Žymos archyvas: tyrimai

Paskutinės eilės antibiotikai nebeveikia: kokie galimi sprendimo būdai? (1)

 

antibiotikai_sam.ltAtsparių bakterijų, ypač vadinamiesiems paskutinės eilės antibiotikams, atsiradimas ir plitimas kelia didelį nerimą ir grėsmę pacientų saugai. Antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusiems žmonėms dažniau nei įprastai išsivysto komplikacijos ir net iki trijų kartų padidėja mirties nuo infekcijos grėsmė.

Lietuvoje ir Europoje lapkričio 18 d. kasmet minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. O nuo 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva minima ir Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė. Pagrindinis jų tikslas – informuoti visuomenę ir medikus apie teisingą antibiotikų vartojimą,

Skaityti toliau

Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja du lietuviai (0)

Jaunieji mokslininkai_smm.lt

Rugsėjo 22 d. Taline prasidėjo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas. Konkurso laimėtojai bus paskelbti rugsėjo 26 d., antradienį. Šiais metais Lietuvai konkurse atstovaus buvęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokinys, dabar jau studijuojantis Vilniaus universitete Adomas Paulauskas su darbu „Virtualia realybe pagrįsti reabilitaciniai žaidimai“ ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos dvyliktokas Matas Aliuškevičius su darbu „Bičių kolonijos garsai atskleidžia slaptą avilių gyvenimą“. Skaityti toliau

Kas gali nutikti, jei vaiko sveikatą tikrinsime tik dėl „varnelės“? (0)

Pixabay.com nuotr.

Piktinatės, kad darželiai ir mokyklos tik gaišina jūsų brangų laiką kasmet rugsėjį pareikalaudami vaiko sveikatos pažymos? Galite labai suklysti. Kasmet šalyje daugėja sergančių vaikų. Juos jau kamuoja ir suaugusiųjų ligos. Todėl vis garsiau kalbama, kad vaikų profilaktinei patikrai vien bendro kraujo tyrimo nebepakanka, jei norima pasitikrinti ne dėl „varnelės“.

Be tyrimų nėra kalbos apie sveikatą Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Baigiamas 2-asis Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimų etapas (nuotraukos, video) (0)

Archeologiniai kasinėjimai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2011 m. Kultūros paveldo departamento užsakymu Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje buvo pradėti archeologiniai žvalgomieji tyrimai.

Tyrimų metu pavyko nustatyti tikslią sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių sinagogos fragmentų, detalių.

Jau beveik dvejus metus sugriautos Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje kasinėjimus atlieka tarptautinė archeologų komanda. Šiuo metu baigiamas antrasis sinagogos teritorijos kasinėjimų etapas.

Kasinėjimų vietoje lankėsi Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

KU burlaivis „Brabander“ plaukia tyrinėti tarpukaryje nuskendusių Lietuvos laivų (1)

Burlaivis „Brabander“ | ku.lt nuotr.

Birželio  26 d. 20 val. vakare iš Klaipėdos kruizinių laivų terminalo į Taliną išplaukė Klaipėdos universiteto mokomasis-tyrimų laivas škuna „Brabander“ ir universiteto mokslininkai, kurie vykdys projektą „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ (karo laivo „Prezidentas Smetona“ ir kitų Estijos vandenyse nuskendusių nepriklausomos Lietuvos laivų paieškos ir tyrimai). Projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo „Istorinės atminties puoselėjimo“ programą.

Tyrimai bus vykdomi Estijos vandenyse, siekiant identifikuoti 1939–1945 m. nuskandintus ir nuskendusius laivus: buvusį Nepriklausomos Lietuvos karo laivą „Prezidentas Skaityti toliau

Duona – reikšmingas druskos šaltinis (0)

anv-altenabiesbosch.nl nuotr.

Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto gaminiuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti maisto gaminių tyrimai.

2015–2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų – 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g gaminio, duonoje – nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana – 0,94 g / 100 g). Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų tyrimai padės tobulinti kosmetiką ir skalbiklius (0)

Mokslu-Akademija-logoParduotuvių lentynose pasirodo vis naujų, efektyvesnių kosmetikos ir buitinės chemijos priemonių, sukurtų ar patobulintų remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais.

Kosmetikos pramonė yra viena sričių, kurioje gali būti taikomi Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų, profesorių Valdemaro Razumo ir Gintaro Valinčiaus tyrimų rezultatai. Mokslininkai nagrinėja 2D- ir 3D- struktūrų biopanašias savitvarkes sistemas, tiria jų sintezę, savybes, aiškinasi, kaip šias sistemas taikyti praktiškai.

„Vienas mūsų tyrimų objektų – askorbo rūgšties palmitatas. Tai cheminis junginys, kuris naudojamas kosmetikos priemonėse odai balinti. Skaityti toliau

Kelio danga Lietuvos keliuose „ploninta“ net 10 cm! (0)

kelias Vilnius-Utena_transp.lt

Nuo šiol kelių statybos sektoriuje kompromisų nebus. Susisiekimo ministerijos iniciatyva  šiemet gegužę įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, įteisinęs 3 kartus griežtesnius reikalavimus. Tai paskatino tyrimo metu nustatyti faktai: per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Paskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų. Skaityti toliau

Jau atnaujinta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos) (0)

Diržo sagties liezuvėlis_lnm.lt

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) galima aplankyti atnaujintą parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę Archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrių eksponatai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių archeologų atradimų mūsų krašte.

Šiuo laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, Skaityti toliau

Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)

K. Keišos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.   

Programa patvirtinta EKGT  2015 m.   lapkričio   10 d.  nutarimu   Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį (0)

mokiniai.technologijos_mokslolietuva.lt

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo 2016 m. rudenį bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)

Lietuvoje lankosi lenku zuvivaisos specialistai_zum.lt

Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje (0)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Siekiant išsaugoti yrančius Gedimino kalno šlaitus, šiuo metu tęsiami jų stabilumo ir deformacijų stebėjimo darbai. Juose dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai.

Dabar svarbiausias uždavinys rūpinantis Gedimino kalno šlaitų apsauga, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, – jų inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Tik remiantis tokių tyrimų duomenimis galima įvertinti šlaitų stabilumą ir numatyti tinkamas priemones jiems išsaugoti. Geologai planuoja jau kitą mėnesį apibendrinti šiuos duomenis ir pateikti rekomendacijas. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį (0)

lietuvos-mokslu-akademija_vu-lt

Gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.

Lietuvos mokslo tarybos visų kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius. Bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant mokslo politikos įgyvendinime. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau

Šimtakojų antplūdžiai į gyventojų namus – nežinios uždanga praskleista (1)

simtakojai_am-lt

Į masinius geltonjuosčių šimtakojų antplūdžius patiriančių Lindiniškių kaimo (Avižienių sen., Vilniaus r.) gyventojų pagalbos šauksmą pirmoji atsiliepusi Aplinkos ministerija ėmėsi žygių problemai spręsti. Sudarytos darbo grupės iniciatyva buvo atlikti moksliniai tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti. Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią jiems plisti ir mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų – 6,8 tūkst. eurų – skyrė Vilniaus r. savivaldybė. Skaityti toliau

Laikas pradėti auginti kanapes – jų pluoštui priklauso automobilių ateitis (video) (3)

Kanapes | zum.lt nuotr.

Aplinkosauginiai reikalavimai ateityje tik griežtės. Neabejotinai, automobilių gamintojai turės prisitaikyti – diegti naujas ekologiškas jėgaines, mažinti mašinų svorį,  gerinti aerodinamiką ir taip toliau. Šias pamokas automobilių pramonė jau mokosi, tačiau jau dabar vis daugiau dėmesio skiriama automobilinių atliekų problemoms, nes daug plastikinių dalių gamtoje nesuyra kelis šimtus metų. Visgi, po truputį atrandamas sprendimas – kanapių pluošto kompozitai.

Kanapių plastikas yra labai tvirta, bet lengva medžiaga. Skaityti toliau

Slenkantis Gedimino kalnas dar ne blogiausia: pilies sienas jau ardo įtrūkimai (9)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.

Grynas.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, Skaityti toliau

VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą (0)

igem-komanda

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda spalio 27 d. Bostone (JAV) prasidedančiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition) pristatys savo sukurtą žarnyno bakterijų programavimo metodą. Antrą kartą Lietuvai atstovaujanti komanda tikisi, jog jų sukurta metodika palengvins įgimta liga – fenilketunorija (PKU) – sergančių vaikų gyvenimą.

Pernai „iGEM“ konkurse pirmą kartą dalyvavusi VU studentų komanda pelnė aukso medalius už projektą „ColiClock“, Skaityti toliau

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis (1)

??????????????????????

Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.

Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais.  „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,

Skaityti toliau

Nubausti didieji prekybos centrai klaidinę pirkėjus (0)

ekonomika.lt nuotr.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) MAXIMA LT, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Prisma LT“ bei UAB „Norfos mažmena“ skyrė baudas už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą prekybos centruose. Tyrimai pradėti pagal pirkėjų pateiktus skundus įtarus, jog prekybos centrai pateikia žmonėms klaidinančias žinias apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Pirkėjai pateiktuose skunduose nurodė, jog prekybos centruose pateikiamos prekių kainos neatitinka kasos kvite nurodomų kainų, skelbiamos nuolaidos, kurios kasoje nėra pritaikomos, o kartais prekės kaina su nuolaida yra didesnė už kainą be nuolaidos. Skaityti toliau

Atrask ką nors naujo: „Tyrėjų nakties“ renginiai LEU (0)

Tyrėjų naktis | Rengėjų nuotr.

Kasmet, paskutinį rugsėjo penktadienį, vykstanti „Tyrėjų naktis“ sukviečia gausybę mokslo entuziastų į daugiau nei 250 nemokamų ir nepakartojamų renginių visoje Lietuvoje. Šiemet, rugsėjo 30 d., pabendrauti su mokslininkais ir jų darbo aplinkoje pajusti atradimo džiaugsmą bus galima ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU).

LEU parengė interaktyvių veiklų, paskaitų, demonstracijų ir ekskursijų. Dalyviai turės galimybę daugiau sužinoti apie įvairias medžiagas,

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms (0)

termometras_sam.lt

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2015 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo. Skaityti toliau

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau