Žymos archyvas: urbanizacija

Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla (0)

Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 4–11 dienomis, Nidoje, vyksta kasmetinė tarptautinė paveldosaugos vasaros mokykla, skirta kultūros paveldo klausimams nagrinėti. Šis renginys subūrė dalyvius iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, besidominčius UNESCO pasaulio paveldo srities svarba.

Šio projekto tikslas – sudaryti galimybę studentams ir pažengusiems specialistams gauti naujausią informaciją apie paveldosaugos aktualijas.

Šiųmetės tarptautinės paveldosaugos vasaros mokyklos tema – „Istorinis urbanistinis kraštovaizdis“. Urbanizacija yra išskirtinis žmonijos istorijos vyksmas, lemiantis negrįžtamus socioekonominius pokyčius, todėl, siekiant kokybiškos gyvenamosios aplinkos, reikalingas visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir integruotas požiūris bei balansas tarp ekonominės plėtros ir kultūros paveldo apsaugos. Miestai ir urbanizuotos Skaityti toliau

Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai? (0)

Konferencija seimai_siaureslicejus.lt

Balandžio 25 dieną, 18 val.,  VGTU (Saulėtekio al. 11, Vilnius) VGTU kartu su „Šiaurės licėjumi“ bei „Šviesos“ leidykla rengia konferenciją tėvams „VAIKAI AUGA. AR MES AUGAME KARTU?“.

Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis.

Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams Skaityti toliau

J. Jasaitis. Nauja vizija – 97 nuošimčiai Lietuvos (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra girdėję, kad kaimiškosios vietovės (vienkiemiai, kaimiškosios gyvenvietės, mažieji miesteliai) sudaro 97 proc. mūsų valstybės teritorijos, tačiau tik retas iš jų susimąsto, ką tai reiškia ir kokios jų perspektyvos postindustrinėje visuomenėje.

Dabartiniu metu, kai du trečdaliai gyventojų yra susikimšę miestuose, užimančiuose likusius 3 proc. teritorijos, užmiesčio vietovių vaidmuo vis mažiau juos domina. Įsitikinę, kad yra tie, kurie lemia valstybės raidą, plėtoja jos kultūrą, formuoja politinius sprendimus, jie juda uždaroje, į stačiakampes „dėžes“ išdalintoje erdvėje įprastiniais maršrutais: butas – darbovietė – parduotuvė – kirpykla Skaityti toliau

V. Vingrienė. Naujas miškų įstatymas atveria kelią miško naikinimui ir galimam nelegalių sodybų įteisinimui (3)

Miškui esant vienu pagrindinių gamtos turtų, tarnaujančiam žmonių gerovei, bei aplinkos kokybės gerinimui, jo žemės paskirties keitimas griežtai ribojamas įstatymu. Tačiau šiai ekosistemai esant ir pasipelnymo šaltiniu, o kartu vieninteliu likusiu neprivatizuotu kąsneliu, vis atsiranda iniciatyvų, ieškančių platesnių ir neribotų šio gamtos turto panaudojimo galimybių.

Tokia išimtimi miškų įstatymas papildomas praktiškai kas pusmetį. Antai, bebaigiantis savo darbą praėjusios kadencijos Seimas dar suspėjo pamaloninti privačių miškų  savininkus, Skaityti toliau

Žalieji pasisako prieš miškų naikinimą gražiausiuose šalies miestuose (0)

Alkas.lt nuotr.

Susivienijimas Žali.lt ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateikė pareiškimą Seimo Aplinkos komitetui atkreipdami dėmesį, į tai, kad Seimo pavasario sesijai užregistruotas miškų įstatymo pakeitimo projektas, suteiksiantis galimybę savivaldybių inicijuojamai gyvenviečių plėtrai miestų teritorijoje esančių miškų sąskaita, pažeis visuomenės interesus. Įvertinus tai, kad tokios išimtinės sąlygos suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis, nei 50 proc. akivaizdu, kad nusitaikyta į gražiausius šalies kampelius, tokius, kaip Neringa, Trakai, Druskininkai. Skaityti toliau

Šnieriškių bendruomenė prašo apsaugoti Labanoro girią ir paežeres nuo chaotiškų statybų ir tvorų (4)

Giedrelio ežeras, Labanoro regioninis parkas | A.Užpelkytės nuotr.

Ruošiant Labanoro regioninio parko tvarkymo planą sukurtos galimybės naujoms statyboms gražiausiose vietose pažeidžiant dabar parke gyvenančių žmonių interesus. Vieno iš didžiausių Labanoro parko kaimo Šnieriškių gyventojai aktyviai protestuoja prieš chaotiškas statybas parke ir kaimo teritorijoje ir kreipėsi į Aplinkos ministrą pasidomėti pavaldinių veikla.

Norime paklausti, ar leistumėte savo namą projektuoti ne architektui, bet kad ir geram, tačiau landšafto dizaineriui? Būtent į tokią, atrodytų neįtikėtiną situaciją yra pakliuvę Labanoro regioninio parko gyventojai padedant Skaityti toliau

Žalieji ir aplinkosauginės organizacijos organizuoja protestą prieš miškų urbanizaciją (2)

Spalio 30 d. 12 val. prie LR Seimo organizuojamas protestas, kurio metu bus įteiktas protesto dalyvių pasirašytas raštas, reikalaujantis, kad Seimo nariai nepritartų siūlomam įstatymo projektui, atversiančiam galimybę miškų naikinimui ir urbanizacijos plėtrai juose.

Žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos, sunerimusios dėl šių metų spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje numatomo tvirtinti Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių papildymo, išreiškia didelį susirūpinimą dėl miškų urbanizacijos grėsmės. Įstatymo papildymas įteisintų buvusių sodybų miškuose atkūrimo galimybę. Žaliuosius ypač neramina tokių sodybų atkūrimo proveržis laisvose likusiose paežerėse ir kitose gražiausiose gamtos vietose. Skaityti toliau

Spontaniška miškų urbanizacija – grėsmė Lietuvos gamtai (0)

© Kutt Niinepuu | Dreamstime.com

Lietuvos gamtos fondas nuogąstauja, kad leidimas miške atkurti sodybas paskatintų stichišką miškų urbanizaciją, sukeltų grėsmę miško ekosistemai ir apribotų visuomenės galimybes naudotis miško ištekliais. Ši grėsmė dar kartą pakibo virš šalies miškų, kai spalio 16 d. Seimas skubos tvarka pritarė Miškų įstatymo pakeitimams, numatantiems galimybę atstatyti buvusias sodybas miško savininkams bei jų įpėdiniams. Panašias pataisas 2011 m. jau vetavo Prezidentė ir pakartotinio balsavimo metu atmetė Seimas.

„Leidimas statyti sodybas miške turėtų neigiamo poveikio ir visuomenei, ir miškų ekosistemai“, Skaityti toliau

Gėlas vanduo – milžiniškas turtas Lietuvos gelmėse (3)

G.Masono nuotr.

Nors vanduo užima daugiau kaip 70 procentų žemės paviršiaus, daug pasaulio valstybių susiduria su geriamojo vandens trūkumu. Šylant klimatui gėlas vanduo tampa vis brangesniu malonumu, todėl Žemės gyventojai raginami taupiau jį naudoti.

Lietuviams vandens taupyti kol kas dar nereikia, nes mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Mūsų vandens atsargos beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame. Skaityti toliau