Žymos archyvas: vabzdžiai

Kraujasiurbiai vabzdžiai ne tik apkartina poilsį, bet ir platina ligas (0)

pixabay.org nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad poilsį gamtoje gali sugadinti vabzdžiai. Žmones puola ne tik uodai, bet ir kiti kraujasiurbiai.

Upiniai mašalai

Kraujasiurbiai upiniai mašalai – agresyviai puola žmones ir gyvūnus, gali platinti įvairius patogenus. Būdingas intensyvus puolimas, kai vieną žmogų ar individą apninka šimtai kraujasiurbių. Šių vabzdžių seilėse yra skirtingų medžiagų, kurios žmogui sukelia išskirtinę reakciją į įkandimus Skaityti toliau

Lietuvoje įkurta vabzdžių augintojų asociacija (1)

truthout.org nuotr.

Šių metų birželio mėn. 14 d. įkurta Lietuvos Vabzdžių augintojų asociacija, kurios tikslas suvienyti visus vabzdžių augintojus Lietuvoje. Pagrindiniai asociacijos uždaviniai – vabzdžių augintojų subūrimas į vieną draugiją, teisinės aplinkos, kokybės standartų šioje srityje kūrimas ir diegimas, vabzdžių augintojų švietimas ir mokymai, verslo aplinkos gerinimas, augintojų interesų atstovavimas valdžios institucijose, verslo bei tarptautinėse organizacijose.

Pastaruoju metu mūsų šalyje pradėjo sparčiai augti vabzdžių augintojų gretos. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto studentai kviečia susipažinti su Lietuvos drugiais (0)

Vilniaus universiteto studentai kviečia susipažinti su Lietuvos drugiais | Rengėjų nuotr.

Birželio 15 d., 10 val., Vilniuje, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks VU Biologinės įvairovės magistrantūros studentų rengiamas renginys „Drugių diena“. Jis pakvies VU Botanikos sodo lankytojus plačiau susipažinti su paslaptingu ir dažnai nepastebimu gražiausių vasaros vabzdžių – drugių, gyvenimu.

„Ar patikėtumėte, jeigu pasakytume, jog viduramžiais buvo manančių, Skaityti toliau

Kaip teisingai apsisaugoti nuo vabzdžių? (0)

pixabay.org nuotr.

Nors įprastai uodų įgėlimas alerginių reakcijų nesukelia, pastebimas tam tikras pokytis. Pasak vaistininkės Jurgos Juknevičienės, šiandien alerginių reakcijų nuo uodų ar mašalų pasitaiko vis dažniau. Vabzdžių įgėlimai pavojingi ir ligų platinimo atvejais. Kaip nuo niežulio, alergijos ar galimo uždegimo apsaugoti ne tik save, bet ir vaikus – pataria specialistė. 

Mašalų sukelti nemalonumai Skaityti toliau

Vabzdžių laikas prasidėjo: gėlių kvepalus pasilikite rudeniui (0)

pixabay.org nuotr.

Šiluma ir saulė vilioja vis daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau malonų laisvalaikį gryname ore gali sugadinti prieš vasarą stipriai suaktyvėję vabzdžiai. Jeigu nuo uodų galima apsiginti naudojant specifinius kvapus turinčias priemones, kiti geliantys gyviai, pavyzdžiui, bitės, reaguoja atvirkščiai – jas lengvai privilioja bet kokie gėlių aromato kvepalai.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiltuoju metų laikotarpiu dažniausiai Skaityti toliau

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių (0)

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių | AB „Kauno grūdai“ nuotr.

Pavasarį, šylant orams, pamažu atbunda kenkėjai, kurie dažnai pridaro ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms nemenkų finansinių nuostolių. Parduodamuose grūduose aruodinių kenkėjų negali būti, todėl labai svarbu laiku juos identifikuoti, stebėti ir kontroliuoti. Lietuvoje dažniausiai sutinkami kelių rūšių vabzdžiai – didysis ir mažasis milčiai, surinaminis aruodvabalis, rudasis plokščiavabalis, aruodinis, arba javų, straubliukas, miltinis ugniukas bei miltinė erkė. Šie vabzdžiai ir jų lervos gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo gaminius. Kai kurie kenkėjai yra maži, todėl plika akimi juos labai sunku pastebėti, Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode – pažintis su kiaušinių įvairove (0)

am.lt nuotr.

Kiaušinyje, kuris tapo pagrindiniu velykinių švenčių atributu, prasideda ir nemažos dalies Lietuvos zoologijos sodo (LZS) gyvūnų gyvenimas. Su jų kiaušinių įvairove LZS lankytojai galės susipažinti per sezono atidarymo šventę balandžio 28 dieną. Jie galės paliesti ar mikroskopu patyrinėti didžiojo apuoko, juodosios gulbės, vandeninio varano, žiurkinio žalčio, gyvalazdės ir daugelio kitų egzotiškų gyvūnų kiaušinius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kas skaniau – kepti žiogai ar pyragėliai su vapsvomis? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kas skaniau – kepti žiogai ar pyragėliai su vapsvomis? | LRT nuotr.

„Pasaulyje didėjant žmonių skaičiui, vabzdžių įtraukimas į valgiaraštį yra reali išeitis sprendžiant žmonijos maisto iššūkį. Manoma, kad iki 2050 pasaulio gyventojų skaičius paaugs daugiau nei dviem milijardais ir sieks beveik 10 milijardų. Todėl ieškoma veiksmingiausių maisto gamybos būdų.

Gamtos tyrimų centro entomologas ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius Sigitas Podėnas sako, kad jau dabar sulaukia verslininkų užklausimų. Verslininkai nori auginti vabzdžius žmonių maistui.“ – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: stulbinanti vabzdžių įvairovė (video) (0)

„Mokslo sriuba“: stulbinanti vabzdžių įvairovė | LRT nuotr.

„Vienas iš būdų kaip išmaitinti augančią žmoniją – tai maistui naudoti vabzdžius. Pasak Gamtos tyrimų centro profesoriaus Sigito Podėno, tai ne galimybė, o neišvengiama būtinybė. Tai tik laiko klausimas. Įsivaizduoju, kad kai kuriuos iš mūsų perspektyva valgyti vabzdžius gali nupurtyti, tačiau profesorius nejuokauja. Todėl, kad geriau pažintume vabzdžių kupiną pasaulį ir pažintume savo ateities maistą, pasemkime samtį Mokslo sriubos.“ – sudomina laidos vedėjas Ignas Kančys.

Kiek sveria visi planetos vabzdžiai? Kokia yra jų įvairovė? Kokiose srityse vabzdžiai yra Skaityti toliau

Lietuvai reikia stuobrių (1)

Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai nedaug | glis.lt nuotr.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios  miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau

Kaip padėti vabzdžių sugeltiems vaikams (0)

Consciouslifenews.com nuotr.

Nesistebėkite, jeigu jūsų laisvalaikį lauke sutrikdys širšių ar vapsvų antskrydis – rugpjūtį šie skaudžiai geliantys vabzdžiai yra itin aktyvūs. Ir nors nei vapsvos, nei širšės ar bitės be priežasties žmogaus dažniausiai nepuola, jų geluonies aštrumą patirti vasaromis tenka ne vienam. Tokie įgėlimai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams. BENU vaistinės kūdikio dėžutės projekto atstovė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda. O esant rimtesniems sutrikimams – laiku kreiptis į medikus.

Vaistininkė dalijasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti. Skaityti toliau

G. Vaičaitytė. Šiuo metu galime stebėti gamtos reiškinį, vykstantį vos kelias naktis metuose (video) (0)

Lašalas | Wikipedia.org nuotr.

Jei gyventi teturėtumėte likusią vos vieną naktį, kaip praleistumėte šį laiką?

Galbūt tamsi naktis jus baugintų, ir lėktumėte kuo arčiau šviesos, nesvarbu, tikros ar dirbtinės… O galbūt jus už vis labiausiai baugintų vienatvė, ir ieškotumėte sau artimiausios sielos?

Na gerai, tarkime, kad pasirinkote praleisti ją su savo pora, bet… O kas, jei prabudęs supratote, kad ne tik netrukus mirsite, bet ir tai, kad… ant jūsų veido nebeliko burnos? Skaityti toliau

Lietuvoje nuo vabzdžių įgėlimų per metus nukenčia apie 10 tūkst. žmonių (1)

Consciouslifenews.com nuotr.

Saulėti orai vilioja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau nuo vabzdžių įgėlimų kasmet nukenčia vis daugiau žmonių. Be to, draudikai pastebi, kad kiekvieną vasarą pasitaiko bent po vieną atvejį, kai nuo vabzdžių įgėlimo ir patirto anafilaksinio šoko užgęsta žmogaus gyvybė.

„Oficiali statistika rodo, kad kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius artėja prie 10 tūkst. Vien per 2016 metus tokių ligonių padaugėjo net 34 proc. iki 9,8 tūkst. Medikai daro prielaidą, daugumai įgeltų žmonių galimai išsivystė alerginė reakcija, antraip į medikus paprastai nesikreipiama. Skaityti toliau

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų (0)

Vienintelė šalyje fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini dvidešimties metų veiklos jubiliejų | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Šiemet, Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija mini savo veiklos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį laboratorija tapo viena pažangiausių ir moderniausių laboratorijų pasaulyje, kurioje puikiai dera šiuolaikinės technologijos ir darbuotojų profesionalumas. Laboratorijos septyniuose tyrimų skyriuose – bakteriologijos, mikologijos, entomologijos, nematologijos, virusologijos, viroidologijos ir fitoplazmologijos, molekulinės biologijos bei šiltnamyje – dirba 25 darbuotojai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, taiko naujausius tyrimo būdus, yra įgaliota pagal tarptautinį kokybės rodiklį – ISO 17025.

Skaityti toliau

Šių metų Lietuvos metų paukštis – Langinė kregždė (2)

Langinė_kregzdė_Viliaus_Paskeviciaus_nuotr

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.

Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama Skaityti toliau

Sujudo žolės degintojai: draudikai įspėja apie gaisrų riziką (1)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvienais metais prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui lyg iš gausybės rago pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais per tris pavasario mėnesius ugniagesiai 2459 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius išaugo 47 proc., lyginant su 2015 metų rodikliais. Skaityti toliau

Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje (0)

rusiu ralis Labanore_ekonaujienos.lt

Praėjusį savaitgalį į Labanoro girią susirinkę gamtos mylėtojai ir gamtos mokslų ekspertai iš visos Lietuvos ir net Latvijos dalyvavo Rūšių ralyje. Kas rūšių pažinimo vadovais, kas ilgamete darbo su retomis rūšimis patirtimi, o kas tiesiog didele meile gamtai ir noru pažinti ginkluotas traukė į ketvirtąjį Rūšių ralį. Šiemet pirmą kartą Rūšių ralis sutraukė tokį gausų dalyvių būrį. Dėl geriausio rūšių žinovo vardo rungėsi net 22 komandos, 88 dalyviai. Laimėjo komanda „Malus cruenta“, radusi ir atpažinusi 686 rūšis. Skaityti toliau

Krekenavos regioniniame parke žydi muskusinis ūksminas (0)

Muskusinis ūksminas | Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotr.

Gegužės pradžioje ne dienomis, bet valandomis gausėja žalumos ir žydėjimo. Ryškūs žiedai ne tik džiugina akį, bet ir vilioja vabzdžius, vyksta abipusiai naudingi mainai – saldus nektaras paslėptas žieduose yra atlygis už žiedadulkių pernešimą. Labai įdomus augalas – muskusinis ūksminas, kuris žydi gegužės mėnesį.

Tačiau įdėmiau pasižvalgius miško žolynuose, galima pastebėti kai ką neįprasto. Skaityti toliau

Žagarės regioniniame parke įrengtas vabzdžių viešbutis (0)

Vabzdžių viešbutis | Žagarės regioninio parko direkcijos nuotr.

Vabzdžių namai arba viešbučiai ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojų pagamintam pirmajam vabzdžių viešbučiui parinkta vieta Vyšnių sode – jaukioje teritorijoje prie pat sienos su Latvija.

Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, Skaityti toliau

Erkės jau kimba ne tik prie gyvūnų (0)

entomology.osu.edu nuotr.

Šylant orams ir dažnėjant pavasariniam lietui dažnėja atvejų, kai žmonėms įkanda erkės. Vaistininkai perspėja, kad susidomėjimas apsauga nuo vabzdžių išaugęs ir atokiose vietovėse, ir didžiuosiuose miestuose.

Vaistininkė Gaiva Seliutienė teigia, kad apsisaugojimo nuo erkių priemonių poreikį dažniausiai paskatina naminiai gyvūnai – žmonės pastebi, kad augintiniai „parsineša“ erkių ir patys susirūpina savo sveikata.

Skaityti toliau

Vorai žmonių bijo labiau (0)

pesticide.org nuotr.

Pasak prietarų, vorai lemia žmogaus sėkmę arba nesėkmę: patariama niekada nemušti voro, nes numuši savo laimę. Bet kaip elgtis tiems, kurie paniškai bijo šių  nariuotakojų? Daugeliui adrenalinas plūsteli į kraują vien išgirdus žodį „voras“. Ką jau kalbėti apie plonas jų kojeles, ropojančias nugara.

„Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vorai yra naudingi – jie mažina uodų, musių, tarakonų ir kitų kenksmingų vabzdžių populiaciją“, – tikina biologas Liutauras Grigaliūnas.

Skaityti toliau

GMO tebekelia baimę (0)

gmo_zum.lt

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – aktuali tema, kuria diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas ragina apie tai kuo daugiau ir atviriau kalbėti bei ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.

Išreiškė nepasitenkinimą

LAMMC Žemdirbystės institute vykusi konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“ prasidėjo protesto akcija, kurios dalyviai klausė, kodėl Žemės ūkio ministerija, Skaityti toliau

Vienas svarbiausių miškininkų rūpesčių – eglynų sveikata (0)

eglutes_forest.lt, technologijos.lt

Valstybinius miškus tvarkantiems miškininkams dabar bene labiausiai rūpi pusamžių, brandžių ir perbrendusių eglynų sveikata. Tokiuose eglynuose, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, antrąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis dėl gausėjančių žievėgraužių tipografų. Didžiausia rizika tuose medynuose, kur pernai laiku nebuvo sutvarkyti šių kenkėjų pirminiai židiniai, taip pat nuo vėtrų nukentėjusiuose miškuose, vyresnio amžiaus eglynuose. Skaityti toliau

Dzūkijos paukščio vardas atiteko margaspalviui kukučiui (2)

Kukutis_vstt.lt

Po visą birželio mėnesį trukusio balsavimo interneto svetainėje paaiškėjo, kokį savo mylimiausią, unikaliausią ir kraštui būdingiausią paukštį išsirinko dzūkai. Dzūkijos paukščio titulas atiteko vienam iš pačių gražiausių krašto paukščių – kukučiui.

„Dzūkijos saugomų teritorijų gamtininkai, kultūros paveldo specialistai balsavimui siūlė visą sąrašą paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Dzūkijoje, čia dažniau sutinkamos, nei kituose regionuose. Tokių, kurie ypač susijusios su dzūkų tautosaka, Skaityti toliau

Lietuvoje aptiktas dar neregėtas mūsų krašte drugys (2)

Klevinė pamenė | E.Černevičiūtės nuotr.

Savaitgalį šiaurės Lietuvoje vykusiame „Visų rūšių ralyje 2015” aptikta Lietuvoje iki šiol neregėta drugių rūšis. Klevinė pamenė (Pammene regiana) aptikta Renavo dvaro parke, kur gausu platanalapių klevų, kurių sėklomis maitinasi šis drugys.

Trečią kartą vykusiame „Visų rūšių ralyje“ įsitikinta, kad tai – puiki proga ne tik pasigalynėti gamtos mokslų ekspertams ir entuziastams, bet ir prisidėti prie geresnio Lietuvos gamtos ištyrimo.

„Visų rūšių ralis“ – edukacinis gamtos pažinimo renginys, kurio metu gamtos žinovai ir

Skaityti toliau

Kaip namus paversti vabzdžiams nepasiekiama tvirtove? (0)

ccbh.net nuotr.

Dienoms ir vakarams šiltėjant, vis drąsiau ir plačiau praveriame langus, bet tokį gestą kaip kvietimą vidun priima ir musės, uodai, mašalai bei kiti vabzdžiai. Prevencinių priemonių, kaip apsisaugoti nuo nekviestų svečių, gausu: nuo natūralių kvapų iki tinklelių ar naujausiomis technologijomis paremtų įrenginių. Taigi, kokios priemonės veikia efektyviausiai, o kokios – tik reklaminis triukas?

Natūralu – ne visuomet veiksminga Skaityti toliau

Uodų elgesys stebina specialistus: to neturėtų būti (1)

Uodas_tbo.com

Dar nespėjus į šoną padėti storesnių paltų, jau atgijo uodai. Pamiške vaikščiojusi mergina sulaukė pirmųjų šiais metais vabzdžių atakų.

Grįžusi namo ji (Dovilė) pastebėjo, kad kojos stipriai sugeltos. Specialistai sako, kad šiemet uodai iš tiesų aktyvūs tapo anksčiau nei visada ir todėl pataria einant į lauką jau dabar apie juos pagalvoti. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai pradeda kovą su žolės degintojais (0)

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Šylant orams tai vienur, tai kitur jau kyla pernykštės žolės gaisrai. Nors dar nėra palankių sąlygų, šiemet Lietuvos ugniagesiai jau 28 kartus skubėjo gesinti uždegtos žolės. Dėl degančios žolės milžiniškus nuostolius patyria gamta. Žūsta vabzdžiai, paukščiai ir gyvūnai, padidėja oro tarša. Neretai nukečia ar žūsta ir žmonės. Siekiant išvengti žolės gaisrų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja patikrinimus. Jų tikslas išsiaiškinti ir nubausti padegėjus. Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Patarimai, kaip išvengti nemalonaus susidūrimo su vabzdžiais (0)

Consciouslifenews.com nuotr.

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t. t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, galima juos suskirstyti į dvi kategorijas: nuodingus (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt.) ir nenuodingus (uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.). Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas. Skaityti toliau