Žymos archyvas: vaišės

Į Zapyškį rinksis aitvarų mėgėjai iš visos Lietuvos (2)

Aitvarai | facebook.com nuotr.

Balandžio 26 dieną (šeštadienį) Zapyškio miestelyje (Kauno r.), šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, vyks respublikinė aitvarų šventė „Aitvarai Žemei ir Dangui“. Tai didžiausias toks renginys šalyje.

Šventės dėka miesteliui prigijo Lietuvos aitvarų sostinės vardas. Aitvarai ne tik puošia dangų, bet ir padeda sveikai gyventi. „Tradicinės kinų medicinos specialistai teigia, kad aitvarų skraidinimas yra geriausias ir maloniausias būdas išjudinti kaklo ir pečių juostos raumenis, pagerinti kraujotaką“, – tvirtino Zapyškio laisvalaikio salės kultūrinės veiklos organizatorė ir festivalio koordinatorė Eglė Šidlauskienė. Skaityti toliau

Varėnoje vyks priešvelykinė mugė „Auksalio kupkas“ (0)

varena.lt nuotr.

Varėnos miesto centre šį šeštadienį, balandžio 12 d., šurmuliuos ketvirtoji priešvelykinė Dzūkijos regiono mugė „Auksalio kupkas”. Ji sukvies geriausius ne tik Varėnos krašto, bet ir viso Dzūkijos regiono amatų meistrus.

Mugėje dalyvaus, savo rankomis pagamintais dirbiniais ir gaminiais prekiaus, amatus bei kūrybinį procesą pristatys tautodailininkai, amatininkai, ūkininkai, sodininkai, verslo įmonės, kaimo bendruomenių atstovai ir visi nagingi Dzūkijos žmonės iš Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų, Alytaus ir Druskininkų miestų. Iškilmingas mugės atidarymas – 10 val. Mugės uždarymas ir nagingiausių mugės meistrų apdovanojimai – 14 val. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai (38)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kūčios – šeimos susitelkimo šventė. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą besisukantį apie namų židinį, tai ir žmogaus siela iš erdvių laukų platybių ir tolimų kelionių sugrįžta į namų vidų prie šeimos židinio, į sielos šviesą ir prisiminimų šilumą…

Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis (3)

Baltų vienybės ugnies sąšauka | pilaitesbendruomene.lt  nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai švęs šurmulingą Užgavėnių šventę miesto Teatro aikštėje (0)

Užgavėnės Klaipėdoje

Vasario 10 d., sekmadienį, 14 val., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras miestelėnus ir svečius kviečia į šurmulingą Užgavėnių šventę, vyksiančią Teatro aikštėje.   

14.00 val. nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių  trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę. O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai ir kiti riebūs bei saldūs skanėstai. Skaityti toliau

Kauno botanikos sodas kviečia į Užgavėnių linksmybes (1)

Užgavėnių kaukė | J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 10 d., sekmadienį, nuo 12 val., VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) visi kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į tradicinę Užgavėnių šventę.

Susirinkusiems žadamos įvairios Užgavėnių linksmybės: aleksotiškai riebus „užsigavėjimas“, persirengėlių paradas, šokiai ir žaidimai, gražiausių kaukių rinkimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis, Morės deginimas ir atsisveikinimas su žiema.

Pasak Kauno botanikos sodo direktorės prof. Vidos Mildažienės, Skaityti toliau

Šventinis stalas ir saldžios dovanos (video) (0)

Šokoladas | Alkas.lt nuotr.

Apie  lietuvių  puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę labai nedaug.

Tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuri tais laikais pagal teritoriją buvo viena didžiausių šalių Europoje, lankėsi Prancūzijos ambasadorius kunigaikštis Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) ir paliko rašytinių duomenų apie Karaliaus Jogailos ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto dvaro papročius, sutinkant svečius. Per aštuonias dienas karaliaus Jogailos buvo gausiai vaišinamas, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais (4)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri.

Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“ Skaityti toliau