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus laišką, visus partijos narius kviečiantį į partijos jaunimo organizuojamas Kovo 11-osios šventines eitynes Gedimino prospektu. Jaučiame pareigą informuoti, jog Vilniaus savivaldybės leidimas eitynėms nurodytu laiku ir maršrutu buvo išduotas „Jaunųjų konservatorių lygai“ (JKL), tuo tarpu į šį renginį visuomenė telkiama nė žodžiu neužsimenant apie partinį Skaityti toliau

A. Patackas. A Vaska slušajet da jest… (42)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Yra Krylovo pasakėčia apie įžūlų katiną Vaską, kurį virėjas pagavo ryjant kepsnį.

Virėjas skaito jam politkorektiškus pamokslus diplomatine kalba apie tai, kaip negražu taip daryti, o Vaska ir toliau ramiai maumoja.

Visa tai – šių dienų politinės realijos. JAV pamokslauja ir grasina mažuoju piršteliu, iš paskos nedrąsiai seka ES senbuvės ir – deja – naujokės, o galutinai suįžūlėjęs Putinas punta kaip putęs. Skaityti toliau

Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui (22)

Gruzinai | estravel.lt nuotr.

Spalio 21 d. didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ („Savaitės paletė“) išspausdino atvirą Gruzijos šviesuomenės laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Thom Hammarberg). Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo Skaityti toliau

A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)

europaLietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines  mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?

Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys) (34)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Stoviu Baltijos pajūry tolėliau Palangos tilto ir nuo šios Lietuvos „palangės“ žvelgiu į vandens platybes. Savotiškas jausmas. O kažkada žiūrėdamas į beribį vandens horizontą, žinojau, kad ten, už kelių šimtų kilometrų, yra visai kita žemė, gal Švedija vadinas. Ir norėjos ten, ir buvo baugu, nes sovietinė propaganda buvo gerokai mums užnuodijusi smegenis, kad suvoktume, jog tas laisvasis pasaulis – ne tau, ten viskas svetima, ten viešpatauja išnaudotojai, kapitalistai ir t.t. ir pan. Dabar stoviu šiapus Baltijos jūros, ir manęs visai nejaudina Vakarų artumas… Jaudina mūsų abuojumas. Skaityti toliau

Tarptautinė gotika Lietuvoje (2)

Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas. 1407-1430

Įasmeninti galima bet ką – net ir pačią migločiausią, sunkiai akademiniame diskurse sukonkretinamą sąvoką ar reiškinį, todėl tarptautinės gotikos fenomenas mūsų vaizduotėje galėtų įgauti aiškius pavidalus ir bruožus. Juolab kad šiam dalykui konkretus mokslinis turinys buvo suteiktas dar XIX amžiuje – epochoje, kai lyg pagal policijos fotorobotą buvo ne atkurti, o veikiau sukurti ir kitų Vakarų kultūros epochų bei stilių – renesanso, baroko, manierizmo – portretai.

Tarptautinė gotika įvairiais keliais bandė patekti į Lietuvą. Akivaizdu, nes tokią jos savybę (internacionalumą) suponuoja paties apibrėžimo užprogramuota prigimtis, fenomenalu, nes Lietuva (tiksliau – Didžioji Kunigaikštystė) žengė tik pirmuosius naujakrikštystės žingsnius. Būtent dėl to šią lūžio epochą Lietuvoje nebūtų tikslu vadinti vėlyvaisiais viduramžiais arba viduramžių rudeniu. Skaityti toliau

Daoizmo filosofija ir ekologija: ar tikrai kinų daoistai gali padėti vakariečiams išspręsti dabartines gamtosaugos problemas? (3)

Algis Griškevičius „Dangaus piemuo“ 2007, tonuota fotografijaOrientalizmo istorijos tyrinėtojai jau senokai pastebėjo, kad Rytų kultūros buvo ir tebėra Vakarams įdomios ir reikalingos pirmiausia kaip tam tikrų alternatyvių idėjų, praktikų ir patyrimų šaltinis, kuriuo vakariečiai naudojosi ir tebesinaudoja tam, kad kompensuotų ar įveiktų savosios (vakarietiškosios) kultūros trūkumus, išspręstų jos problemas1. Toks požiūris neišvengiamai turi įtakos Rytų filosofinių ir religinių mokymų, jų idėjų iškraipymui, t. y. romantizavimui, nekritiškam suvokimui. „Naudingos“ idėjos dažnai tiesiog ištraukiamos iš vieno ar kito teksto, istorinio ir realaus kultūrinio konteksto, ir pateikiamos patiems vakariečiams reikalingoje šviesoje. Skaityti toliau

Rytai-Vakarai (0)

Kęstutis K. Šiaulytis, www.alkas.lt

 Rytai-Vakarai Skaityti toliau