Žymos archyvas: ugnis

Šiauliečiai kartu su latviais atšventė rudens lygiadienį (2)

Šiauliuose rudens lygiadienio šventė | V. Sungailės nuotr.

Rugsėjo 21 d. Talkšos ežero pakrantėje vyko Šiaulių kultūros centro surengta rudens lygiadienio šventė „Baltų jungtys“. Šventė subūrė šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią ir Baltų vienybės dieną atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas bei apeigas.

Renginys prasidėjo su baltiškais šokiais ir muzika, mat čia vyko Lietuvoje jau penktą kartą organizuota akcija „Visa Lietuva šoka“. Skambant Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) muzikai šokio entuziastai ne tik patys įsitraukė į smagų folklorinių šokių sūkurį, bet ir įtraukė stoviniuojančius žiūrovus. Skaityti toliau

Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę (0)

„Senovinės ugnies nakties“ šventė pajūryje | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.

Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

Romuva kviečia pakeliauti ir kartu švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio (0)

Pavasario lygiadienis ant Pučkorių piliakalnio | rengėjų nuotr.

2019 m. Pavasario lygiadienis stos vėlų trečiadienio vakarą, t.y.  kovo 20 d.  23 val. 58 min. Lietuvos laiku.

Kovo 24 d., sekmadienį, 13 val. jau dvidešimtą pavasarį Vilniaus romuvų sambūris, Vilniaus keliautojų klubas ir Lietuvių etninės kultūros draugija vilniečius kviečia pakeliauti pavasarėjančiais gamtos takais ir kartu sutikti Pavasario lygiadienį ant aukštojo Pūčkorių piliakalnio.

Šventės rengėjai 13 val. kviečia dalyvauti pažintiniame pėsčiųjų žygyje vaizdingosios Vilnios pakrantėmis bei Pavilnio kalvynais.

„Pakeliavę, 15.00 val. nusiprausime šaltinio vandeniu, užkopsime ant piliakalnio, kur prie pavasario ugnelės giedosime sutartines, budinsime po žiemos sustingusią žemę, žaisime senovinius lauko žaidimus“ – kviečia Pavasario lygiadienį švęsti gamtoje pagrindinė šventės rengėja Nijolė Balčiūnienė.
Skaityti toliau

Ugniagesiai įspėja: padegta žolė plinta žaibiškai (0)

khmoradio.com nuotr.

Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Keltų paveldas Airijoje (9)

Keltiškas kryžius miesto aikštėje | R.Jasukaitienės nuotr.

Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.

Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

Klaipėdoje pastatyta skulptūra „Piliakalnis“ (1)

Skulptūra „Piliakalnis“ | Lietuvos kalvių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 12 d. Klaipėdoje, Žardės prekybos centro aikštėje (prie Šiaulių banko skyriaus) buvo pastatyta kalvių sukurta skulptūra „Piliakalnis“.

Kūrinį, skirtą Piliakalnių metams paminėti, praėjusiais metais XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu nukaldino profesionalūs kalviai ir metalo meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena: su ugnimi, varpais, milžinais ir papročių gausa (0)

Lietuvos dainų šventė: Folkloro diena | LNKC nuotr.

Liepos 3 d., sostinės širdyje – Katedros aikštėje, simboliniu ugnies įžiebimu prasidės Dainų šventės Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“. Apie žmones – nuo istorinių asmenybių iki tautosakos rinkėjų, pateikėjų, nuo paprastų, dorų, darbščių, šviesių iki Tėvynei besiaukojančių – savo programose pasakos šventės dalyviai. Svarbiausias dienos akcentas – visus suvienijantis šventinis koncertas „Greta milžinų“ ir vakaronės šėlsmas.

Liepos 3 d., 10 val. ryto, Katedros aikštėje, ugnies įžiebimo apeiga paskelbs Folkloro dienos pradžią. Bernardinų sode, Pilių Skaityti toliau

Medininkų pilis kviečia į Rasų šventę (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d., šeštadienį, 16 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) pirmą kartą vyks renginys „Rasos Medininkuose“. Renginio organizatorius – Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyrius.

„Šviesiausią  naktį kviečiame Vilnijos gyventojus Paparčio žiedo ieškoti Medininkų pilyje, – sako Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Nedaug kas žino, kad Paparčio žiedas, vienas mistiškiausių baltiškosios Rasų šventės mitologinių simbolių gali būti paslėptas visai netoli Medininkų – Prūsų girios pakraštyje.“ Skaityti toliau

„Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video) (0)

Alkos kalnas | Alaks.lt nuotr.

Balticum TV tęsia naujo kultūros laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“, skirto atkurtos Lietuvos šimtmečiui, transliacijas. Antroje ciklo laidoje aptariami liaudiški orų spėjimo būdai, lankytasi orus pranašaujančioje Platelių apylinkėse esančioje Kalendoriaus dauboje.

Taip pat apsilankyta netoli Salantų esančiame Alkos kalne vadinamame Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Senvaitytė – apie ugnies mitinę sampratą (video) (2)

doc. dr. Dalia Senvaitytė | vdu.lt nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Laidoje dalyvavo etnologė Dalia Senvaitytė. Pokalbio metu atskleis ugnies sampratą baltų mitinėje pasaulėžiūroje: kokios yra ugnies rūšys? 

Kokie yra ugnies vardai bei globėjai? Kaip anksčiau buvo reglamentuojamas elgesys su ugnimi? Kokios yra ugnies ritualinės funkcijos? Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Dienoraštis, arba dienos meniu (1)

Anuke_R.Jasukaitienes nuotr

Ši vasara kažkokia saldžiarūgštė. Ir ne dėl to, kad maža saulės, visą liepą vaikštome su striukėmis. Miške nėra mėlynių – nušalnojo žiedeliai, avietės supuvo, nepradėjusios žydėti… Gal bruknių bus? Nušienautoj pievoj – vien rūgštynių rausvi žiedynai, išsistiebę, išsikėtoję, kitus žolynus nusmelkę. Patinka rūgštynėms ši vasara. Ar ir medus bus rūgštus?

Takelis nuo sodybos prie upelio užžėlė, šeimininkui ilgėliau įsisirgus. Vos pora mėnesių praėjo – vaikščiotus takelius takažolės ir gysločiai užskleidė. Gamta nemėgsta tuštumos. Ji viską suglosto, apgaubia, suima savin. Skaityti toliau

Kurdami Rasos šventės laužus nesukelkime miško gaisrų (0)

tumblr.com nuotr.

Artėjant Rasos šventei, aplinkosaugininkai primena, kad kuriant šventinius laužus gamtoje su ugnimi reikia elgtis itin atsargiai.

Kokią baisią nelaimę gali sukelti įsiplieskusi ugnis, parodė didžiulis miško gaisras, kilęs praėjusį šeštadienį vidurio Portugalijoje. Jis ne tik nusiaubė gamtą, bet ir nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Tai dar vienas perspėjimas visiems, koks miškas yra jautrus net menkiausiai žiežirbai. Skaityti toliau

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti (5)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Aplinkos ministerija primena, kad jau antras mėnuo – nuo rugpjūčio 1 d. – galioja naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir pasiųlymais, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje. Skaityti toliau

Naisiuose vasaros darbai baigti Žolinių apeigomis (nuotraukos) (0)

Žolinės Naisiuose | V. Šalavėjaus nuotr.

Rugpjūčio 15-osios rytas Naisiuose žadėjo gražią, šiltą ir saulėtą Žolinės šventę. Tačiau po pietų visus susirinkusius į Ugnies aikštę bei ant Alkos kalno išprausė lietus… O po jo – ir vėl saulėta. Senolių išmintis byloja, kad ruduo bus toks, kokia buvo ši diena.

Antrą kartą Naisiuose rengiamoje Žolinės šventėje buvo prisiminta tiek protėvių išmintis, tiek jų kurtos ir iš kartos į kartą perduodamos didžiųjų vasaros darbų pabaigą įprasminančios apeigos. Alkos kalno aukure liepsnojantį laužą apsupo susirinkusieji į derliaus brandumo šventę. Tradiciškai buvo pagerbta ugnis, dėkojama Žemynai už naująjį derlių, linkima brandos, darnos, sveikatos, skalsos… Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas (5)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Kitą kartą pondievs, stebuklus darydams, paklausęs vieno ūkininko:
– Kokį vardą tur ugnis?

Ūkininks:
– Nežinau.

Tai ponsdievs paėmęs šiaudų kūlį, uždėjęs ant trobos stogo ir uždegęs. Kūlys ant pusės sudegęs, ponsdievs pasakęs:
– Ciba!

Šiaudai ir užgesę. Ponsdievs nuėjo sau. Žmogus suprato, kuom vardu ugnis.

Antro dieno ūkininks, susiėjęs savo pačią, norėdams jai parodyti ugnies vardą, uždegęs šiaudų kūlį ir užmetęs ant stogo. Kūlys ant pusės sudegęs, ūkininks surikęs: Skaityti toliau

Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį (0)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Miškui pavojinga ir menkiausia kibirkštis (0)

miskas-vaiskuno-K100

Šiandien, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškams jau yra padidėjęs gaisrų pavojus. Dauguma miškų yra trečios gaisringumo klasės (vidutinis pavojus), o kai kuriose Pietų ir Rytų Lietuvos vietose – ketvirtos klasės (didelis pavojus). Toks gaisringumas prognozuojamas ir rytoj.

„Tų urėdijų, kurių miškams dėl karštų ir sausų orų ėmė grėsti gaisrų pavojus, miškininkams jau tenka ir miegoti atsimerkus. Jų pastangomis ir pernai, ir šiemet pavyko išvengti didesnių nelaimių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Miškams nuo gaisrų apsaugoti skirta šiuolaikinė priešgaisrinė sistema. Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos) (3)

2016-01-23 13-16-39 - IMGL7232 -Panevezio romuviai mini Krivi

Sausio 23 dieną Panevėžio Romuva paminėjo antrąsias  Krivio  Jauniaus – Jono Trinkūno (1939–2014) mirties metines. Minėjimas vyko Panevėžio rajone Tarnagaloje prie Lizdeikos paminklo Vidmanto Kartano sodyboje, šiais metais pripažinta gražiausiu vienkiemiu Panevėžio rajone.

Susirinkusius svečius sutiko vaidilutės, pakvietusios visus į šventės vietą nusiprausti, apsivalyti vandeniu ir ugnimi sakydamos: „Sveikiname geru žodžiu, plauname gyvu vandeniu“.

Į Krivio Jauniaus pagerbimo apeigą atvyko Senovės baltų religinės bendrijos – Lietuvos romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video) (23)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti

Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.

Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau