Žymos archyvas: uolienos

Geologai teigia, kad pavasarį gali atsiverti naujų didelių smegduobių (0)

 LGT nuotr.

Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip numato Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.

Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas. Skaityti toliau

Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams (0)

akmenys.geologija.mineralai_DaivosV.nuotr

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai vien per metus identifikuoja ir apibūdina apie 150 uolienų ir mineralų pavyzdžių, kuriuos atneša ar atsiunčia jų mėgėjai.

„Rinkti tokius pavyzdžius itin populiaru Skandinavijoje, ten tai vadinama mineralų medžiokle, – sako LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška. – „Medžiotojų“ atnešti pavyzdžiai būna naudingi ir geologams, nes padeda atskleisti vertingų mineralų radimvietes.“ Skaityti toliau

Akmenys galiūnai (0)

Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys… Pasiskaitykite žurnalistės Irmos Dubovičienės straipsnį apie Lietuvos akmenis, publikuotą laikraštyje „Ūkininko patarėjas”.

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė Vladislavas Sirokomlė, XIX a. lietuvių ir lenkų poetas bei prozininkas.Vilniuje ir Vilniaus rajone paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį (1852-1862) praleidęs Skaityti toliau

Geologų tyrimas: ar šalies molio klodai tinkami požeminėms talpykloms? (0)

Molis_smp2014ge.ugdome.lt

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendino 2012 m. pradėtą molingų uolienų tyrimo projektą. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad šalies molio klodai gali būti panaudojami giluminiams statiniams – požeminėms talpykloms, netgi radioaktyvių medžiagų atliekų saugykloms įrengti.

LGT direktorius Jonas Satkūnas pažymi, kad molis – ne tik statybinė medžiaga. Natūralūs geologiniai molio sluoksniai pasižymi hermetiškumu. Skaityti toliau

R. Armaitis. Kuo Lietuva gali tapti artimiausioje ateityje „Dubajumi ar Kataru“ ar „Dykumos pragaru“? (5)

Skalūninių dujų gavybos schema | technologijos.lt pav.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jei pasitvirtins informacija apie didelius skalūnų dujų išteklius, Lietuva ateityje galbūt taps nauju „Dubajumi ar Kataru“ – šios šalys turi vienus didžiausių pasaulyje naftos ir dujų išteklius. Tai jis pareiškė spalio 25 d., komentuodamas pasaulio energetikos giganto „Chevron“ investicijas į Lietuvos bendrovę „LL investicijos“.

Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai.

Kaip norėtųsi tuo tikėti, bet va yra du klausimai: Skaityti toliau

Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai (0)

NASA nuotr.

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“. Skaityti toliau