Žymos archyvas: ūkis

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Visų sodas (2)

Sūpuoklės | Daivos Vaiškūnienės nuotr.

Su Rimučiu mokėmės pradinėse klasėse. Juodbruvis, gražus berniukas, panašus į mamą, tokią pat juodaplaukę, garbanotą, su duobotėmis skruostuose ir retu tarpdančiu. Graži moteris, net mes, vaikai, šitai pastebėjome. Be to – kvatoklė, balsas sodrus, melodingas. Dirbo ji bare. Moterys pavydėdamos sakydavo, kad vyrai ten ne vien alaus traukia… 

O Rimutis – priešingai, tylus, mąslus berniukas, retai įsitraukdavo į mūsų žaidimus. Visai kitokio temperamento buvo jo pusbrolis Sigitas. Jo visur pilna: ir žaidimuose, ir išdaigose. Skaityti toliau

Kinijos ūkyje dėl AKM sunaikinta daugiau kaip 70 tūkst. kiaulių (0)

vmvt.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją apie tai, kad Kinijoje užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis dideliame kiaulių ūkyje, dalinai priklausančiame Danijos investuotojams. Ūkyje, įsteigtame 2016 m., buvo auginama per 73 tūkst. kiaulių, iš kurių – 15 tūkst. veislinių. Nugaišo beveik 4 tūkst. kiaulių, o patvirtinus diagnozę, priverstinai sunaikintos visos likusios. Šiuolaikiškai įrengtame ūkyje buvo įdiegtos aukščiausio lygio biologinio saugumo bei kitos AKM prevencinės priemonės. Tai didžiausias kiaulininkystės ūkis Kinijoje, kuriame 2018 m. nustatyta ši liga. Skaityti toliau

Ar Lietuvos ūkininkai padės išmaitinti pasaulį? (3)

R. Janarausko nuotr.

Mokslininkų skaičiavimu, per artimiausius 40 metų pasaulio gyventojų skaičius pasipildys dar dviem milijardais. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio produkcijos organizacijos (FAO) duomenimis, jau 2025-aisiais planetoje mūsų gyvens 8 milijardai, o 2050-aisias šis skaičius išaugs iki 9,6 milijardų. Ir visus šiuos žmones reikės išmaitinti. Ar esame pasiruošę šiam iššūkiui? Kokios technologijos ateis į pagalbą ūkininkams per artimiausius dešimtmečius?

Skaityti toliau

Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia (0)

sveika mityba_zum.lt

Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama ir sveika mityba. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes visavertė, reguliari mokinio mityba yra vienas iš svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Vaikų sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis, ir tik kartu veikdami, pasidalydami atsakomybę, pasieksime apčiuopiamų rezultatų. Lietuvoje atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Skaityti toliau

Vyriausybė siūlo supaprastinti žemės pirkimo tvarką (4)

zeme1_zum.lt

Spaudžiama Europos sąjungos (ES) biurokratų Lietuvos Vyriausybė siūlo supaprastinti žemės pirkimo tvarką. Ketinama atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise.

Anksčiau įsigyjant žemę buvo reikalaujama 3 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, užpildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją, registruoti ūkį, turėti žemės ūkio išsilavinimo diplomą, įrodyti, kad 50 proc. pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos, ir pagrįsti ekonominį gyvybingumą. 

Skaityti toliau

Sisinherstas: kas mūsų laukia ir ką daryti toliau (0)

Vitos Sakvilės-Vest kambarys Bokšte |Asmeninė nuotr.

Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.

Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau

Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla (3)

Radvilos_valdovurumai.lt

Rytoj, lapkričio 12 d., 9 val. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasideda trijų dienų tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“.

Kaip iškilo kunigaikščiai Radvilos? Kokie buvo žymiausi šios giminės atstovai? Kuo Lietuvai svarbus Mikalojus Radvila Juodasis? Kuo kunigaikščiai Radvilos labiausiai nusipelnė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Abiejų Tautų Respublikai? Kokias politines idėjas plėtojo? Kaip atstovavo ir gynė Lietuvos valstybingumo tradiciją? Skaityti toliau

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai (0)

Vladas Jurgutis_archyvai.lt

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Skaityti toliau

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas (3)

Opokos uoliena | commons.wikimedia.org nuotr.

Šilutės rajone yra vienintelis Lietuvoje vertingos uolienos – opokos – telkinys. Jis nenaudojamas jau 20 metų. Išžvalgyti ir prognoziniai šio telkinio ištekliai siekia keliasdešimt mln. tonų. Šios uolienos gavyba galėtų atnešti Lietuvai ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos.

Opoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10-15 proc. opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą. Skaityti toliau

Kas išduos leidimą įsigyti žemės? (0)

zum.lt nuotr.

Gegužės 4 d. Vyriausybėje priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo (vadinamojo žemės rinkos saugiklių tobulinimo įstatymo) projektas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės administracijos direktorius, o ne Nacionalinė žemės tarnyba, kaip yra šiuo metu. Šia nuostata siekiama į žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesą įtraukti ir vietos savivaldą.

Minėtasis leidimas būtų išduodamas, jei asmuo atitinka žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui keliamus reikalavimus (netaikomi jauniesiems ūkininkams iki 40 m.) ir būtų tenkinama bent viena iš įstatymo projekte siūlomų nustatyti sąlygų (pvz., asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, didins ūkio perspektyvumą arba sukurs darbo vietą, arba padidins užsiimamos žemės ūkio veiklos konkurencingumą). Skaityti toliau

Diskusijoje svarstyta ekologinio žemės ūkio dabartis ir perspektyvos (2)

Seimo kanceliarijos nuotr.

Gegužės 7 d. Kaimo reikalų komitetas kartu su Europos informacijos biuru organizavo diskusiją tema: „Ekologinio ūkininkavimo dabartis ir perspektyvos“. Gausiai susirinkusius dalyvius sveikindamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo svarbų ekologinio ūkininkavimo vaidmenį ne tik žemės ūkyje, bet ir prisidedant prie sveikos mitybos bei tausaus gamtos išteklių naudojimo.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius informavo diskusijos dalyvius apie ekologinio žemės ūkio sektoriaus laukiančius pokyčius Europos Sąjungoje. Pokyčiai susiję tiek su ekologinio Skaityti toliau

Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją? (4)

Mokslu AkademijaLietuvos miestų istorija kupina paslapčių. Nemažai jų sėkmingai įminė Lietuvos mokslų premijos laureatas, istorikas prof. Zigmantas Kiaupa, jau daugelį metų tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų praeitį. Ilgi ir kruopštūs tyrinėjimai atskleidžia įdomių faktų. Pavyzdžiui, pasirodo, kad viduramžiais Kaunas buvo itin lietuviškas miestas. Tai patvirtina lietuviški miestelėnų vardai ir pavardės.

Prof. Z. Kiaupa prisipažįsta, kad jam visada knietėjo pažvelgti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriją Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Teisingiausia mūsų miestus lyginti su to meto Čekijos, Vengrijos, Skaityti toliau

J. Valatka. Svajoja gyventi kaip Švedijoje, bet viską daro, kad to nebūtų (2)

Jonas Valatka | asmen. nuotr.

Prasidėjo eilinė rinkimų kampanija. Ją pradėdamas iškilus konservatorių atstovas nostalgiškai atskleidė seną svajonę – gyventi kaip Švedijoje. Galima būtų nekreipti dėmesio į tokias akivaizdžiai  rinkimų publikacijas, jeigu konservatoriai kartu su LDDP (buvusiais komunistais) valdę pakaitomis, nebūtų padarę tiek daug žalingų Lietuvos žmonėms sprendimų, kurie labai pablogino žmonių gyvenimą. Šios dvi  per visą nepriklausomybės laikotarpį dominavusios politinės jėgos, kurias socialdemokratas A.Sakalas savo laiku vadino broliais dvyniais Lietuvai primetė laukinio liberalizmo kelią, kuris žmones suskirstė į nedidelę dalį labai turtingų, ir visus kitus, kurie bando išgyventi Lietuvoje arba ieško geresnio gyvenimo kitur. Skaityti toliau

Suvalkiečio sodyboje – Lietuvos sunkieji arkliai (1)

Lietuvos sunkieji arkliai | N.Petrošiūtės nuotr.

Marijampolės rajono Turlojiškės kaimo ūkininkas Valdas Dambauskas, pasinaudodamas parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritį „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, veisia Lietuvos sunkiuosius žirgus. Jo ūkyje ganosi ir kitokie senojo Lietuvos genofondo veislių gyvuliai.

Nuo vienos kumelės

V.Dambauskas prisipažįsta nė nesvarstęs, ar reikia auginti nykstančius Lietuvos sunkiuosius arklius: Skaityti toliau

Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti (0)

valstietis.lt nuotr.

Pasaulis nuo seno arbata vadino kininio arbatmedžio įvairiai paruoštų lapų verdančio vandens užpilą, bet visada buvo geriamos ir kitų augalų arbatos troškuliui malšinti ar negalavimams šalinti.

Tinkamų augalų tūkstančiais

Praeito šimtmečio pabaigoje Viktorijos Zak atlikti tyrimai parodė, kad vis daugiau žmonių domisi vaistažolėmis ir ketina vartoti daugiau nei 3 000 arbatos rūšių organizmo tonusui pakelti, peršalimo ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti, nemigai gydyti ir kitoms problemoms įveikti. Skaityti toliau

Namai, kvepiantys namine duona (4)

Stepono Jautakio kepama duona. | N.Petrošiūtės nuotr.

Steponą Jautakį iš Kelmės rajono Lašinskių kaimo drąsiai galima vadinti auksarankiu, nes nėra ūkyje tokio darbo, kurio jis negebėtų atlikti. Šis vyras pats iš savos gamybos plytų gali išmūryti sienas ir išpuošti sodybą taip, kaip niekas kitas. Prieš keletą metų Steponas pradėjo kepti duoną.

Šokiruojantys vaizdeliai

S.Jautakis neslepia, kad jam niekada nepatiko parduotuvėse perkama duona. Vyras atidžiai skaitydavo etiketes, rinkdavosi tik mažiausiai sudedamųjų dalių turinčią duoną, bet vis tiek ji nebuvo tokia skani kaip mamos kepta. Tikino, rasdavęs net tokios, kurios ir duona nepavadinsi, nes joje tebuvo 25 proc. miltų. Skaityti toliau