Žymos archyvas: vaistažolės

Dažnesnius peršalimo susirgimus bei jų paūmėjimus gali lemti ir įtampa (0)

pixabay.org nuotr.

Įtampos būsena (stresas) – vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greita gyvenimo sparta, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina pavojų susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti įtampos ar mokytis suvaldyti savo jausmus reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų įtampos sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir pensininkams. Skaityti toliau

Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti (0)

pxiabay.org nuotr.

Arbata gali ne tik numalšinti troškulį ar sušildyti, dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, kurios ne tik nepadės spręsti sveikatos problemų, bet gali pabloginti savijautą ar paskatinti kai kurias ligas.

Kovai prieš peršalimą

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad pasireiškus rimtesniems Skaityti toliau

Žolininkai pataria – jau metas skinti ir džiovinti vaistažoles (0)

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė | asmeninė nuotr.

Birželio 21 d. 16 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio g. 1, Kulionyse, Molėtų raj.) vyks renginys „Kupolių žolynai“, skirtas svarbiausiai vasaros šventei – Rasoms (Kupolinėms).

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai kviečia kartu su etnininke Almira Didžiokiene pasidalinti žiniomis ir pasigaminti įvairių žolynų mišinių, ištraukų, tepaliukų, tinkančių pasigražinimui ir sveikatos stiprinimui, pasivaišinti tik ką prisirinktų liepžiedžių  arbata. Skaityti toliau

Šį savaitgalį šventė „Vidur girių 2018“ kvies džiaugtis bundančia Dzūkijos gamta (0)

Šventė „Vidur girių 2018“ kviečia pavasarį švęsti Dzūkijos gamtoje | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Jau šį savaitgalį, balandžio 28 d., 11 val., prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro, Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.), gamtininkai kviečia patirti bundančią Dzūkijos gamtą šventėje – „Vidur girių“. Nepamirštama naktis paraistėje, su laužo spragsėjimu susiliejančios vietinių dzūkų istorijos, bundančios gamtos koncertas, trimituojančių gervių solo, specialios veiklos visai šeimai ir mažiesiems gamtininkams, asmeninės patirtys gamtoje ir visos Dzūkijos gėrybės – grikinė babka, pyragaiciai, dzūkiška šnekta – štai, ko patirti kviečia rengėjai. Skaityti toliau

Rudeninės arbatos – tarsi asmeninė chemijos laboratorija (1)

Rudeninės arbatos – tarsi asmeninė chemijos laboratorija | Pranešimo autorių nuotr.

Greitai kintanti oro temperatūra, vangiai įsibėgėjantis šildymo sezonas, žvarbus vėjas ir pilkas rudeninis lietus nulemia, jog vis dažniau subjūra nuotaika ir sumažėja ne tik energijos kasdieniams darbams, bet pradeda varginti kosulys, sloga ir prasta savijauta. Ištikus tokiai būklei, dažnai nenorime išsyk griebtis tablečių, miltelių ar užpilų, gelbstimės tuo, ku galbūt pasirūpinome per vasaros atostogas. Iš tiesų, gamtoje slypi žymiai daugiau stebuklų ir jėgas grąžinančių medžiagų, nei mūsų vaistų spintelėje. Ką reikia žinoti, kad kasdienės arbatos puodelis ne tik kvepėtų ar sušildytų, bet ir užbėgtų negalavimui už akių ar padėtų jį įveikti? Skaityti toliau

Kaip pasisemti magiškų galių gamtos kupėjimo metu? (0)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 30 d. 18 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, Molėtų raj. vyks žolininkės Almiros Didžiokienės paskaita „Rasos – gamtos kupėjimo šventė“ ir praktinis užsiėmimas – žoliavimas.

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai  kviečia į  jaukų pokalbį – paskaitą prie arbatos puodelio apie žolynų magiją ir jų gydomąsias galias bei praktinį užsiėmimą – žoliavimą apylinkių pievose. Be to, kartu su žolininke A. Didžiokiene bus galima pasigaminti natūralios kosmetikos, pasivaišinti tik ką prisirinktų žolelių arbata. Skaityti toliau

Auksinė piktžolė – kiaulpienė (1)

Kiaulpienė | pexels.com nuotr.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Nepriimti ligos kaip lemties (0)

Vaistazoles_D.Balciunes asmen.nuotr

Kodėl kamuoja ligos, ypač peršalimo? Dėl kokių priežasčių silpsta imunitetas, kaip jam padėti, kad nereikėtų susirgus saujomis ryti vaistų? Ką daryti, kad ligos nesekiotų kaip alkani vilkai, tykantys iš pasalų? Sveikatos paslaptimis pasidalijo Lietuvos žolininkai.

Gyvenimo rezultatas

Farmacininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius dar kartą priminė visiems seniai žinomą tiesą: vidinė ramybė ir tinkama mityba daro stebuklus, o liga – mūsų gyvenimo rezultatas. Skaityti toliau

Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė) (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau

Ką pamatysime ir ką veiksime Gedimino prospekte prasidėjus Tautų mugei? (0)

tautu-muge_rengeju-nuotr

Jau aštuntąjį kartą rugsėjo 16-18 dienomis sostinėje vyksianti Tautų mugė šiemet Vilniaus gyventojus ir miesto svečius pasitiks kiek kitaip nei kasmet. „Šiemet mugė nešurmuliuos! “, ― juokiasi šventės organizatorius Vytenis Urba. „Norime atsikratyti pabodusių stereotipų, ir skirtingų šalių tautinį paveldą mugės svečiams pristatyti šiuolaikiškai. Į Gedimino prospektą kviečiame atvykti šeimas, vaikus, jaunimą, turistus – užtikriname, kad kiekvienas ras smagios veiklos!“ Skaityti toliau

Skubėkime apsirūpinti vaistažolėmis (0)

Vaistazoliu-arbatos_valstietis.lt

„Kokius vaistinius augalus reikia rinkti birželį?“ – klausia Svetlana V. Iš Kelmės.

Atsako gydytoja, žolininkė Zofija Tikuišienė.

Iki Joninių turėtume paskubėti apsirūpinti gamtos dovanojamais vaistiniais žolynais, nes būtent birželį augalai turi daugiausia naudingųjų savybių. Prieš pradėdami juos rinkti, pakalbėkite su gamta, augalais, tai veikia kaip meditacija, Skaityti toliau

Arnetų namas pražys juostomis, pakvips žolynais ir medumi (nuotraukos) (0)

Kedainiai.lt nuotr.

Arnetų namas Kėdainiuose (Radvilų g. 21) yra škotų bendruomenės, gyvenusios čia XVII–XVIII a. materialusis palikimas. Namas mūrytas XVII a. viduryje škotų pirklio Jono Arneto. Namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas, jame savo veiklą vykdo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras, kurio pagrindinis tikslas − išsaugoti, rekonstruoti ir išlaikyti savo krašto tradicinių amatų gyvastį.

Tradiciniame amatų centre buriami rajono amatininkai, suteikiama konsultacija norintiems sertifikuoti tautinio paveldo produktus, populiarinami amatai.  Skaityti toliau

Kaip gydytis nealinant kūno? (0)

Piene_JonoV.nuotr

Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami kūnui.

„Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios kūną vieninga darnia visuma, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija Skaityti toliau

Senieji amatai kaimo moterims – ne tik gyvenimo būdas, bet ir verslas (0)

juostos_zum.lt

Mūsų kaimo moterys gali ne tik savarankiškai ūkininkauti, bet ir užsiimti kitais verslais. Pasinaudojusi ES ir valstybės parama, ne viena moteris savo mėgstamus užsiėmimus, susijusius su tradicinių amatų puoselėjimu, jau pavertė nuosavu verslu. „Moterys, jeigu ką daro, tai daro gerai arba labai gerai“, – šypsosi žolininkė ir tautodailininkė Vaiva Jundulaitė–Kosienė.

Vaiva baigė  Kaišiadorių profesinę technikos mokyklą, mokėsi Klaipėdos siuvėjų mokykloje ir įgijo sukirpėjos–konstruktorės diplomą. Skaityti toliau

Sirvėtos regioniniame parke vyko pažintis su vaistažolėmis (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Sirvėtos regioniniame parke rugsėjo mėnesį buvo rengtas pirmasis Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionatas. Netoli regioninio parko esantys Švenčionys vaistažolių sostine laikomi jau nuo seno. Šis kraštas garsėja vaistinių žolynų gausa.

Į Sirvėtos regioninį parką varžytis vaistažolių rinkimo čempionate ir pateisinti vaistažolių sostinės vardą atvyko moksleiviai iš Švenčionių progimnazijos, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos ir Adutiškio pagrindinės mokyklos. Skaityti toliau

Gimtojoje sodyboje sustoja laikas (0)

Gimtoji-sodyba_N.Baronienes nuotr

Sodybų tuštėjimo laikas Lietuvoje dar nesibaigė. Tačiau, yra kiemų, kuriuose žydi gėlės ir tuomet, kai atvažiavusiems į svečius anūkams atkelti vartų nebegali anapilin išėję seneliai.

Ukmergės rajone Valtūnų kaime esanti Baltuonų sodyba pasitinka išpuoselėtai želdynais. Iš tolo matyti, kad jai neleidžiama nugrimzti užmarštin.

Praeities dvelksmas

Kiekvienas senas lietuviško kaimo kiemas – istorijos lobynas. Juk per mūsų šalį ritosi revoliucijų, karų ir kitokių pertvarkų bangos. Praeities dvelksmas vaikštant po jas lydi kiekviename žingsnyje. Skaityti toliau

Žolinės šventėje Naisiuose buvo linkima brandos (nuotraukos) (0)

V. Šalavėjaus nuotr.

Lietuvių kalendorinės šventės išsidėsto pagal metų laikus ir yra siejamos su sezonine žemdirbių veikla. Buities, kasdienio darbo įprasminimo akcentai yra šventės, sietinos su įvairiomis apeigomis. Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Žolinė – derliaus šventė – apipinta papročiais bei tradicijomis. Senovės baltų apeigos šią dieną būdavo skiriamos deivei gimdytojai Ladai: jai atitekdavo naujai subrendusio derliaus aukos. Skaityti toliau

Artėja tradicinis „Žolynų turgus“ Vilniuje (0)

Žolininkas Ramūnas Daugėlavičius (Anykščių r.) | V. Usinavičiaus, R. Balkutės nuotr.

Birželio 20 dieną Vilniaus etninės kultūros centras rengia ,,ŽOLYNŲ TURGŲ“, kuris prikelia ir tęsia senąją Rasų (Joninių) kermošiaus tradiciją Vilniaus mieste.

Renginys vyks Vilniuje, Gedimino prospekte bei V. Kudirkos aikštėje nuo 10 iki 22 val.

„Žolynų turguje“ dalyvaus užsiregistravę iš anksto:
1. Prekiaujantys vaistažolėmis, gėlėmis, vaismedžiais, vaiskrūmiais,  medumi, ir kitais sveikatos produktais; Skaityti toliau

Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles (0)

Eziuoles_Vingos V

Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.

Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos,

Skaityti toliau

Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“ (3)

Vaistazoles_D.Balciunes asmen.nuotr

Turbūt nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių domisi vaistažolių teikiama nauda. Vieni rytais mėtų arbatėlės su citrina pageria, kiti ant duonos česnako užsispaudžia manydami, kad tai apsaugos nuo ligų, o treti įvairiais metų laikais laigo po miškus ir pievas rinkdami tai, ką geriausio duoda gamta.

Kas, jei ne žolininkai gali geriausiai papasakoti apie vaistinius augalus ir augalėlius, apie kurių naudą mes, paprasti mirtingieji, kartais nė nebūname girdėję: jei kamuoja galvos skausmas, išgeriame vieną kitą tabletę ir apsimetame, kad sveika, kad padės, kad gerai taip, o ir pasijudinti niekur toliau nereikia – nebent iki artimiausios vaistinės.

Skaityti toliau

Kaip išvengti peršalimo, sustiprinti organizmą? Nepelnytai pamiršti augalai (0)

A.Kubaičio nuotr.

Bėganti nosis, užkimimas, skaudanti gerklė, erzinantis kosulys – kas nepatyrė šių rudens sezonui būdingų negalavimų?

Gydytojai pažymi, jog pereinamuoju iš vasaros į rudenį laikotarpiu, kada dieną saulutėje šilta, o pavėsyje, taip pat rytais bei vakarais vėsu, tokių pacientų skundų sulaukiama vis daugiau. Ar išties žinome, kaip atsispirti ligoms, pastiprinti organizmą? Kokius vaistinius augalus dar galime suskubti susirinkti ir pavartoti sveikatos labui?  Seną išmintį primins šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas ir Rytų medicinos žinovas,  liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius. Skaityti toliau

Bendruomenes suvienijo vaistažolės (1)

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų | valstietis.lt, R. Subačienės nuotr.

Vaistažoles kaimo žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Jomis gydo ir artimuosius, ir gyvulius. Kai kurie žoliavimą pavertė verslu, o penkios Pagėgių krašto bendruomenės įsitikino, kad gamtos turtai, senolių patirtis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.

Nepabūgo pradėti

Dar visai neseniai mokslininkai ragino rinkti ir auginti vaistinguosius augalus, nes didžiąją dalį Lietuvos rinkos užima atvežtinės vaistažolės iš Kinijos, Lenkijos. Skaityti toliau

Neišnaudoti pievų lobiai (0)

Jadvyga Balvočiūtė |  R.Kondratjevo nuotr.

„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei technikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pirmiausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gyvenime ir ką po savęs palikti, o tik tada galvoti apie technologijas.“

Iš kur žinau

Visą gyvenimą žoliaujanti moteris Gėlininkų sąjungos konferencijoje teigė, kad, jos įsitikinimu, svarbiausia šiame gyvenime – Skaityti toliau

Birštonas pristatė naująjį ženklą (0)

Birštono logotipasVasario 28 d. Birštono savivaldybė pristatė naująjį ženklą ir siekį tapti pirmuoju sveikatinimo kurortu Lietuvoje, taikančiu unikalią Kneipo sveikatos filosofijos metodiką. Iki šiol Birštonas neturėjo logotipo, todėl visoje komunikacinėje veikloje naudojo miesto herbą. Naujasis logotipas ir išskirtinė filosofija nuo šiol taps pagrindiniais miesto komunikacijos elementais.

Iki šiol Birštonas buvo Lietuvos miestų sąraše, kurie neturi savo logotipo. Daugiausia komunikacijoje buvo naudojamas miesto herbas, tačiau nuolat atsinaujinančiam ir Skaityti toliau

Aistra augalams – šiuolaikinio žolininko kasdienybė (2)

P.Kirpaitis

Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, ant kurios taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę persipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų.

Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys. Artėjant Žolinėms puiki proga perskaityti interviu su šiuolaikiniu žolininku Pauliumi Kripaičiu Skaityti toliau

Vaistinė po kojomis Dubysos regioniniame parke (0)

Seminaro dalyviai | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Tradiciškai Dubysos regioninio parko direkcija organizavo lauko seminarą „Vaistinė po kojomis“. Seminaro dalyviai išmoko pažinti vaistinius augalus, susipažino su jų  teikiama nauda, turėjo galimybę pabendrauti vieni su kitais, pasidalyti asmenine patirtimi, apžiūrėti Betygalos bendruomenės namuose įrengtą vaistažolių paruošimo kambarį.

Receptiniuose vaistuose daugiau kaip 50 proc. esančių cheminių preparatų, pirmiausia buvo aptikti augaluose, o beveik 5 mlrd. planetos gyventojų įvairių ligų gydymui vis dar naudoja vaistinius augalus. Mus supančioje aplinkoje, ypač saugomose teritorijose, Skaityti toliau

Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus (0)

zolynu-turgus-3Birželio 22 d. (šeštadienį) 10–21 val. Gedimino prospekte (nuo Vilniaus g. iki Odminių skvero) ir V. Kudirkos aikštėje prasidėjo tradicinis Žolynų turgus.

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Vilniaus mieste tarp kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių, kermošių buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumi“. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo XX a. pr. Jų specializacija buvo vaistažolės ir gazoninės gėlės, turgus vykdavo 2 dienas prieš Rasų šventę.

Pirmasis atgimęs ŽOLYNŲ TURGUS vyko 2007 m., taigi šiemet Vilniaus Gedimino prospektas 7-ąjį kartą pakvips žolynų, gėlių, vaistažolių, žolelių arbatų aromatais. Skaityti toliau

Vaistažolės skirtos ir kūnui, ir dvasiai (0)

Žolininkai | Nemuno kilpų regioninio parko nuotr.

Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Jau nuo seno  žiniuoniai ir net vadinamos raganos žinojo kaip panaudoti  vaistažoles įvairiems tikslams. Šumerų rašytiniuose šaltiniuose  (6000 m. pr. m. e.) jau randami augalų aprašymai, kurie vartojami vaistams.  Jau tuo metu žmonės žinojo, jog augalų negalima džiovinti saulėje. Hipokratas (460–377 m. per. m. e.) aprašė 236 augalus vartojamus liaudies medicinoje. Tačiau jis manė, kad vienodai veikia visos augalo dalys. Šiuo metu yra žinoma virš 12000 jų rūšių.  Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o Birštono apylinkėse randama 169 gydomieji augalai. Gydomąsias Skaityti toliau

Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti (0)

valstietis.lt nuotr.

Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti.

Tinkamų augalų tūkstančiais

Praeito šimtmečio pabaigoje Viktorijos Zak atlikti tyrimai parodė, kad vis daugiau žmonių domisi vaistažolėmis ir ketina vartoti daugiau nei 3 000 arbatos rūšių organizmo tonusui pakelti, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti, nemigai gydyti ir kitoms problemoms įveikti. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis (1)

Turtuolis ir vargšas | Natasha Turovsky, 2005 pav.

Tai buvo vienas ubagas. Nu, i vaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažejo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kad duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.

– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?

– Ažkųsdau, – sako.

– Oi dar aš, – sako, – nevalgęs. Į darbų, – sako, – turiu nevalgęs. A neduotum trupinėlio duonos? Skaityti toliau