Dažnai tėvai, kurių vaikams išrašomi akiniai, jaučia, kad uždėti akinius nėra vienintelis kelias, ir ieško kitokių būdų. Todėl šį kartą apie vaikų toliaregystę (hipermetropiją). Anksčiau rašiau apie trumparegystę.
Vaikų regėjimas kinta vystymosi laikotarpiu
Žinomas amerikiečių gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas tyrinėjo naujagimių regėjimą keletą metų ir nustatė, kad Skaityti toliau
Gyvenimas nestovi vietoje – gimstame, augame, mokomės, kuriame savo gyvenimus. Tačiau kartais gali pasirodyti, kad tėvams sunku susitaikyti su tuo, kad užaugome, ir jie vis dar kišasi į mūsų gyvenimą. Tačiau kodėl tėvai taip elgiasi? Ką daryti, kad netaptume jų jausmų įkaitais? Ir kaip atsiriboti, kad jų neįžeistume?
Kodėl tėvai nori kontroliuoti?
Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, – kad ir kokie tėvai bebūtų, jie yra patys svarbiausi vaikų gyvenime. Man dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai vaikai turi daug nuoskaudų dėl griaunančio tėvų elgesio, ypač Skaityti toliau
Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…
Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau
Su Rimučiu mokėmės pradinėse klasėse. Juodbruvis, gražus berniukas, panašus į mamą, tokią pat juodaplaukę, garbanotą, su duobotėmis skruostuose ir retu tarpdančiu. Graži moteris, net mes, vaikai, šitai pastebėjome. Be to – kvatoklė, balsas sodrus, melodingas. Dirbo ji bare. Moterys pavydėdamos sakydavo, kad vyrai ten ne vien alaus traukia…
O Rimutis – priešingai, tylus, mąslus berniukas, retai įsitraukdavo į mūsų žaidimus. Visai kitokio temperamento buvo jo pusbrolis Sigitas. Jo visur pilna: ir žaidimuose, ir išdaigose. Skaityti toliau
Vaikystė ir paauglystė – svarbiausias tarpsnis žmogaus gyvenime, kuomet reiktų skirti didžiausią dėmesį taisyklingai laikysenai ir įpročių ugdymui. Didžiausia klaida, kai vaikai užsiima ne viena sporto šaka, aklai siekia rezultatų ir sunkiai susižeidžia, o to pasekmes jaučia visą likusį gyvenimą.
Dažniausi susižeidimai
Anot sporto medicinos gydytojo, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus dr. Gedimino Tankevičiaus, rizika susižeisti dažniausiai išauga, Skaityti toliau
Pašnekovai: Ignas Vigelis, Martynas ir Rima Malūnavičiai.
Vaikystė visuomet pilna šviesiausių prisiminimų apie nuotykius, skaitytas knygas ar keliones. Prieš 30–50 metų būdami jauni net pagalvoti negalėjome, kad galima keliauti po Europą ar net pasaulį. Tolimiausi maršrutai baigdavosi Rygoje ar Taline. Šiandien jaunimas turi neeilinę galimybę nevaržomai keliauti po visą pasaulį, tik ar jie tai vertina? Ar moko mokytojai juos prasmingai keliauti, kaupti informaciją ir ja dalytis su kitais? Ignas vasarą keliavo į Vokietiją „Serengečio“ pramogų parką, Skaityti toliau
Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.
Atsimenu vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais. XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete. Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos facebook paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Skaityti toliau
Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama ir sveika mityba. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes visavertė, reguliari mokinio mityba yra vienas iš svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Vaikų sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis, ir tik kartu veikdami, pasidalydami atsakomybę, pasieksime apčiuopiamų rezultatų. Lietuvoje atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Skaityti toliau
Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol.
Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau
Net 74 proc. Lietuvos šeimų savo vaikams dainuoja lopšines, atskleidė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atlikta ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa*. Tyrimo rezultatus Barselonoje vykusiame 3-iajame Pasauliniame kongrese apie prieštaravimus ir ginčytinus klausimus pediatrijoje pristatė dvi „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės vaikų gydytojos dr. Sigita Lesinskienė ir dr. Odeta Kinčinienė.
Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje lopšines girdėję tėvai ir patys savo vaikams dainuoja gerokai dažniau. Dauguma (83 proc.) apklaustųjų nurodė, jog lopšines dainuoja patys, 20 proc. renkasi garso įrašus. Dažniausios tėvų nurodytos lopšinių nedainavimo Skaityti toliau
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
„Į šviesos trūkumą reaguoja ir mūsų „vidinis laikrodis“. Tamsiuoju periodu išsiskiria melatoninas, nuo kurio priklauso miegas, o šviesiuoju periodu smegenyse daugėja norepinefrino ir serotonino. Jie lemia gerą nuotaiką, savijautą. Skaityti toliau
Pirmąjį spalio savaitgalį (spalio 3d. ir 4d. 12val.) Klaipėdos lėlių teatras kviečia žiūrovus į nuostabios Hanso Kristiano Anderseno pasakos „Coliukė“ premjerą. Spektaklio kūrėjai įsitikinę, kad šis klasikinis kūrinys, pasakojamas su tradicinėmis lėlėmis marionetėmis, taps vienu populiariausių Klaipėdos lėlių teatro pastatymų.
„Coliukę“ režisuoja Donatas Savickis, kuris praeitą sezoną Klaipėdos lėlių teatre sukūrė nuostabią lėlių spektaklių kūdikiams trilogiją „Sapnų pasakėlės“. Skaityti toliau
Sekmadienį, liepos 12 d., Vilniuje prie Baltojo tilto vyks pirmasis „Arklio Dominyko pasakų festivalis“. Renginio metu menininkų kolektyvai vaidins įvairias pasakas, o tėvai su vaikais, padedami profesionalių rašytojų ir animatorių, turės galimybę sukurti ir iliustruoti savo pasaką.
Šventę inicijuoja Vytauto Kernagio fondo vadovas Vytautas Kernagis ir vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Skaityti toliau
Seimas 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais. Akivaizdu, vaikystės laikotarpis įtakoja sveikatos rodiklius žmogui užaugus.
Mamos pieno nauda jau neabejojama. Įrodyta, kad jis stiprina vaiko imunitetą, padeda jam optimaliai vystytis ir būti sveikam. Žindymas ir mamą, ir vaiką saugo nuo onkologinių ligų. Tyrimai skelbia, kad ši nauda tuo didesnė, kuo ilgesnė žindymo trukmė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduoja mažylius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien tik mamos pienu ir žindymą tęsti iki vaikui sukaks dveji metai ar ilgiau. Skaityti toliau
…Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…“ Visada, kai tik prisimenu gimtąjį Nemaitonių kaimą, prigludusį prie Švenčiaus ežero, atmintin pasibeldžia tos mielos eilutės. Vaikštau cementuotais sodo takeliais ir šnabždu: Skaityti toliau
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje septynis gyventojus iš dešimties kamuoja įvairaus laipsnio plokščiapėdystė. Neretai plokščiapėdystė nulemiama dar vaikystėje ir viena iš dažniausiai pasitaikančių pėdos deformacijos priežasčių – per mažas vaikų judėjimas. Gydytojai ortopedai ragina periodiškai tikrinti, ar vaikams nesivysto plokščiapėdystė.
Plokščiapėdyste vadinama labai dažnai pasitaikanti pėdos deformacija. Visi vaikai be išimties gimsta turėdami natūraliai plokščią pėdą, kuri ilgainiui formuojasi ir tampa išgaubta. Skaityti toliau
Tiems, kurie pro šalį eidami
Dar nemato liepsnojančios šalies
nejaučia iš dangaus pelenais krintančių
trispalvės skutų.
Visai čia pat – Kauno Senamiestyje buvo nušautas J.Furmanavičius. Man, tada dar šešiolikmečiui paaugliui, nelabai rūpėjo motyvai ar kiti faktai, užteko tik žinios, kad ir mūsų Lietuvoje „kažkas“ vyksta. Nelabai gilinausi ir tada, kai būdamas kiek vyresnis, po amžiną atilsį Drąsiaus Kedžio laidotuvių paniekinamai sau pasakiau, jog „žiniasklaida vėlei turės apie ką rašyti“… Skaityti toliau
…Brėkšta ankstyvas rytmetis. Pats saldžiausias įmygis vaikui. Bet nelemta juo mėgautis mergaitei, už kurią nuspręsta, kur ji turi gyventi likusį gyvenimą. Prie sodybos sustoja mašina, kelianti siaubą visiems namiškiams. Kurtinantis beldimas į duris ir…Tik mielas prisiminimas, tolstantis kartu su ūžiančia mašina…
Nuo ašarų žvilgančios akys išduoda, kaip skauda iki šiol tolimos vaikystės prisiminimai. „Tik man dar leido batukais apsiauti, o ją išnešė basą,“ – pridūrė Sibire gražiausius gyvenimo metus praleidusi moteris. Skaityti toliau
Vis nostalgiškiau stebėti, kaip vienas po kito dingsta orientyrai į tuos laikus, kai buvau jaunas ir gražus. Taip ir norisi sudainuot, kaip tame liūdname vaikystės multike – „kaip gaila, kaip gaila, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis, gražuolis arklys“… Po truputį imu jaustis evoliucijai atitarnavusiu dinozauru. Kai, pvz., prisėdęs savo vaikystės kieme ant to paties suoliuko, ant kurio sėdėdavau dar kojomis nesiekdamas žemės, išgirstu ne vaikus pro langus garsiai pietauti kviečiančias mamas, o mobiliukų skambučius ir žinučių pypsėjimą mažių kišenėse. Nuobodu. Va mano vaikystės laikais viena močiutė kviesdavo mano draugą namo švilpdama: iš pradžių garsiai per balkoną, su kirčiu ant y, pašaukdavo „Vytuk, Vytuk“, Skaityti toliau
Su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriumi prof. Rimantu Kočiūnu kalbasi Miglė Anušauskaitė.
– Kuo egzistencinė psichoterapija skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?
– Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su sociumu, kokia savijauta, materialinis būvis, vertybės… Siekiant padėti klientams pažinti savo gyvenimą, į žmogų žiūrima keturiais matmenimis: fiziniu, socialiniu, psichologiniu ir dvasiniu. Skaityti toliau
Konstituciniam teismui (KT) išaiškinus, jog Seimo priimtos Valstybinės šeimos koncepcijos nuostatos dėl šeimos sampratos prieštarauja Konstitucijai, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) išplatino kreipimąsi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo.
NŠTA mato būtinybę reaguoti į, pasak jų, sveiku protu sunkiai suvokiamą LR KT nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstituciją.
„Pirmiausia reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nuveikė didžiulį ir prasmingą darbą, Skaityti toliau
