Žymos archyvas: upė

G. Statinis. Gaujos vingių beieškant (1)

Gaujos žavesys | G. Statinio nuotr.

Ne visi žinome, kad ir Lietuvoje yra Gaujos upė, todėl nusprendėme vieną savaitgalį paskirti Dieveniškių kraštui ir neskubant jį patyrinėti, o svarbiausiai susipažinti su slapuke – Gauja.

Ties Dieveniškių sąsmauka, pasieniečiai apžiūri keliautojų veidus ir įsitikinę, kad jie nepanašūs į imigrantus ar kontrabandininkus, palinki gero kelio.

Ties Bėčionių piliakalniu, pasukame į vienvardį seną kaimą, kuris priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui. Aplink akmenimis grįstą kelią išsimėčiusios kaimo gryčios, kai kurios jau nebegyvenamos ir šeimininkų sulaukiančios tik vasarą. Skaityti toliau

Ar tiltas per Baltosios Ančios upę netaps pratybų „Zapad 2017“ dalimi? (5)

Baltoji Ancia_upe_wikipedija.org

Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl naujo tilto per Baltosios Ančios upę, susirūpinę, kad naujas tiltas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gali tapti grėsme Lietuvos saugumui, ypač Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ kontekste.

Prieš keletą savaičių Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu per Baltosios Ančios upę, Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Sventijansko kaime, ties siena su Baltarusija, buvo pastatytas naujas tiltas. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai (0)

vilniuje-nuoteku-avarija-kanalizacija_am-lt

Aplinkosaugininkai atidžiai stebi Neries būklę po praėjusį penktadienį įvykusios avarijos AB „Vilniaus vandenys“ magistralinėje trasoje, kai į aplinką pateko, pirminiais duomenimis, mažiausiai 20 000 kubinių metrų nuotekų.

Iškart po avarijos sušauktame Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje š. m. gruodžio 23 d. dalyvavę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai siūlė taikyti ir kombinuotus avarijos padarinių likvidavimo būdus, kad teršalai nebūtų leidžiami į Nerį, Skaityti toliau

Pavasarinio ledonešio išdaiga – naujas didžiulis riedulys (0)

Riedulys-Suris Elektrenu sav_G. Mikalausko nuotr

Praėjusią savaitę Neries kairiajame krante ties Pugainių kaimu (Elektrėnų sav.), apie 1,3-1,5 km žemiau Bražuolės žiočių, buvo aptiktas didžiulis – 2,3 m ilgio ir 0,9 m aukščio – riedulys. Savo forma jis primena milžinišką sūrį, smailiu galu atsuktą aukštupio link.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai nustatė, kad tai smulkiagrūdis biotitinis plagiogranito gneisas. Manoma, pasak LGT Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjo Vido Mikulėno, kad šis įspūdingas Skaityti toliau

Upės slepia žmonių išmestas padangas, dviračius ir kitas šiukšles (0)

Aplinkos ministerijos nuotr.

Nusekęs šalies upių vanduo atidengė dar vieną skaudulį – žmonių išmestus nebereikalingus daiktus. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas su valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriais vakar, rugpjūčio 21 d., po darbo aiškinosi, kas glūdi sostinėje esančios Vilnelės ir Neries santakos dugne.

Plastiko, tekstilės, metalo atliekas, senas padangas, net dviratį Skaityti toliau

Stovyklaujam taip, kad reiktų sunerimti (0)

vstt.lt nuotr.

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie saugomas teritorijas ir stovyklavimą jose. Tyrimas parodė, kad dar ne visi žmonės linkę mokėti už poilsį saugomose teritorijose, o kiti prisipažino nesilaikantys aplinkosauginių reikalavimų.

Gyventojams buvo užduoti penki klausimai apie saugomas teritorijas ir stovyklavimą jose. Specialistų apklausos duomenys labai nenustebino. Juos nuliūdino tik tai, kad nemažai gyventojų vis dar nesilaiko stovyklavimo taisyklių ir taip daro žalą gamtai. Skaityti toliau

Nemunas atvėrė upinio luoto dalį (0)

G. Tamošiūnienės nuotr.

Balandžio 13 dieną į krantą iškeltas ypatingas Nemuno upės radinys – upinio luoto dalis. Prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos nukelti šį ypatingą radinį nuo akmens sraunioje upės srovėje.

Muziejinis radinys buvo atvežtas į Alytaus kraštotyros muziejaus filialą – Anzelmo Matučio memorialinį muziejų.

Pasak mokslininkų, tai gali būti 70–100 metų upinio luoto liekana. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą „Vilnios potvyniai“ (0)

Potvynis_tinklarastis.mb.vu.lt

Lapkričio 6 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnios potvyniai“ skaitys humanitarinių mokslų daktarė menotyrininkė Birutė Rūta Vitkauskienė.

Vilnia – srauni, gana sekli ir nepavojinga upė. Tačiau šiandieninis jos vaizdas apgaulingas. Menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pristatys surinktą kartografinę ir archyvinę medžiagą apie Vilnią nuo XV a. iki XIX a. vidurio. Paskaitos klausytojai bus supažindinti su seniausia upės topografija, Vilnios malūnais, tiltais ir kanalais bei tebeatsekamais ūkinės veiklos pėdsakais. Skaityti toliau

Siekiama išvystyti baidarių trasą nuo Panemunės šilo iki „Combo“ (0)

vandenukeliais.lt nuotr.

Siekiant Kaune pagyvinti upes, siūloma įrengti stacionarius baidarių nuomos punktus. Šia idėja norima paskatinti kauniečius ir miesto svečius vis dažniau plaukti 13 km Nemuno trasa nuo Panemunės šilo iki restorano „Combo“.

Baidarių nuomos paslauga septynias dienas per savaite būtų teikiama nuo pavasario iki ankstyvo rudens. Skaityti toliau

Lygiadienio virsmui pajusti kviečia naktinis žygis Dūkštos upės slėniu (0)

Pavasario lygiadienis Neries parke

Kovo 21-ąją 19 val. Neries regioninio parko direkcija drauge su Lietuvos Gamtos fondu kviečia kartu švęsti Pavasario lygiadienį, keliaujant piliakalnių keteromis į upelio slėnio labirintą. Naktinio žygio metu bus galima pajusti bundančio pavasario kvapus, išgirsti naktinius pelėdų ūbavimus, išvysti laužo magiją ir dienos pergalę prieš naktį!

Vos 25 km atstumu nuo sostinės esančiu Dūkštos pažintiniu taku dalyvius ves Neries regioninio parko gidai, o gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška supažindins su Skaityti toliau

A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva (17)

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Praėjusį antradienį vienas psichiatras Seime pasakė: „Nuo spalio 1 dienos per ateinančius 12 mėnesių Lietuvoje nusižudys dar 1000 žmonių“. Viduje ilgai bandžiau sau atsakyti, kodėl. Tada į galvą atėjo mintis, kad čia ne šiaip sau pavienių žmonių sprendimas gyventi ar negyventi. Visa atmosfera tiesiog pritvinkusi „suicidinių bangų“.

Taip gerai jaučiausi užpraeitą savaitgalį Paryžiuje. Bet vos tik grįžau į oro uostą, jame pradėjau matyti suakmenėjusius lietuvių veidus. Ir jų vis daugiau, daugiau… Staiga pradingo ir gera nuotaika, sugrįžo nuovargis, depresija ir dar velniai žino kas, bet labai slegiančio. Kažkas yra ne taip. Kažko labai trūksta, kad jaustis laimingu. Kažkokio ryšio trūksta tiems lietuviams, kuriuos aš lyginu su medžiais be šaknų. Tiek emigrantų. Tiek nutrauktų ryšių… Skaityti toliau

Meilė gimtajam kraštui gimsta nuo jo pažinimo (2)

Seredžiaus piliakalnis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Šią vasarą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pakvietus, teko apsilankyti ne viename Lietuvos nacionaliniame parke, rezervate ar draustinyje. Džiugu buvo matyti, kiek daug daroma, siekiant išsaugoti gražiausius mūsų šalies kampelius! Ir visur palaikomi itin glaudūs ryšiai su mokyklomis: jaunimas būna tarp pirmųjų, išbandančių parkuose naujai nutiestus pažintinius takus, traukiančių apžiūrėti lankytojams pritaikytų piliakalnių, apžvalgos bokštų ar atodangų.

Ir, žinoma, jauni žmonės – gausiausi saugojamose teritorijose veikiančių Lankytojų centrų dalyviai. Skaityti toliau

Ar Lietuvoje gyveno urviniai žmonės? (0)

Kuo ypatingas Čiobiškio miestelis, įsikūręs netoli Širvintų, prie Neries ir Musės santakos? Senovėje čia neva stovėjusi smuklė, į kurią užsukę keliauninkai sakydavo: „Čia biškį  atsipūsim, arkliai pailsės ir trauksim tolyn…“ Versija banali, kaip ir atsainių turistų nuomonė, kad Čiobiškis – ne Kernavė, tad nėra ko sukti iš kelio… Čia biškį  apsirikta, o tiksliau – praleista proga pamatyti du unikalius gamtos ir technikos paminklus: Čiobiškio urvą ir keltą.

Turtinga praeitis Skaityti toliau

Atversta Šimonių girios biblija (0)

Variaus atodanga | Rūtos Klišytės nuotr.

Keliautojų būna įvairių: vienus domina architektūros paminklai ir kultūros objektai, kitus traukia laukinė gamta ir vietovės, kuriose juntamas amžinybės dvelksmas, o žmogaus kūrybą nustelbia gamtos išmonė. Pastariesiems per Aukštaitijos girias ir kalvas vingiuojanti Šventoji – tikras atradimas.

Gražiausia Šventosios atodanga

Šimonių girioje stovyklavome ne kartą, o atradome šį Dievo užantį prieš kokius septynerius metus, plaukdami Šventąja. Šimonių giria, plytinti Anykščių  ir Kupiškio  rajonų sandūroje, – Lietuvos sengirių reliktas, turtinga augmenijos ir gyvūnijos. Čia ošia didžiulis pušynas, bet gausu ir beržynų, gana pelkėtų vietų. Pietiniu girios pakraščiu teka Šventoji , raitydamasi lyg ungurys, iš vakarų supa Pelyša  su intaku Svėdupiu, o per pačią girią teka Aluotis. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Bylys (2)

©www.tOrange.biz nuotr.

Augo bylys* už kluono. Atlėkė žvirbliukas, sako:
– Byly byly, pasupk mane.
– Nesupsiu.
– Aš, – sako, – aisiu par ožkų – tau ožką apgrauž.
– Ožka ožka, aik bylį graužt – bylys manį nesupa.
– Neisiu, – sako.
– Aš, – sako, – aisiu par vilkų – tave vilkas suės.
– Vilke vilke, aik ožką ėst – ožka neina bylio graužt, o bylys manį nesupa.
– Neisiu.
– Aš, – sako, – aisiu par ugnį – tau ugne sudegins.
–Ugne ugne, aik vilko degt – vilkas neina ožką ėst, ožka neina bylio grauž, o bylys manį nesupa. Skaityti toliau

Netvirtas ledas yra apgaulingas ir pavojingas (0)

Vpgt.lt nuotr.

Gruodžio 28 d.,  Vilniuje, Balsio ežere įlūžusiam žvejui į pagalbą pirmieji atskubėjo du netoliese treniravęsi bėgikai, kurie taip pat įlūžo. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai vieną  jų ištraukė iš ledinio vandens,  kitas pats pasiekė krantą, o ištrauktas žvejys buvo be sąmonės. Jis skubiai nugabentas į ligoninės reanimacijos skyrių. Deja, vyro, gimusio 1948 m., gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Šį gruodį tai jau antrasis atvejis, kai ugniagesiams teko gelbėti žvejus.   Statistikos duomenimis, šiais metais ugniagesiai  27 kartus vyko ant užšalusių vandens telkinių, kur išgelbėjo  57  piliečius ir ištraukė 5 nuskendusius gyventojus. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuvos vynas (17)

Vytautas V. Landsbergis | alkas.lt nuotr.

I

Vakar buvo graži žiemos diena. Nusitrenkiau iki Puntuko aplankyti šventųjų ąžuolų. Jie auga kaip augę, tik nūnai jiems padarytas „euroremontas“, t.y. – už Europos pinigus jie sutvarkyti ir papuošti. Aplink medžių šaknis į žemę įleisti bei įmūryti cementiniai pamatai, o ant jų (dviem apskritimais) suguldytos masyvios grindys, idant prie ąžuolo galėtum prieiti kojų nė nesusitepdamas. Tiesa, abu ąžuolai dar apverti geležinėm grotom, kad koks nors nenaudėlis nesugalvotų prie jų prisiglausti, apkabinti. Skaityti toliau

I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje (86)

Ignas Šatkauskas su Aziza ir pagrindiniu Asatru šventiku Posekaer Stenhus šventvietėje

Kelionė į Odensės miestą Danijoje, kuriame vyks Europos etninių religijų kongresas (ECER) , prasidėjo lėkimu strimgalviais į Vilniaus oro uostą…  Kopenhagos oro uoste įšokau į traukinį, lekiantį į Fyno salą, kurioje įsikūręs puikusis miestas Odensė. Atvykęs į jį patraukiau tiesiai į centrą ir šis jau ramus pasivaikščiojimas apdovanojo puikiais parkais, gražiomis gatvėmis, buvau supte apsuptas raudonųjų plytų namų, rūmų, vienuolynų ir bažnyčių. Viskas išraiškingai apželdinta vijokliais, gėlėmis, puošniais medžiais, kiekviename skverelyje po nuostabią skulptūrą, vaizduojančią kokį Hanso Kristijano Anderseno pasakų veikėją. Skaityti toliau

Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė (1)

Nevėžis |efoto.lt 4-3size nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad liepos mėnesį tirtų maudyklų vandens kokybė buvo blogesnė lyginant su birželio mėnesiu.

Pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, daugiau tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimų ir tai sudarė net 7,4 proc. visų tirtų maudyklų.

Apibendrinant maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, norime atkreipti dėmesį, kad vandens tarša tebesitęsia Panevėžio miesto Lėvens upės maudykloje Skaityti toliau

Nenuspėjamos Gaujos vingiais (0)

Dažnai neįvertiname ranka pasiekiamų kaimyninių šalių ir renkamės tolimus egzotiškus kraštus. Sesė Latvija? Nuobodu: ta pati Baltija, gamta, viskas čia primins namus. Tačiau keliavusieji po Gaujos nacionalinį parką atsakys jums: nė velnio! Čia paragausite tokios egzotikos, kokios Lietuvos pašonėje nieku gyvu nesitikėjote rasią.

Kur gyveno raganos ir drakonai Skaityti toliau

Kviečia Rasos šventė Verkių rūmų parke (8)

Rasos | V. Daraškevičius nuotr.

Birželio 22 d., penktadienį, tradicinė Rasos (Joninių) šventė Verkių rūmų parke (Žaliųjų ežerų g. 49) vyksta pagal seniausias etnokultūrines tradicijas. Verkių parkas virsta sakraline vieta, kur trumpiausią metų naktį kupoliaujama, buriama iš žolynų, palydima vakaro Saulė, prie šventinio laužo šokama ir dainuojama, sutemus uždegami ugnies ratai, Nerimi plukdomi vainikai, prausiamasi ryto rasa, maudomasi, lankomi medžiai ir javai, dainomis pasitinkama patekanti Saulė.

Apeiginę – tradicinę programą atlieka geriausi folkloro kolektyvai. Rasų šventės metu vyks vaistažolių kermošius, kuriame dalyvaus garsios žolininkės Rita Balsevičiūtė, Rita Balkutė, taip pat Botanikos instituto vaistažolių specialistės, vainikų pynėjos. Skaityti toliau

Valstybės kontrolė: gamybinių nuotekų chemikalai gali kauptis gamtoje (0)

efoto.lt | Tomo nuotr.

Valstybės kontrolė, atlikusi gamybinių nuotekų tvarkymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Skaityti toliau

Lietuva prašo UNESCO apsaugoti istorinį Vilniaus centrą nuo Baltarusijos AE (0)

nuotr. anarchija.lt

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą bei Baltarusijos nacionalinę UNESCO komisiją prašydama paramos ginant Lietuvos Respublikos interesus bei siekiant, jog Baltarusijos politinė vadovybė pakeistų Baltarusijos atominės elektrinės statybos vietą ir imtųsi visų reikalingų veiksmų, kad būtų garantuotas Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus ekologinis ir kultūros paveldo saugumas bei kad Lietuvos įgaliotoms institucijoms ir visuomenei būtų teikiama objektyvi informacija apie atominės elektrinės keliamas grėsmes ir rizikos mažinimo priemones.

Tokį sprendimą Komisija priėmė 2012 m. kovo 15 d. įvykusioje metinėje konferencijoje, įgyvendindama UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos Skaityti toliau

Kartenos piliakanis taps dar patrauklesnis (0)

XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo Kartenos dvaras | salanturp.lt

Išnagrinėjus  vietovės istorinių, archeologinių bei gamtinių tyrimų medžiagą Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse buvo suprojektuotas, apjungiantis visus svarbiausius šiame komplekse esančius objektus, – pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais, nuorodomis.

Pagal parengtą Kartenos piliakalnio tvarkymo projektą, archeologinio komplekso teritorijoje numatoma atlikti Skaityti toliau

Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video) (39)

Gudų poetas ir muzikantas Alesius Mikus sukūrė dainą upei, menančiai rytinių galindų vardą, – Golediankai, dabar tekančiai per Maskvos miesto rytinę dalį. Daina atliekama atkurtąja prūsų kalba. Turint omenyje, kad rytiniai ir vakariniai galindai galbūt kilę iš vienos šakos, prie šios upės baltai galėjo kalbėti tarme, artima prūsiškai.

Alesius Mikus, žinomas ir kaip „Kryvakryž“ grupės muzikantas, dainos žodžius ir melodiją sukūrė ant minėtos Golediankos upės kranto. Čia ji ir užrašyta 2011 m. rugsėjo 21 dieną. Alesiui pritaria kanklininkas Aleksandras Subotinas – Liuboslavas. Skaityti toliau