Žymos archyvas: vaistiniai augalai

D. Vaitkevičienė. Gyvatės nukąsta šaknis (2)

Pievinės miegalės žiedpumpuris (kairėje) ir išsiskleidęs žiedas (dešinėje) | Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0., Kristiano Fišerio (Christian Fischer) nuotr

Yra tokia stebuklinga šaknis, kuria galima išgydyti gyvatės įkandimą. Ji ypatinga tuo, kad atrodo, lyg būtų nukąsta. Apie tai pasakoja ir sakmė: kadaise, pačioje pasaulio pradžioje, Dievas sutvėrė gyvatę ir davė jai tokią galią, kad nuo jos įkirtimo mirs žmonės ir stips gyvuliai. Gyvatė ėmė tuo didžiuotis: „Ką įkirsiu, tas ir mirs!“

Dievas tarė: „Aš duosiu jiems žolę – vaistą“.

Gyvatė atsakė: „O aš vistiek nugriaušiu šaknį“.

Tada Dievas atsakė: „Aš leisiu žolei šaknis į šoną ir tegu žmonės turi sau vaistą“. Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino E. Šimkūnaitės metų minėjimo planą (1)

Eugenija Šimkūnaitė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė habilituotos biologijos mokslų daktarės, Vilniaus universiteto dėstytojos Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo planui. Kaip žinia 2020-uosius Seimas yra paskelbęs E. Šimkūnaitės metais. 2020 m. kovo 11 d. sukaks 100 metų nuo E. Šimkūnaitės gimimo. 

Plane, kuris parengtas bendradarbiaujant su E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu, numatyta įamžinti Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos, Skaityti toliau

Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais (2)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Gegužės 17 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimų projektus, kuriais siūloma 2020-uosius paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais ir 2021-uosius – Marijos Gimbutienės ir Archyvų metais.

Atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų nuo habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės gimimo, Seimo narys Arūnas Gumuliauskas pristatė pasiūlymą 2020-uosius skelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais. Kaip pabrėžiama pateiktame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė vaistažolinius augalus, gebėjo lyginti lietuvių Skaityti toliau

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (1)

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį” | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau

Vasaros laukuose (III). Geltonieji saulės žiedai (nuotraukos) (1)

Geltonasis bobramunis | A. Stabrausko nuotr.

Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria), 1 nuotr. Bobramunis – taip pavadino mūsų botanikai, o liaudyje yra ir tokių sinonimų: geltonoji ramunė  (Panevėžys, Telšiai), geltonasis ramulis (Žagarė), laukinės karvaitės (Alytus)… Pasimerksite namuose – nušvis visas kambarys, ir kvepia kaip baltagalvės (ramunės) – „ramuniškai“, su medaus atspalviu. Vaistažolininkai rašo, jog padeda sergant tulžies ir kepenų ligomis.

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), 2 nuotr. Daugiametė, išauga iki 100 cm aukščio, tad pastebėsite ir aukštose žolėse.. Nereta, bet auga pavieniui. Jau pats rūšinis vardas sako, jog vaistinis Skaityti toliau

Vasaros laukuose: (I) Kad gyventum ir žydėtum, reikia tiek nedaug (nuotraukos) (0)

Aitrusis šilokas | A. Stabrausko nuotr.

Plikasis skleistenis. (Herniaria glabra), 1 ir 2 nuotr. Užtenka vien vėjo suneštų dulkių ir trupučio drėgmės tarp šaligatvio plytų. Čia augs ir žydės. Kasdien džiaugsis saule ir retsykiais sulauktu lietumi.

Takažolė(Polygonum aviculare), 3 nuotr. „Virš manęs gal kulniukai kaukšės, / Kažkas eidamas sraigę nuo tako numes. / Esu, su tavimi aš iš kaimo atėjus, / Ir mieste aš pražysiu šalia tavęs. / Na nereikia, nereikia to viso parado, / Vis tiek kažkas eidamas sraigę tyčia sutryps. / Nesakau, kad kažkas čia kažką atrado, / Tiesiog sakau, kad manęs nieks nesutryps. / Gal tų mano žiedelių ir Skaityti toliau

Auksinė piktžolė – kiaulpienė (1)

Kiaulpienė | pexels.com nuotr.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės (0)

Spanguolės Vaiva

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir Skaityti toliau

Skubėkime apsirūpinti vaistažolėmis (0)

Vaistazoliu-arbatos_valstietis.lt

„Kokius vaistinius augalus reikia rinkti birželį?“ – klausia Svetlana V. Iš Kelmės.

Atsako gydytoja, žolininkė Zofija Tikuišienė.

Iki Joninių turėtume paskubėti apsirūpinti gamtos dovanojamais vaistiniais žolynais, nes būtent birželį augalai turi daugiausia naudingųjų savybių. Prieš pradėdami juos rinkti, pakalbėkite su gamta, augalais, tai veikia kaip meditacija, Skaityti toliau

Eugenijos Šimkūnaitės palikimas (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, kuriai kovo 11 d. būtų sukakę 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti. Jie būsimąją mokslininkę lydėjo nuo pat vaikystės. Pažinti augalus ir atskleisti jų paslaptis Tauragnų apylinkėse augusi mergaitė mokėsi iš kaimo senolių. Tai E. Šimkūnaitę pastūmėjo tapti farmacininke ir savo gyvenimą paskirti pačių įvairiausių gydomųjų žolynų tyrimams. Skaityti toliau

Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles (0)

Eziuoles_Vingos V

Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.

Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos,

Skaityti toliau

Ką daryti, kad gydantis nuo vėžio nereikėtų gerti šlapimo ar žibalo? (2)

Didžioji ugniažolė | wikipedia.lt nuotr.

Kuo mažiau žmogus žino apie savo ligą, tuo mažesnės jo galimybės pasveikti, todėl medikai visada ragina ligonius domėtis savo diagnoze, dalyvauti gydymo procese, klausti visko, kas jiems rūpi. Sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys, nereikėtų pamiršti ir augalų gydomųjų savybių, pasidomėti galimybėmis radikalų gydymą derinti su augalų terapija (fitoterapija). Pasak fitoterapeuto Juozo Ruolios, reikia įsidėmėti, kad ligą įveikti padeda ne atskiros augalo savybės, o veikliųjų medžiagų visuma, tačiau kaip ir kokiais kiekiais gerti vaistažoles, kada jas keisti – tai patyrusio gydytojo, vaistininko, medicinos biologo, fitoterapeuto kompetencija. Skaityti toliau

E. Šimkūnaitės palikimas: Nėr negydančių žolynų, bet razumno iš durno nepadarys ir jie (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė.

Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, jai kovo 11 d. būtų suėję 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti.

Skaityti toliau

Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“ (3)

Vaistazoles_D.Balciunes asmen.nuotr

Turbūt nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių domisi vaistažolių teikiama nauda. Vieni rytais mėtų arbatėlės su citrina pageria, kiti ant duonos česnako užsispaudžia manydami, kad tai apsaugos nuo ligų, o treti įvairiais metų laikais laigo po miškus ir pievas rinkdami tai, ką geriausio duoda gamta.

Kas, jei ne žolininkai gali geriausiai papasakoti apie vaistinius augalus ir augalėlius, apie kurių naudą mes, paprasti mirtingieji, kartais nė nebūname girdėję: jei kamuoja galvos skausmas, išgeriame vieną kitą tabletę ir apsimetame, kad sveika, kad padės, kad gerai taip, o ir pasijudinti niekur toliau nereikia – nebent iki artimiausios vaistinės.

Skaityti toliau

Patiekalai su Kauno Botanikos sode išaugintais prieskoniais bus ragaujami mugėje „Pakalnutės uoga“ (programa) (0)

Kauno botanikos sode mugeTris dienas – rugsėjo 5 – 7 d. – VDU Kauno botanikos sode vyksiančioje mugėje lankytojai kviečiami pasigrožėti jurginų, kardelių, bonsai ir suisaki parodomis, paklausyti įdomių ir itin naudingų seminarų apie vienmetes gėles, uoginius augalus, apynių veisles, kambarinių gėlių auginimą bei priežiūrą, rožių priežiūros darbus rudenį, bonsai auginimą, priežiūrą bei formavimą.

Patiekalai su šviežiais botanikos sode išaugintais prieskoniais, alus iš čia pat augintų apynių, rudens gėrybių ir sodinukų mugė, vertingi pasakojimai apie augalus bei jų savybes – visa tai ir dar daugiau lauks lankytojų, užsukusių į Skaityti toliau

Žolelių galia Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

kevingong.com nuotr.

Birželio 14 d. Aukštaitijos nacionalinis parkas kviečia į pamoką „Žolelių galia“. Bus mokoma pažinti vaistinius augalus, sužinoti kokiomis žolelėmis kokius negalavimus galima gydyti.

Artėjant vienai gražiausių vasarvidžio švenčių – Rasoms, vasaros laukai ir pievos išsiskleidžia margaspalviais gėlių žiedais, sukaupdamos žolelėse visą žemės duodamą gyvastį ir dovanodama ją visiems, kas tik netingi prie tų žolynų pasilenkti…

Senoliai sako, kad iki Rasų surinktos žolelės trigubai priduoda sveikatos, o Rasų naktį nuskintos išvis stebuklingų galių turi. Tik ne visi mes tas sveikatos žoleles pažįstam ir jų stebuklingas galias išmanom. Skaityti toliau

Vienkiemyje gyvenantis H. Gudavičius savitą gyvenimo filosofiją dėsto knygoje (2)

H.Gudavičiaus knygos „Gamtmeldžio sodas“ viršelio dalis

Gamtininko ir publicisto Henriko Gudavičiaus dienoraščio mintys, tekstai, laviruojantys tarp esė ir novelės žanro, sugulė į naują knygą „Gamtmeldžio sodas“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Jau daugiau nei dvidešimt metų vienkiemyje už Liškiavos, Dzūkijos nacionaliniame parke, gyvenantis gamtininkas turbūt daugeliui kelia nuostabą – Vilniuje gyvenęs ir dirbęs žurnalistu, viską metė ir išvažiavo gyventi į Dzūkiją, be mobilaus ryšio telefono, televizoriaus, kompiuterio… Naujoje knygoje ir skleidžiasi, kokia kasdienybe, kokiomis mintimis, filosofija gyvena toks atsiskyrėlis, „gamtmeldis“. Skaityti toliau

Aistra augalams – šiuolaikinio žolininko kasdienybė (2)

P.Kirpaitis

Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, ant kurios taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę persipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų.

Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys. Artėjant Žolinėms puiki proga perskaityti interviu su šiuolaikiniu žolininku Pauliumi Kripaičiu Skaityti toliau