Užgavėnių šokiai kartu su Tradicinių Šokių Klubu ir klubu „Raskila“!
Ruoškit puoškit kaukes, renkitės visokiais monais ir išprašykim žiemą iš kiemo, trypdami tradicinius šokius!
Bet gal kiek švelniau šiais metais išprašom ją? Nes kažkaip labai jau ji stipriai buvo išėjus.
Data: vasario 25d. (antradienis)
Laikas: 20:00-00:00
Kaina: su kauke 2 eur, be kaukės 3 eur.
Gros: TŠK ir Raskilos muzikantai. Gali būti ir kitų svečių.
Vasario 25 d. 12 val. vilniečiai ir miesto svečiai Vilniaus „Akropolyje“ kviečiami kartu kurti didžiausią šalyje Užgavėnių kaukę ir pasiekti rekordą. Ketinama sukurti 2,50 m. aukščio ir 1,6 m. pločio kaukę.
„Kurdami kaukę atsigręšime į senuosius kaukių gamybos papročius. Menininkai kartu su susirinkusiais žmonėmis pagal gerai žinomą papjė mašė metodiką gamins senovės lietuvių mitologinės būtybės – velnio kaukę. Tam, kad Užgavėnių papročiai būtų dar įdomesni ir patrauklesni menininkai panaudos ir naujausią LED, Skaityti toliau
Užgavėnės – seniausių apeigų ir žaidimų tradicija, šventė, kurios svarbiausias patiekalas – blynai. Todėl vartotojams reikėtų daugiau žinoti apie miltus ir jų kokybę.
Miltų yra pačių įvairiausių rūšių: kvietiniai, kvietrugių, ruginiai, kietųjų kviečių miltai, kietųjų kviečių kruopmilčiai, kietųjų kviečių sėlenų kruopmilčiai, ryžių, grikių, kukurūzų, žirnių, sorų, avižiniai, miežiniai miltai. Miltai vertingi dėl jų sudėtyje esančių maistingųjų ir mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų (B1, B2, PP, E). Skaityti toliau
Naujas TV kultūros laidų ciklas „Baltų šventadieniai“ pratęs ankstesniuosius: 2017 m. rengtą TV laidų ciklą „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ (pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į įvairių baltų kultūros sričių mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas) ir 2018 m. TV laidų ciklą „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ (buvo pristatytos unikalios Lietuvos vietovės, apie kurias pasakojami padavimai).
Laidose „Baltų šventadieniai“ aiškinsimės, kokios yra pagrindinės baltų šventės, Skaityti toliau
Kovo 3 d., sekmadienį, 14 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Atgimimo aikštę kur vyks Užgavėnės ‒ Morės rinkimai.
Nuo 14 val. bus galima susipažinti su pretendentėmis į Morės postą, balsuoti už patikusią kandidatę, įsivelti į linksmas persirengėlių provokacijas, gomurį pamaloninti tradiciniais Užgavėnių patiekalais ir kaip reikiant pasiautėti. Skaityti toliau
Šiemet į Užgavėnių šventę Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia kovo 2 dieną, šeštadienį. Renginio pradžia 12 valandą. Sodybose ir pakelėse laukiantys folkloro ansamblių persirengėliai visus kvies šokti, dūkti ir ragins greičiau ateiti pavasarį.
Per Užgavėnes būtina sočiai prisivalgyti, kad pilvas taptų kietesnis už kaktą. Linksmoje viktorinoje „Šiupinynas“ įminę mįslę ar minklę lankytojai galės paragauti gardaus šiupinio. Miestelio špitolėje muziejininkės keps ypatingus išrūgų blynus – vieną iš Užgavėnių muziejuje simbolių. Skaityti toliau
Šių metų kovo 2 d. 14 val. Druskininkuose Pramogų aikštėje rengiamosos „Užgavėnių dūzgės 2019“, į kurių šurmulį visi kviečiami įsilieti. Dalyviai ir žiūrovai galės pasijusti savotiško liaudies teatro dalimi, kuriame išjuokiama daugelis gyvenamojo meto negerovių, vyksta apeigos, turinčios išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią.
„Nesvarbu koks bus oras Užgavėnių metu, jeigu jas švęsite Druskininkuose – tikrai nesušalsite!“ – ragina renginio rengėjai. Skaityti toliau
Vasario 25 d., pirmadienį, 15 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“.
Parodoje matysime 141 iš medžio drožtą kaukę. Parodos sumanytojas Vilniaus etninės kultūros centras. Parodą atidarys Seimo narys Tomas Tomilinas, susirinkusiuosius linksmins Šiaulių krašto tautodailininkų folkloro ansamblis „Margulis“ (vad. Paulius Vaišnoras). Skaityti toliau
Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas Užgavėnėms – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 5 eurų sidabro monetą, ant kurių iškaldinta legendinė liepsnojanti Morė ir Užgavėnių persirengėliai.
Monetos į apyvartą bus išleistos vasario 19 d. Išankstinė monetų prekyba prasideda šiandien, vasario 12 d., Lietuvos banko el. parduotuvėje (monetos.lb.lt).
„Naujoje monetoje įamžintos triukšmingos, pavasarį pranašaujančios Užgavėnės ir jų personažai – šiai tradicinei lietuviškai šventei skirta moneta papildė monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“, kurioje jau puikuojasi monetos Kaziuko mugei ir Joninėms“, – sako Lietuvos banko monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius. Skaityti toliau
Žiniasklaidoje sklinda džiaugsmas, kad Lietuvoje įsitvirtina Helovyno tradicijos, parduotuvėse graibstomi moliūgai, baisuokliška atributika ir pan.
Šios tradicijos puikiai gyvuoja Amerikoj, tapo savotiška šeimų, draugų ir kaimynų lankymo socialine švente. Bet jie neturi nei Vėlinių, nei Užgavėnių. Juokdariškas pasišaipymas iš mirties ir anapusinio pasaulio simbolikos ten virto bene pagrindiniu metiniu karnavalu.
Kitaip yra Lietuvoje – tai yra metas, kai lankome artimųjų kapus, raginame Skaityti toliau
Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.
Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau
Vasario 11 d., Naisiuose, vyko ketvirtosios Didžiosios Užgavėnės. Į šventę kasmet susirenka gausus būrys dalyvių: persirengėlių, blynkepių, tautodailininkų, kulinarinio paveldo prekybininkų, meno kūrėjų ar šiaip smalsuolių, panorusių smagiai atsisveikinti su žiema. Ir šiais metais čia sugužėjo daug svečių, kuriuos pasveikinti atvyko Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, visiems linkėdamas gražios šventės ir dėkodamas Naisių Skaityti toliau
Zen koan: „Kaip tavo veidas atrodė prieš tavo tėvams gimstant?“
Karnavalas, simbolizuojantis žiemos pabaigą, paplitęs visoje Europoje (Venecijos karnavalas, Vokietijos, Belgijos karnavalai, lietuvių Užgavėnės, rusų Maslenica ir kt. tautų karnavalai).
Venecijos karnavalo kilmė –pagoniška romėnų šventė Saturnalijos, skirtos romėnų dievui Saturnui (dievo Jupiterio tėvui), kuriam yra priskiriama derlingumo globojimo funkcija. Skaityti toliau
Kviečiame visus užsukti į LINAGO: pasidalinti Užgavėnių blynais, linksmai patrypti su velniais, meškom ir bala žino kuo, padainuoti, paratuoti, pakvatoti ir galų gale išvyti žiemą kuo toliau!
Riksmais, liepsnojančiais laužais, nuotaikingomis dainomis, trankiais šokiais ir smagiais žaidimais telšiškiai savaitgalį vijo žiemą lauk iš kiemo. Būriai persirengėlių traukė į Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspoziciją švęsti Užgavėnių. Net spaudžiantis šaltukas neišgąsdino būrio smalsuolių.
Susirinkusiuosius džiugino išradingai kurtos kaukės, smagūs ir originalūs žaidimai, gardi košė, riebūs mieliniai blynai su įvairiausiais pagardais. Skaityti toliau
Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi Rūta Gaidamavičiūtė
– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…
– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau
Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui:
Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Skaityti toliau
Pasitelkus negausius istorinius šaltinius, senolių atsiminimus, Aukštadvario miestelyje jau keli metai iš eilės rengiamos Užgavėnių eitynės. Aukštadvario regioninio parko direkcija su Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu, biblioteka, Aukštadvario gimnazijos moksleiviais bei Čižiūnų socialinių paslaugų centru bando tęsti šios archajinės šventės tradicijas. Aukštadvario gimnazijos moksleiviai, persirengę čigonais, vengrais, prekeiviais, su vadovėmis Lina ir Rita dainuodami vaikščiojo po įstaigas pinigų, sveikatos, darbų ir laimės žadėjo. Skaityti toliau
Jau daug metų Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės (LKVĮKR) folkloro ansamblis „Vilnelė“ kartu su įvairiais Lietuvos kariuomenės padaliniais nuolat švenčia ir rengia kalendorines šventes. Viena linksmiausių švenčių yra Užgavėnės. Darbo dienos metu ne visi „Vilnelės“ ansamblio nariai gali palikti savo darbo vietą, tai jau ne pirmą kartą kolektyvui draugiškai talkininkauja LKVĮKR meno kolektyvai „Neris“ ir „Vingrė“. Bet šventė nebūtų tokia puiki, jeigu ji nebūtų gerose mūsų jaunosios karių kartos rankose. Jau antri metai Lietuvos kariuomenės LDK Didžiojo Skaityti toliau
Viešoje erdvėje pasklidę kaltinimai ir Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas, kad lietuviškos tradicinės Užgavėnės pasižymi nacistine simbolika ir sudaro galimybes naujo žydų holokausto pradžiai, sukėlė didžiulį šios šventės tradicijas puoselėjančių žmonių nerimą. Tokie kaltinimai žiniasklaidoje buvo pateikti neatsakingai, nevengiant melo ir dirbtinų montažų, visiškai iškreipiant kaukių ir pačios šventės esmę. Šią esmę daug geriau suvokė britų dienraštis „The Guardian“, kuris lietuviškąsias Užgavėnes 2017 m. įtraukė į geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuką. Skaityti toliau
Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?
Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.
Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau
Ugnimi, garsiais šūkiais, skambiomis dainomis, trankiais šokiais ir nuotaikinga muzika telšiškiai vijo žiemą lauk iš kiemo. Dešimčių dešimtys persirengėlių skubėjo į Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspoziciją švęsti Užgavėnių. Nepabijota net žvarbaus oro.
Susirinkusiuosius džiugino išradingai kurtos kaukės, smagūs ir originalūs žaidimai, gardus šiupinys, riebūs mieliniai blynai su įvairiausiais pagardais. Ale, lengvai ekspozicijos vidun nepavyko patekti – pirmiausia reikėjo skaistyklą pereiti, o tik tuomet jau ir į tikrąją šventę pasisekė (arba ne) pakliūti. Skaityti toliau
Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?
– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau
Vasario 25 d. kasmetinė Užgavėnių šventė Rumšiškėse sukvietė gausų būrį lankytojų. Permainingų orų nepabijojusios šeimos bei nuotaikingai nusiteikę persirengėliai plūdo į Lietuvos liaudies buities muziejų, ieškodami ne tik pramogų, bet ir tradicinių Užgavėnių patiekalų. Senuosius Užgavėnių kulinarinius papročius naujai perteikė „Gyvasis blynų muziejus“, lankytojus vaišinęs ne tik tradiciniais lietuviškais, bet ir netikėtais blynų skoniais.
Kepamų blynų kvapas Rumšiškėse nesisklaidė visą dieną. Ypač lankytojus viliojo pirmą kartą Užgavėnėse pristatytas „Gyvasis blynų muziejus“, tradicinį Užgavėnių atributą – Skaityti toliau
Vasario 22-ąją Valensijoje (Ispanijoje) vykstančiose „Gastronomijos dienose“ Lietuvos konsulatas pristatė Užgavėnių šventės papročius ir lietuviškos virtuvės tradicijas.
Renginio dalyviai ir svečiai buvo vaišinami čia pat kepamais Užgavėnių blynais. Susirinkusieji ragavo lietuviškos duonos, bandelių, sūrio bei kitų skanėstų.
Vasario 25 d. į tradicines Užgavėnes Rumšiškėse sugrįš blynai. Tiek skirtingų blynų skonių ir rūšių Užgavėnių šventės dalyviai dar nebus ragavę. Pirmą kartą šventės dalyviai bus pakviesti apsilankyti unikaliame „Gyvajame blynų muziejuje“ ir paragauti net 16 skirtingų „eksponatų“ – sveikuoliškų, pasaulio skonių, netikėtų bei ypatingų lietuvių šeimose kepamų blynų.
Siekiant atsigręžti į seną Užgavėnių tradiciją – blynų kepimą – šių metų Užgavėnių šventėje Rumšiškėse pirmą kartą istorijoje Skaityti toliau
Užgavėnės kadaise buvo paskutinė didelė šventė prieš įninkant į pavasario darbų rūpesčius. Gal todėl jos taip laukta? Gal todėl taip džiaugtasi šios neeilinės dienos papročiais?
Iš sudėtingos apeiginės Užgavėnių šventės struktūros dabartiniuose renginiuose ir šventimuose nedaug kas beliko. Dauguma apeigų, turėjusių padėti užauginti būsimą derlių, kartu su buitinėmis XX a. Lietuvos kaimo realijomis nugarmėjo užmarštin. Dabar retai kas besisupa Užgavėnių sūpuoklėmis, tolimomis kelionėmis arkliais pratempinėja linus, beskalbia žlugtą. Mažai kas šią dieną bepravažinėja arklius. Skaityti toliau
„Šalta, žiema, šalin eik, o pavasari – ateik!“ – tokiu šūksniu vasario 25 dieną bus kviečiamas pavasaris Užgavėnių sostinėje – Rumšiškėse. Šiais metais britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė Užgavėnes, švenčiamas Lietuvos liaudies buities muziejuje, tarp 10 geriausių Europoje! Tad šventės organizatoriai žada daug netikėtumų visai šeimai.
Užgavėnės – paskutinės mėsiedo dienos, kai kaime baigiasi piršlybų ir vestuvių metas. Pats būdingiausias Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą Skaityti toliau
Vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas.
13 val. pradėsiantis klegėti riebaus maisto turgus vilios gardžiausių, riebiausių patiekalų kvapais ir padės puoselėti bei subalansuoti kūno formas. Skaityti toliau
Vasario 25 d., šeštadienį, 10 val. Vištyčio regioninio parko direkcija, Girėnų kapela „Versmė“, Vištyčio kaimo bendruomenė kviečia visus į etnogamtinį žygį „Paskutinis žiemos pasispardymas“.
Žygis puiki proga pakeliauti, pasigėrėti įstabaus grožio kraštovaizdžiu, apžiūrėti išlikusius technikos paminklus, susipažinti su šio krašto žmonių puoselėjamomis tradicijomis, Užgavėnių papročiais. Skaityti toliau
