Žymos archyvas: upės

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

Atkuriamos upių vagos (0)

Nemunas-prie-Zapyskio_L.Milciaus nuotr

Siekiant Lietuvoje atkurti upių vagas, kurios sovietmečiu dėl melioracijos buvo masiškai tiesinamos, jau atlikti pirmi bandomieji darbai – atkurtos pažeistų Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.) ir Vyžuonos (Rokiškio r.) upių vagų kilometro ilgio atkarpos.

Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių atkūrimo projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Skaityti toliau

Žvejyba ant ledo – tik atsargiems (0)

Zvejai Mindunuose_rengeju nuotr

Smarkiai atšalus orams, vis daugiau ežerų pasidengia ledu, o jau užšalusių – sparčiai storėja. Šįryt, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) duomenimis, šalies šiaurės rytų rajonuose (žr. žemėlapį) ežerų, kurių gylis yra iki 18 m, ledo storis buvo 7-10 cm. Todėl tikėtina, kad į juos išsiruoš poledinės žūklės mėgėjų.

Gilesni ežerai užšalo tik praėjusią naktį, todėl juose, pavyzdžiui, Sartų, Tauragnų, Totoriškių, Zaraso ežeruose, Skaityti toliau

Prievarta ištiesintų upių labui – atkūrimo darbai (2)

vasuoka_upe_grunto-valymo-technologijos-nuotr

Siekiant mūsų šalyje atkurti upių vagų, kurios sovietmečiu buvo masiškai tiesinamos melioracijos vardan, ekologines sąlygas, jau atlikti pirmi bandomieji renatūralizacijos – artimų gamtinei aplinkai sąlygų dirbtinio atkūrimo – darbai.

Kad būtų atkurta kuo natūralesnė aplinka vandens augalijai ir gyvūnijai, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį upių renatūralizacijos projektą. Jis įgyvendintas gavus Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą. Projektą baigia vykdyti viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė, R. Kupčinskas. Upių likimas politikų rankose (6)

dubysa_n-balciunienes-nuotr

Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.

Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, Skaityti toliau

Į Lietuvos upes bus paleista 8 tūkst. upėtakių (0)

ŽUM nuotr.

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus specialistai vykdo margųjų upėtakių šiųmetukų  įveisimo į valstybinės reikšmės vandens telkinius darbus. Trakų Vokės poskyryje išauginti margieji upėtakiai dar šią savaitę bus paleisti į Strėvos, Lapainios, Verknės ir Vokės upes Kaišiadorių, Prienų bei Trakų rajonuose.

Iš viso planuojama išleisti 8 tūkstančius margųjų upėtakių šiųmetukų. Žuvys sveikos, maitintos kokybiškais kombinuotais pašarais, užaugintos uždarojoje akvakultūros sistemoje. Skaityti toliau

Lašišas ir šlakius nuo šiol bus galima gaudyti dar 5 upėse (0)

eatatvidalia.com nuotr.

Aplinkos ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu pakeistos lašišų limituotos žvejybos sąlygos. Nuo šiol lašišas ir šlakius papildomai bus galima gaudyti dar 5 upėse: Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje.

Nemune žvejo mėgėjo kortelė lašišų žvejybai suteiks teisę pasiimti tik tą lašišą, kuri sugauta Nemune žemiau Vilkijos perkėlos. Nemuno atkarpoje nuo Vilkijos perkėlos iki Kauno HE visas sugautas lašišas privaloma paleisti. Skaityti toliau

Užsienyje taikomas cheminis ežerų valymo būdas bus pasirinktas tik jį išmėginus (2)

vilkoksno-ezeras-r-balkute-alkas

Viešojoje erdvėje pasigirdo susirūpinimo balsų, kad Aplinkos ministerija ketina naudoti chemikalus ežerams valyti. Šis būdas – fosforo surišimas cheminiais junginiais – bus pasirinktas, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, tik prieš tai jį išmėginus. Bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama. Skaityti toliau

Naujuosius metus pasveikins eketėse (1)

Sveikuoliai Naujuosius metus pasveikino eketėse | I. Dapšauskės nuotr.

Sausio 1 dieną Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia tradiciškai išsimaudyti savo vietovėse lediniame vandenyje, taip solidarizuojantis su kitų šalių maudynių mėgėjais. Atšalo orai, o nebijantys tokiu oru maudytis atviruose telkiniuose, tuo tik džiaugiasi, kad vyrauja minusinė temperatūra, pasnigo. Skaityti toliau

Reikiamai reguliuojant bebrų gausą padaugės lašišinių žuvų (0)

Bebrų apgraužtas medis | Alkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Šiemet labai nusekus upėms, bebrų suręstos užtvankos gali tapti neįveikiama kliūtimi migruojančioms lašišinėms žuvims. Tai konstatavo šiai problemai spręsti praėjusią savaitę sukviesto posėdžio dalyviai – Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento ir jai pavaldžios Žuvininkystės tarnybos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai.

Bebrų suręstos užtvankos ne tik užkerta kelią lašišoms ir šlakiams pasiekti nerštavietes, bet ir pakeičia šioms žuvims svarbias buveines. Net ir įveikusios užtvanką jos neranda tinkamų neršti vietų uždumblėjusiose upių atkarpose. Kai kuriose upėse, jas užtvenkus bebrams, lašišų ir šlakių nerštaviečių skaičius sumažėjo kelis kartus. Todėl sumažėjo ir galimybės gausinti šių žuvų išteklius. Skaityti toliau

Ar lieptui statyti reikia leidimo? (0)

Tiltelis | Alkas.lt, D.Vaiškūnienės nuotr.

Ežerų ar upių pakrantėse įsikūrusiems gyventojams vis dar kyla klausimų, ar reikia projekto ir valstybės institucijų leidimų lieptui statyti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistams tenka ne tik aiškinti reikalavimus, bet ir surašyti savavališkos statybos aktų, aptikus be privalomų dokumentų pastatytų lieptų. Tačiau tik tais atvejais, kai lieptas yra statinys.

Statybos įstatymas nustato su statinių statyba susijusius reikalavimus. Taigi pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar planuojamas lieptas laikytinas statiniu. Nuo to priklauso, ar privalu laikytis statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Skaityti toliau

Lietuvos upėse toliau mažėja vandens (4)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingos paskutinės mėnesio savaitės upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Daugiausiai nuseko didžiausios mūsų upės – Nemunas ir Neris, kurios prasideda Baltarusijoje, ten šią vasarą taip pat dominuoja sausringi orai.

Neries vandens lygis paskutiniu metu buvo žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio vandens lygį, tačiau išlieka stabilus. Skaityti toliau

Lietuvos upės ir ežerai vis dar nesulaukia reikiamo kiekio lietaus (1)

Kadagių slėnis | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, birželio mėnesį kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 60 % mažiau už normą). Mažiausiai jų iškrito centriniuose rajonuose (68 % mažiau normos), o rytiniuose ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo atitinkamai 57 ir 59 % mažiau normos.

Šiuo metu nėra upių nusekusių iki gamtosauginio debito (gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo Skaityti toliau

Lietuvos upės laukia lietaus – nuseko anksčiau, nei įprasta (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vasaros pradžioje upės dažniausiai dar maitinamos vandens atsargomis, kurios buvo sukauptos pavasarį ištirpus sniegui. Šiemet vandens atsargos sniege buvo itin mažos (nesiekė ir 50 proc. normos), o orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis.

Šį pavasarį Lietuvoje kritulių buvo daugiau už normą, tačiau vandens lygis upėse išliko žemas. Birželio mėnesio pirmajame dešimtadienyje kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 92 proc. mažiau už normą). Skaityti toliau

Parengtas potvyniams jautrių Lietuvos vietovių žemėlapis (0)

potvynisAplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė potvynių rizikos valdymo plano projektą, kuriame aiškiai įvardijamos didžiausios gyventojams kylančios grėsmės.

Plano rengėjai konstatuoja, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvoje kylančių didelių potvynių susidaro dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Potvynių keliama grėsmė įvardyta išanalizavus Lietuvos upių Skaityti toliau

Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga (1)

astrologycircle.com nuotr.

Prasidėjus antram rudens mėnesiui, Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyrius bendradarbiaujant kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pradėjo lašišinių žuvų ženklinimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojami akustiniai siųstuvai, bei žuvitakių rekonstrukcijos darbus.

Atėjus rudeniui ir prasidėjus žuvų nerštui, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojais pradėjo jų žymėjimą, kuriam pirmą kartą Lietuvoje bus naudojama akustinė telemetrija, pakeitusi iki tol buvusią radijo telemetriją. Šis žuvų žymėjimas vyksta kartu su Lietuvos žuvitakių rekonstrukcijos projektu. Skaityti toliau

Žvejų organizacijos kviečia tvarkyti pakrantes (0)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Balandis gausus aplinkos tvarkymo akcijų. Šį mėnesį vyks ne tik tradicine tapusi akcija „Darom“, Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuojama akcija „Žaliuojantys miestai ir miesteliai“, bet ir daug dėmesio bus skiriama vandens telkinių ir pakrančių tvarkymui.„Džiaugiamės žvejų organizacijų socialiniu atsakingumu ir noru prisidėti prie vandens telkinių ir pakrančių tvarkymo. Palaikome šią iniciatyvą ir kviečiame dalyvauti ne tik žvejus, bet ir apylinkių gyventojus, bendruomenes. Juk švari ir graži aplinka – visų mūsų siekis.“, – sake aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Skaityti toliau

Išlikite sveiki vasarodami (0)

Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos nuotr.

Vasara – iškylų metas. Šiltos gražios dienos išvilioja miestiečius į iškylas prie vandens telkinių, į mišką. „Nieko nėra linksmiau,  kaip su būriu draugų žygiuoti miško keliukais,  maudytis ežero vėsiam vandeny,  stovyklauti, kepti bulves laužo žarijose. Tačiau nepamirškite ir apie pagrindinius pavojus sveikatai gamtoje ir kaip jų išvengti“, – primena Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė. Nerekomenduojama į iškylą prisikrauti per daug maisto. Greit gendantys produktai (virtos dešros ir dešrelės, žuvis, pieno produktai) karštą vasarą tampa pavojingi sveikatai. Suvalgius tokio maisto galima apsinuodyti arba susirgti užkrečiamomis žarnyno ligomis. Skaityti toliau

Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį (0)

Lielupė | lt.wikipedija.org nuotr.

Kadangi pradedami rengti šalies upių baseinų rajonų valdymo 2016-2021 m. planai, visuomenė kviečiama teikti pastabas dėl šių planų sudarymo tvarkaraščio. Tvarkaraštis yra paskelbtas Aplinkos ministerijos tinklalapyje ir Seimo duomenų bazėje. Pastabas galima teikti iki š. m. liepos 23 d. Aplinkos ministerijos Vandenų departamentui paštu (A. Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius) arba tel. 8~706 63581, arba elektroniniu paštu g.bevainiene@am.lt.

Upių baseinų rajonų valdymo planai skirti vandens aplinkai apsaugoti ir gerinti. Juose pateikiama tų rajonų charakteristika, informacija apie vandens telkinių būklę, išskiriami rizikos vandens telkiniai, Skaityti toliau