Birželio 3 d. 25 EP nariai iš 14 šalių kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą fon der Lejen bei kitus komisarus reikalaudami Europos solidaraus su Lietuva požiūrio į nesaugų energetinį projektą šalia ES sienos – Astravo atominę elektrinę.
Europarlamentarai atkreipė dėmesį, jog Rosatomo statomos atominės pelningumas priklauso nuo to, ar Baltarusijoje gaminamą elektrą bus galima parduoti ES rinkai. Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Europos Komisijos Pirmininke Ursula fon der Lejen, su kuria aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis klausimus.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos Skaityti toliau
Prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjaniu Kariņiu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lejen ir Europos Tarybos prezidentą Šarlį Mišelį, pateikdami siūlymus dėl kovos su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis priemonių ir jų finansavimo principų. Skaityti toliau
Kovo 17 dienos vakarą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencijoje, skirtoje susidariusiai padėčiai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse aptarti. Dėl konferencijos surengimo šalies vadovas asmeniškai kreipėsi į EVT ir Europos Komisijos (EK) vadovus Šarlį Mišelį (Charles Michel) ir Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), ragindamas aktyviau koordinuoti valstybių narių atsaką į koronaviruso plitimą, asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą per sienas, taip pat galimą poveikį ekonomikai. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Šarlis Mišelį (Charles Michel) ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen (Ursul von der Leyen), ragindamas glaudžiau koordinuoti atsaką į koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkį Europoje.
„Akivaizdu, kad, siekiant užtikrinti reikiamą prekių ir žmonių judėjimą ES viduje, reikalingi koordinuoti veiksmai ES lygiu“, – laiške rašė Prezidentas Gitanas Nausėda, atkreipęs dėmesį, kad vis daugiau ES Skaityti toliau
Sausio 29-os dienos vakarą Europos Parlamentas (EP) ratifikavo susitarimą dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES. 621 EP narys balsavo už, 49 – prieš, o 13 susilaikė.
Kad susitarimas įsigaliotų, jį artimiausiu metu dar turi galutinai patvirtinti ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Numatyta, jog Jungtinė Karalystė nebebus ES narė nuo vasario 1 d.
Pasibaigus balsavimui, EP pirmininkas Dovydas Sasolis (David Sassoli) Skaityti toliau
Liepos 16 d. naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąja lankytina užsienio šalimi pasirinkęs Lenkiją, susitikęs su šios šalies prezidentu Andžejumi Duda (Andrzeju Duda) aptarė regioninio saugumo ir gynybos prioritetus bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimus.
„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų Skaityti toliau
Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau
Vasario 7 d. Rukloje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino į šalį atvykusius pirmuosius NATO priešakinių pajėgų bataliono karius. Šio bataliono dislokavimas Lietuvoje – tai NATO sąjungininkų bendras sutarimas stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą. Skaityti toliau
