Žymos archyvas: ūkinė veikla

Aplinkos ministerija nori su visuomene suderinti Miškų įstatymo pataisas (0)

Miškų kirtimai | am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas ir pradeda jas derinti su visuomene.

Šios pataisos siūlomos siekiant geriau suderinti visuomenės lūkesčius dėl miškų išsaugojimo ir tinkamą Lietuvos įsipareigojimų ES mastu įgyvendinimą.

„Miškų įstatymo pakeitimai pirmiausia skirti sumažinti plynuosius miško kirtimus juos iš esmės ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose šalies miškuose – Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kad jos būtų išsaugotos, Skaityti toliau

Seimo narys L. Balsys ragins apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose (0)

Draustinis | linasbalsys.lt nuotr.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose.

Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkuosių augaviečių medynuose.

Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, Skaityti toliau

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas (0)

zuvintas_alkas-lt-jonov-nuotr

Aplinkos ministro patvirtintas Žuvinto ežero gamtotvarkos planas – pirmas toks dokumentas, kuris dešimčiai metų numato priemones, kaip sustabdyti šio ežero pelkėjimą ir jame gyvenančių rūšių nykimą.

Šis ežeras yra vienas vertingiausių mūsų šalies gamtinių kompleksų ir išsiskiria ypač didele paukščių įvairove ir gausa. Čia aptikta 171 sparnuočių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. 2012 m. jame pradėjo perėti gulbė giesmininkė. Dar 28 saugomos rūšys nuolat aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta. Tačiau per pastaruosius 50 metų Žuvinte perinčių vandens paukščių mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių – kuoduotųjų, rudagalvių ir kitų ančių, laukių, ausuotųjų kragų. Skaityti toliau

Lietuvos požeminio vandens ištekliai – aukso vertės (0)

Vanduo akmenyje_ R.Balsevičiutes nuotr.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena – tai proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1992 metais, o Lietuvoje ji minima Aplinkos ministerijos iniciatyva nuo 2000-ųjų.

Šiemet pagrindinė Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir darbas. Beveik pusė žmonijos – apie 1,5 mlrd. planetos gyventojų – dirba su vandeniu susijusiuose sektoriuose.

Žmonijai vanduo yra brangesnis už auksą. Kasmet dėl blogų higienos sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, Skaityti toliau

Naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pagal dabartinius poreikius (0)

zeme_am.lt

Aplinkos ministerija siūlo atnaujinti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurios buvo patvirtintos daugiau kaip prieš du dešimtmečius. Jos nebeatitinka dabartinių poreikių ir trukdo pritraukti investicijų.

„Mūsų parengtos ir Vyriausybei pateiktos specialiosios žemės naudojimo sąlygos numato tik svarbiausius, aiškius, privalomus ir proporcingus veiklos apribojimams taikomus reikalavimus. Jas patvirtinus, būtų pašalinti trukdžiai, kurių sukelia kai kurie dabartiniai apribojimai“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Skaityti toliau

Sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus – ne tik įmonės vadovui, bet ir pačiai įmonei (0)

elektroninės atliekos

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms trylikos su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu susijusių įstatymų – Aplinkos apsaugos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos oro apsaugos, Atliekų tvarkymo ir kt. – pataisoms ir teiks jas Seimui. Pataisos skirtos nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugos gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus.

Ligi šiol praktiškai nėra galimybių taikyti ekonomines sankcijas už tokius pažeidimus juridiniam asmeniui, kaip teisinių santykių subjektui. Pasiūlytieji teisės aktų pakeitimai ne tik padėtų užtikrinti veiksmingesnę aplinkos apsaugą, racionalesnį gamtos išteklių naudojimą, bet ir įtvirtintų efektyvų kontrolės mechanizmą, pagerintų pažeidimų prevenciją. Skaityti toliau

Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys (0)

dsc_8129

Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Surinkti duomenys atspindi šalies gamtos būklę ir leis užtikrinti geresnę natūralių buveinių apsaugą.
Natūrali buveinė – tai sausumos arba vandens plotas, išlaikęs visiškai natūralius ar pusiau natūralius jam būdingus geografinius, gyvosios ir negyvosios gamtos požymius. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsauga – viena svarbiausių Europos Sąjungos aplinkosauginės teisės įgyvendinimo užduočių. Skaityti toliau

Latvijoje taip pat prabilta apie žemės nepardavimą užsieniečiams (12)

Edgars Minins, 18 m., Latvijas gamta | bildespardzivi.lv nuotr.

Latvijos žemės ūkio organizacijos kartu su Žemės ūkio ministerija inicijuoja žemės privatizavimo įstatymo pataisas. Jos numato, kad žemę Latvijoje gali įsigyti tik vietiniai žemdirbiai, užsiimantys ūkine veikla. Dalis Latvijos Seimo narių tam priešinasi.

Nacionalinio susivienijimo („Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei/LNNK“) Seimo frakcijos nariai atsisakė svarstyti pataisas ir siūlo pratęsti žemės nepardavimo moratoriumą.

Pataisų rengėjai tvirtina, kad tai nebeįmanoma, nes jau sykį (2011 m.) jis buvo pratęstas, ir viso to jokiu būdu nepavyks suderinti su Europos Sąjunga (ES). Skaityti toliau