Žymos archyvas: užterštumas

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

Po galimo antro sprogimo Gardine ištirtas Nemuno vanduo (0)

Grodno Azot gamykla Gardine, Baltarusijoje_Grodno Azot nuotr

Birželio 16 d. viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galbūt įvykusią dar vieną avariją Gardino įmonėje „Grodno Azot“. Tai gali būti jau antras incidentas šioje įmonėje per pastarąsias pusantros savaitės. Įmonė gamina amoniaką, metanolą, vandenilį ir karbamidą.

Pasirodžius informacijai apie pakartotinį incidentą kaimyninėje šalyje, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai skubiai nuvyko patikrinti Nemuno upės atkarpos, esančios arčiausiai sienos su Baltarusija. Pagal naujausius laboratorinius duomenis Nemuno vanduo amonio azotu (NH4-N) neužterštas. Skaityti toliau

Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė (3)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Visi didžiuojamės mūsų šalies krantus skalaujančia Baltijos jūra, bet ar žinome, kad tyvuliuojantis „gintaro lobynas“ – tai vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje? Mažinant taršą Baltijos jūroje iš ES mokesčių mokėtų kišenės jau atseikėta beveik 15 mlrd. eurų. Deja, aplink Baltijos jūrą esančių šalių dedamos pastangos tausoti aplinką – nepakankamos, o Europos siekiai turėti švaresnę Baltijos jūrą – neambicingi. Tai patvirtino balandžio 12 d. paskelbta Europos Audito rūmų atlikta ataskaita. Skaityti toliau

KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases (0)

 lifehack.org nuotr.

Vasario mėnesį Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros dėstytojai matavo oro kokybę septyniose Kauno mokyklose. Projektu „#KTUaplinkosauga: kokiu oru kvėpuojame žiemą?“ siekta atkreipti visuomenės dėmesį į oro užterštumo problemas, į jų sprendimą įtraukiant ir moksleivius.

Klasėse pamokų metu buvo matuojama anglies dioksido, azoto dioksido ir kietųjų dalelių koncentracija, oro temperatūra bei drėgmė.

Skaityti toliau

Šalies didmiesčiuose – aukštas oro užterštumo lygis (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 6 d. rytą oro užterštumo lygis aukštas ir labai aukštas didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – taip pat Kėdainiuose ir Jonavoje. Tarša palyginus su didmiesčiais buvo šiek tiek mažesnė Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Vilniuje vidutinė pirmųjų 9-ių valandų kietųjų dalelių koncentracija svyruoja nuo 114 iki 151 mikrogramų kubiniame metre. Paros norma 50 mikrogramų. Skaityti toliau

Švariausiu oru kvėpuoja pajūrio gyventojai (0)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, sausio 5 d. rytą oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 labiausiai buvo padidėjęs Vilniuje ir Kaune.

Vilniuje šio ryto (iki 10 val.) vidutinė KD10 koncentracija svyravo nuo 80 µg/m³ Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje (toliau – OKTS) iki 124 µg/m³ Žirmūnų OKTS.

Kaune Noreikiškėse 10-ies valandų KD10 vidurkis buvo lygus 84 µg/m³, Skaityti toliau

Ar saugūs miško grybai ir laukinė fauna radiacinės taršos požiūriu? (0)

grybai_E.Drasucio foto

Surinktos miško gėrybės – grybai ir uogos yra vieni iš naudingų maisto produktų, papildančių žmogaus organizmą natūraliais vitaminais bei kitais įvairiais mikro-makroelementais. Taip pat, tokį miško gėrybių sąrašą praturtina ir miškuose sumedžiojama laukinė fauna: šernai, stirnos, elniai, bebrai, kiškiai ir kiti gyvūnai.

Žinome, kad po Černobylio atominės elektrinės avarijos (1986 m.) radioaktyviomis medžiagomis, ypač radioaktyviuoju ceziu (toliau 137Cs), buvo užteršti didžiuliai miškų plotai ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei mūsų šalyje. Skaityti toliau

Elektromobiliai Lietuvoje (1)

Elektromobiliai-zurnalasmiskai.lt-nuotr

Šiandien, kai viena aktualiausių globalinių problemų yra užterštumas (o, kaip žinia, įprastų dyzelinu, benzinu ar dujomis varomų automobilių išskiriamos kenksmingos medžiagos sudaro daugiau nei pusę atmosferos teršalų), alternatyva, padėsianti sukurti švaresnę ateitį – elektromobilis.

Tai netolimos ateities transporto priemonė, kuriai degalines atstoja įkrovimo stotelės. Jų Lietuvoje maždaug 20, ir tai yra didžiųjų šalies miestų valdžios pastangos integruoti ekologišką automobilį į rinką. Kalbintas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas – labai palankiai nusiteikęs elektromobilių atžvilgiu ir neabejoja, jog jiems priklauso ateitis. Skaityti toliau

Bioindikatoriai: kaip nustatyti oro užterštumą? (0)

aquatic-eden.com nuotr.

Norite žinoti, ar pamėgtame parke kvėpuojate švariu oru?  Tai nesudėtinga nustatyti kiek atidžiau patyrinėjus jame augančias kerpes ar spygliuočius medžius.

„Kerpės neturi šaknų maisto medžiagoms siurbti, todėl daugelį elementų sugeria iš oro, – pasakoja Simona Gabulaitė, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo edukologė. – Jas neigiamai veikia sieros ir azoto oksidai, rūgštieji lietūs, oksidantai, organinės medžiagos, sunkieji metalai, radionuklidai. Padidėjęs metalų, sieros junginių ir fluoridų lygis kerpės gniužule lemia chlorofilo suirimą, fotosintezės sulėtėjimą ir galiausiai – rūšių išnykimą.“ Skaityti toliau

Aplinkosauginės idėjos tapo priemone bauginti žmones (0)

zali.ltBalandžio 10 d.  susivienijimas Žali.LT kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, atkreipdamas dėmesį į vis intensyvėjančią propagandą, kurios tikslas sutapatinti aplinkosaugines idėjas ir veiklą prieš Lietuvą. Susivienijimas paprašė patvirtinti ar paneigti neva žaliųjų organizacijų vykdomą antivalstybinę veiklą, bet kokius ketinimus ar veiklą, kuri būtų susijusi su pasikėsinimais valstybei, jos suverenitetui ir konstitucinei santvarkai. Skaityti toliau

Oro tarša kietosiomis dalelėmis dažniausiai viršijama Žirmūnuose (0)

„Wikipedia“ nuotr.

Šį pavasarį oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD10 dažniausiai viršijama sostinės Žirmūnų rajone. Nuo metų pradžios Žirmūnuose ji viršyta net 33 dienas. Per tą patį laikotarpį Kaune, Petrašiūnuose, viršijimų būta 22 dienas, Klaipėdos centre – 20, Vilniaus senamiestyje –11, Šiauliuose – 10 dienų.

Nors oro kokybė Lietuvoje, mūsiškės Aplinkos apsaugos agentūros ir Europos aplinkos agentūros duomenimis, geresnė nei daugumoje ES šalių, didėjantis užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis Skaityti toliau

Bus vertinamas teritorijų užterštumas (1)

Užterštos teritorijos |  santarve.lt nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su UAB „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“.

Šis projektas – tai 2009-2011 m. tarnybos vykdyto projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ tęsinys. Dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent urbanizuotose vietovėse esančios taršos išaiškinimui ir ištyrimui. To reikia tam, kad ateityje teritorijas būtų lengviau pritaikyti urbanistinei plėtrai. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Įsikandus cigaretę apie kitų baisiai užterštą orą (1)

Juozas Dapšauskas | asmen. nuotr.

Žiniasklaidoje nuskambėjo, kad Paryžiuje praėjusį pirmadienį dėl oro užterštumo buvo ribojamas  transporto eismas, žmonės raginami naudotis viešuoju transportu. Kas daroma pas mus, kai oro tarša miestuose kietosiomis dalelėmis padidėja? Atšylant orams vis dažniau išgirsime informaciją, kad miestuose kietųjų dalelių koncentracija ore viršija normą ir patariama neiti į lauką.

Suprantama, geriausia padidėjus užterštumui išvykti iš miesto į gamtą, Skaityti toliau

Sveika mokymosi aplinka: tinkamas vėdinimas ir švarus oras (0)

Under30ceo.com nuotr.

Žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas jų – patalpų oro kokybė. Grynas, švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Tuo tarpu užterštas oras gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų, ligų šaltiniu. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį į veiksnius, turinčius įtakos oro kokybei, bei į patalpų, ypač į mokymosi patalpų, vėdinimo svarbą.     Skaityti toliau

R.Karbauskis. Energetinė nepriklausomybė – tautai reikia, valdžia parduoda (7)

Ramūnas Karbauskis, „Facebook“ nuotr.

Iš valdančiųjų stovyklų vis pasigirsta signalų, kad rugsėjį valdžia vis dėlto imsis skalūninio sandorio su „Chevron“. Valdžia tai ketina daryti nepaisydama pasipriešinimo Žemaitijoje, prilygstančio XIX amžiaus sukilimams, ir milžiniškos pilietinės mobilizacijos Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Tauragės, Rietavo ir kituose rajonuose.

Per tuos metus žemaičiai ir jų pagalbininkai visoje Lietuvoje padarė stebuklą – savo atkaklumu ir drąsa jie privertė pakelti mokesčius greito pelno ieškantiems skalūnų pramonės gigantams, išmokė politikus atskirti konvencinius angliavandenilius nuo nekonvencinių, Skaityti toliau

Vejantis naujoves lieka tonos atliekų (0)

1301_pv_05_vejantis-naujoves_1„Žemės ištekliai visai ne amžini“, – ne visus jaudinančią tikrovę primena Warner Philips, verslininkas ir investuotojas į švarias technologijas. Jo giminės ankstesnės kartos XX a. pradžioje dalyvavo sudarant elektros lempučių gamintojų kartelį, pažymėjusį suplanuoto prekių senėjimo pradmenis istorijoje. Tuo vartotojiškos visuomenės užgimimo laiku nieko nedomino darnus vystymasis. Tačiau ir dabar besibaigiančiais planetos ištekliais ne visi linkę rūpintis, kol atliekų stirtos neremia jų tvorų.

Daugeliui iš mūsų nauji pirkiniai padeda ir džiaugsmą sukelti, ir liūdesį numalšinti, ir dėkingumą išreikšti. O klausimas – kur dedamos atgyvenusios prekės – lieka neužduotas. Skaityti toliau

„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį (0)

efoto.lt Gedimino nuotr.

Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia? Skaityti toliau

Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė (1)

Nevėžis |efoto.lt 4-3size nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad liepos mėnesį tirtų maudyklų vandens kokybė buvo blogesnė lyginant su birželio mėnesiu.

Pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, daugiau tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimų ir tai sudarė net 7,4 proc. visų tirtų maudyklų.

Apibendrinant maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, norime atkreipti dėmesį, kad vandens tarša tebesitęsia Panevėžio miesto Lėvens upės maudykloje Skaityti toliau

Šulinys dėl nitratų, nitritų ir bakterijų tampa grėsme sveikatai (0)

Šulinys | efoto.lt akme nuotr.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.

Saugotis reikia patiems

„Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos, įrengimo, priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, Skaityti toliau

Nedeginkime komunalinių atliekų krosnyse (0)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose, pagausėja ir į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja aplinkos oro kokybė. Dažnai individualių namų rajonų gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos) skundžiasi užterštu aplinkos oru. Skaityti toliau

R.Braziulis. Pasaka apie skalūnines dujas (28)

Rimantas Braziulis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Daugelis vyresnių žmonių labai gerai prisimena, kaip žmonės nuo ryto iki vakaro keikė sovietų valdžią ir kaip bloga buvo gyventi komunistų valdomoj Lietuvoj. Blogai buvo dėl to, kad nebuvo laisvės, dešros ir batų. Laimingi buvo tie, kuriems pasisekė pabėgti ar kažkaip kitaip pakliūti į Ameriką, nes ten doleriais snigo ir dešromis lijo… Kai iškovojom laisvę, prisivalgėm dešrų ir prisipirkom batų – vėl tapom nelaimingi. Tokie nelaimingi, kad nors skradžiai žemę prasmek. Bėgam tūkstančiais iš nepriklausomos Lietuvos, kad demokratiškai išrinkta valdžia net nebeįsivaizduoja kaip tą bėgimą sustabdyti. O kai tautai negali pasiūlyti geresnio dvasinio ir materialinio gyvenimo, tada belieka žmones maitinti pažadais ir pasakomis apie geradarius užsienio investuotojus, Skaityti toliau