Žymos archyvas: TV laida

„Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje? (video) (0)

erdvelaivis_mokslosriuba.lt

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.

Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą (video) (0)

Dumblas_mokslosriuba.lt

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas dalykas.

„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Valant miestų nuotekas susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje rengiami pilotai Europos ir Azijos regionams (video) (0)

Pilotai_mokslosriuba.lt

Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą.  Orlaiviai dažniausiai skrenda valdomi autopiloto. Tai sumažina pilotų darbo krūvį, taigi vis labiau išvengiama žmogiškųjų klaidų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video) (0)

Robotukas_mokslosriuba.lt

Animacinis filmas „Dvasia šarvuose“ („Ghost in the Shell“), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.

Mintis sukurti kažką iš matyto filmo autorių aplankė seniai, tačiau tik dabar programuotojas įgyvendino savo svajonę. „Mokslo sriubos“ kūrybinei grupei jis pasakojo, jog roboto kūrimą nulėmė susidomėjimas robotika bei laisvo laiko turėjimas. „Labai daug visko reikia žinoti. Turi išmanyti ir elektroniką, ir mechaniką, ir 3D spausdinimą… Viską pradėjau nuo pokalbių su daug specialistų“, – sako Paulius aiškindamas, kiek laiko užtruko idėjos brandinimas ir gamybos procesas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video) (0)

Virtuali realybė_akiniai_mokslosriuba.lt

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: Ateityje pamatysime naujų pavidalų tiltus (video) (0)

Tiltas iš makaronu_mokslosriuba.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau ketvirtus metus rengiamas makaronų tiltų konkursas. Statybos studentams, statantiems patvarius tiltų modelius iš makaronų, ko gero šis maisto produktas jau primena ne studentišką gyvenimą, o priešingai – rimtų, inžinerinių sprendimų taikymą praktikoje. Griežtomis taisyklėmis pasižymintis konkursas, nors ir skamba šmaikščiai, reikalauja daug pastangų ir pasirengimo.

VGTU Statybos fakulteto prof. dr. Algirdas Juozapaitis atskleidė, kaip naujausios technologijos šiandien leidžia numatyti galimus tiltų pažeidimus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie tai, kas stebina iki šiol – pokalbis su vieninteliu Lietuvoje fejerverkų tyrinėtoju (video) (0)

d-juknelevicius-fejerverkai_mokslosriuba-lt

Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: infraraudonieji spinduliai ir terahercai kiaurai varsto žmogų kiekvieną sekundę (video) (0)

telefonas-terahercai-i_mokslosriuba-lt

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

Oro uostas iš arti: kaip priimami ir išleidžiami orlaiviai? (video) (0)

oro-uostai_mokslosriuba-lt

Ar žinojome, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra vienas iš ilgiausiai be pertraukų veikiančių oro uostų pasaulyje? 2015 metais jis šventė savo istorijos 100-metį. Oro uostą įkūrė vokiečiai, kad čia galėtų leistis ir kilti jų kariniai bombonešiai. Vienu metu jame buvo du pakilimo takai. Šiandien Vilniaus oro uostas yra sparčiausiai augantis oro uostas Baltijos regione. Šiais metais planuojama aptarnauti 3,6 mln. keleivių.

Lėktuvui nusileidus, netrukus orlaivis ruošiamas naujam skrydžiui. Oro uosto vadovas Artūras Stankevičius atskleidė, kad pigių skrydžių bendrovės orlaivius ant žemės laiko ne ilgiau kaip 25 minutes. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio dangoraižį? (video) (1)

dangoraiziai1_mokslosriuba

Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje esanti įranga yra labai reta ir ją turi vos 2-3 Europos šalys. Šis presas gali spausti 2000 tonų jėga tokiu būdu patikrindamas gelžbetonio tvirtumą.

Patikros metu gaunama apie 800 rezultatų per sekundę, todėl galima nesunkiai atlikti, tarkime, lėktuvo smūgio analizę – itin tvirtos gelžbetonių konstrukcijos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Augalai Mėnulyje ir atspausdintas maistas? Taip! (video) (1)

prezidente-litexpo-parodoje_lrp-lt

Lapkričio 4-5 d. „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Išmani Lietuva 2016“. Mokslo populiarintojai savo reportaže kviečia įsitikinti Lietuvos pažanga: susipažinti su 3D maisto spausdintuvais, CERN fizikų kasdienybe ir kita. Nors parodoje daugiausiai akcentuojamos išmaniosios technologijos, tačiau suteikiama vietos ir kompiuteriniams žaidimams, dviračių sportui.

3D maisto spausdintuvo kūrėja Vaiva Kalninkaitė teigia, jog šiuo metu gaminama dvidešimt maisto spausdintuvų, kurie savo funkcijas atliks restoranuose. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (I) (video) (0)

idomioji-inzzinerija_mokslosriuba-lt

Kokie inžineriniai iššūkiai šiandien yra aktualiausi ir į ką reiktų atsižvelgti, norint suprasti, kokia jų nauda Lietuvai? Kuo „NordBalt“ jungtis, tiekianti elektrą Lietuvai ir sujungianti mus su Švedija, yra reikšminga mūsų šaliai? Kaip pasikeitė elektros kaina? Susipažinti su „Nordbalt“ elektros jungtimi kviečia „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda. Trijų rubrikų ciklas apie šį inžinerinį iššūkį atskleis daug įdomių faktų apie projekto istoriją, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vėjas – vienas didžiausių dangoraižių siaubų (video) (0)

dangoraiziai_mokslosriuba-lt

Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Sąvartynai – labiau kenksmingi mūsų sveikatai nei atliekų deginimas (video) (0)

dumai-atliekos_deginimas_mokslosriuba-lt

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Drąsioms svajonėms siekiame įkvėpti kuo daugiau žmonių (video) (0)

mokslo-sriuba-2400Šį sekmadienį, spalio 16 d., jaunieji mokslo populiarintojai pradeda naujus, jau šeštuosius pažintinės TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrybinius metus. Saulės energetikos proveržis, genetikos pažanga, asteroidų kasyba, virtualios realybės akiniai – tai tik kelios temos, kurias žada laidos kūrėjai.

„Fantastas Žiulis Vernas savo knygose aprašė keliones kosmosu, oru ir giliai po vandeniu. Jo drąsios svajonės šiandien yra tapusios tikrove. Mes norime kuo daugiau žmonių įkvėpti drąsioms svajonėms ir parodyti, kad tai, ką savo laboratorijose daro Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video) (0)

duobetos gatves_mokslosriuba.lt

Kaip šaltis gali padėti medikams ir kaip gali mus nužudyti? Ar gali šaltis ir karštis būti išvien? Ką bendro turi klimato kaita su duobėmis ir provėžomis gatvėse? Kuo bitumas yra panašus į sviestą arba į šokoladą? Ką turi bendro medžių kamienai ir mūsų gatvių mėginiai? Kaip vanduo ir ledas sprogdina mūsų gatves? Šiuos rebusus narplioja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, kurie iš Kelių tyrimo instituto keliauja pas Lietuvos kelininkus ir klausia, kaip nereikia taisyti duobių ir provėžų.

Pirmieji Nepriklausomybės metai buvo sunkūs, galime suprasti norą ir sutaupyti, ir suremontuoti. Bet kaip prie provėžų prisidėjo klimato kaita? Mūsų nebestebina žiemą pavasario orai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai? (video) (0)

Robotų varžybos | mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Ant šaligatvio plytelių padėtas ryškus maišelis puikiai matosi. O dabar užsiriškime akis, apsisukime keliasdešimt kartų ir suraskime maišiuką. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles ir kodėl VU ląstelių biologai nerūko? (video) (0)

zmogus anatomija lasteles_mokslosriuba.lt

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi  atsakysime, kad iš daugybės ląstelių – labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus.

Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos – energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie kvantinius kompiuterius (video) (0)

mokslas.kvantine fizika_mokslosriuba.lt

„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Skaityti toliau

„Istorijos detektyvuose“ bus parodytas sensacingas radinys, mūsų istoriją pasendinęs 30 000 metų (5)

Siaurinis elnias .Rangifer taranduskipedija.org_w

Ilgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau sensacingas radinys, kurį tyrė Klaipėdos universiteto archeologijos profesorius Algirdas Girininkas kartu su savo komanda, parodo, kad pirmųjų žmonių pėdsakai nusikelia net prieš 43 000 metų. Apie tai laidoje „Istorijos detektyvai“ papasakos Virginijus Savukynas.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Neįtikėtini kvantinės fizikos reiškiniai (video) (0)

Kate_mokslosriuba.lt

1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio – pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas – skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Skaityti toliau