Žymos archyvas: urbanistika

Visuomenininkai tikisi Prezidento įsikišimo (2)

satenai.lt nuotr.

Į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą bendru laišku 2019-07-29 kreipėsi vietos bendruomenių, visuomeninių komitetų ir judėjimų bei iniciatyvinių grupių atstovai dėl reiškinių, nesuderinamų su Lietuvos siekiu tapti gerovės valstybe – kuriančia ir užtikrinančia gerovę visiems jos piliečiams, o ne atskiroms interesų grupėms.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, numatančiu, jog „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, visuomenininkai detaliame laiške Prezidentui išsamiai pristato Skaityti toliau

21 amžiaus iššūkiai miestų planuotojams (0)

Paupio statybos | „Integrity PR“ nuotr.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų jau narpliotas problemas, tad būtų logiška perimti gerąsias patirtis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

A. Ropolas. Urbanistinio sąvartyno link: Pristatytas Nemuno salos parko projektas (0)

Nemuno salos sutvarkymo projektas (PP), Kaunas. Projektuotojai: „Kauno planas“ ir architektas Gintautas Natkevičius.

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos pro duris į Mažąją Kauno savivaldybės posėdžių salę telpančių kauniečių.

Ant stendų sukabintos pagrindinės projekto iliustracijos ir brėžiniai. Architektai pasitempę: paruošę išsamų projekto pristatymą – srautų schemos, erdvės organizavimo koncepcijos, puikiai integruoti saloje planuojami nauji objektai, aiškiai ir motyvuotai pagrįsta želdinių tvarkymo idėja, Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

Kviečia paskaitų-diskusijų ciklas „Impresijos Vilniaus senamiesčio tema“ Vilniaus Rotušėje (0)

Vilniaus rotuse.lt

Rugsėjo 19 d. 18 val. vyks Evelinos Karalevičienės, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės paskaita „Kultūros paveldo apsauga tvarioje visuomenėje“.

Kultūros paveldas yra svarbus veiksnys, galintis praturtinti ir pagerinti šalies piliečių gyvenimo kokybę. Iki šiol kultūros paveldo objektai buvo laikomi tautos vienybės simboliais, kylančiais iš bendros praeities. Tačiau, šių dienų realijos parodė, jog jį galima traktuoti kaip žymiai platesnį fenomeną, gebantį įtakoti politinius veiksnius, ekonominę gerovę ir socialinį gyvenimą. Paskaitoje bus kalbama apie besikeičiantį kultūros paveldo reikšmės suvokimą tvarioje visuomenėje, Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakaras „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“ (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.ltLietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Sausio 21 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks architektės dr. Dalios Dijokienės paskaita „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“

Paskaitoje nagrinėjami Vilniaus istorinių priemiesčių kilmės, raidos ir vertybių ypatumai. Istorinių priemiesčių atsiradimas yra sietinas su miesto atsiradimu. Tiriama Vilniaus teritorija – tai 1939–1940 m. miesto administracinės ribos. Skaityti toliau

V.Petrušonis. Urbanistinė renovacija ir kultūriniai archetipai (0)

kpd.lt nuotr.

Savo paskaitų cikle „Kas yra mąstymas?“ (1951 – 1952 m.), išleistame atskira knyga (Was Heisst Denken?) Martinas Heideggeris dešimtis kartų paminėjo Frydricho Nyčės žodžius „Dykuma plečiasi…“ F. Nyčė turėjo omenyje žmonių susmulkėjimą, negebėjimą susivokti istorijoje, mokslo nekontroliuojamumą.

Šį Nyčės pasakymą Heideggeris sieja su „ekologine“ problematika (kalbant šiandienos žargonu). Jei iki atominės bombos sprogimo žmonija buvo „pasmerkta“ gyventi amžinai, tai dabar iškilo rimta problema, susijusi su žmonijos išlikimu. Skaityti toliau

Ateities perspektyva – žalioji urbanistika (1)

Architektai, statybinių medžiagų gamintojai ir kiti statybos sektoriaus atstovai gręžiasi į gamtą ir ieško būdų, kaip taupyti energiją. Europoje išdygsta vis daugiau ekologiškų statinių – gyvenamųjų namų, biurų, kurie tausoja aplinką, taupo energiją. Pasaulyje plintančios žaliosios urbanistikos tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems pasyviems namams, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, ir aktyviems namams, kurie patys apsirūpina visa reikalinga energija. Skaityti toliau

Europos ateitis priklauso nuo miestų prisitaikymo klimato kaitai (0)

efoto.lt | Tado nuotr.

Maždaug trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose. Dauguma išteklių, reikalingų žmonių gerovei taip pat sukuriama miestuose, tačiau urbanistinės erdvės ypatingai jautrios klimato kaitai. Pagal Europos aplinkos agentūros ataskaitą – „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“ – Europa turėtų pasinaudoti galimybe miestuose gerinti gyvenimo kokybę kartu prisitaikant prie klimato kaitos. Ataskaitoje įspėjama, kad uždelsus veiksmus vėliau šios pastangos kainuos žymiai brangiau. Skaityti toliau

Algimanto Miškinio miesteliai (0)

Plungė iki didžiojo miesto gaisro 1931 m. 1929.V.15

Šių metų vasario 2-ąją profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, architektūros istorikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas ir kolekcininkas Algimantas Miškinis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeilinę dovaną – apie 23 000 vienetų mažosios lituanistinės ikonografijos (miestų ir miestelių fotografijos bei atvirukai, istorinių įvykių ir vietų vaizdai) ir senųjų kalendorių rinkinį, apimantį XIX–XX a. vidurio laikotarpį. Ta proga buvo atidaryta paroda (rengėja – muziejaus ikonografė Dalia Keršytė). Gimęs 1929 m. Kaune, A. Miškinis 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo įvairiose mokslo ir švietimo institucijose, parašė 26 monografijas Skaityti toliau

Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje (0)

Kuršių nerija. Pervalka2012 m. sausio 28 d. šeštadienį 11.30 val., Neringos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks studijos „Kuršių nerijos tradicinė architektūra“ pristatymas. Leidinyje pateiktos rekomendacijos pastatų savininkams ir statytojams.

Tai išskirtinis leidinys elektroniniame formate, kuriame pateikiama išsami Kuršių nerijos gyvenviečių urbanistinės struktūros bei pastatų architektūros analizė. Aprašomi urbanistinės gyvenviečių struktūros ir pastatų architektūros pokyčiai. Pateikiamos rekomendacijos atskiroms gyvenviečių zonoms, architektūrinio ir meninio dekoro elementų pritaikymas renovuojant, rekonstruojant bei statant naujus pastatus. Skaityti toliau

D.Razauskas. „Profesionali“ nemeilė (14)

Dainius RazauskasNoriu grįžti prie skaudulių, kurie šiaip jau niekuomet nesiliaus, neužsimirš, kol Vilniuje liks bent vienas jautrios, gyvos širdies žmogus. Nes jie skauda. Tai brangaus, mylimo mūsų miesto, mūsų Tėvynės sostinės sistemingas naikinimas, prasidėjęs pokary (o gal dar XVIII a.?) ir itin paūmėjęs pastaraisiais dešimtmečiais.

Ta dingstimi noriu ne tik pats kalbėti, bet ir priminti kitų, mūsų kultūros didžiūnų, nesenstančias (deja!) mintis. Pirmiausia – poeto Marcelijaus Martinaičio („Vilniau, kaime mano…“, Kelionė, 2008, Nr. IV/4): Skaityti toliau