Žymos archyvas: TV laida „Mokslo sriuba“

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: norite tapti kosmoso turistu? Bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (video) (0)

Astronautai_mokslosriuba.lt

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje rengiami pilotai Europos ir Azijos regionams (video) (0)

Pilotai_mokslosriuba.lt

Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą.  Orlaiviai dažniausiai skrenda valdomi autopiloto. Tai sumažina pilotų darbo krūvį, taigi vis labiau išvengiama žmogiškųjų klaidų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video) (0)

Virtuali realybė_akiniai_mokslosriuba.lt

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie tai, kas stebina iki šiol – pokalbis su vieninteliu Lietuvoje fejerverkų tyrinėtoju (video) (0)

d-juknelevicius-fejerverkai_mokslosriuba-lt

Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vienas paukštis gali sugadinti lėktuvo variklį (video) (0)

oro-uostai_lektuvas_mokslosriuba-lt

Jeigu kada nors atvykę į oro uostą girdėjote paukščių klegėjimą ir susidarė įspūdis, kad kažkur netoli yra paukščių pulkas, neapsigaukite – labai tikėtina, jog šiuos garsus skleidė garsiakalbiai. Jie kelių šimtų metrų spinduliu skleidžia plėšrūnų įrašytus balsus arba stresinius konkrečių paukščių garsus. Visa tai daroma tam, jog paukščiai neatskristų į oro uosto teritoriją, netrikdytų darbo ir nesukeltų problemų. Yra žinoma daugybė atvejų, kuomet lėktuvai susiduria su paukščiais ir patiria žalos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (I) (video) (0)

idomioji-inzzinerija_mokslosriuba-lt

Kokie inžineriniai iššūkiai šiandien yra aktualiausi ir į ką reiktų atsižvelgti, norint suprasti, kokia jų nauda Lietuvai? Kuo „NordBalt“ jungtis, tiekianti elektrą Lietuvai ir sujungianti mus su Švedija, yra reikšminga mūsų šaliai? Kaip pasikeitė elektros kaina? Susipažinti su „Nordbalt“ elektros jungtimi kviečia „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda. Trijų rubrikų ciklas apie šį inžinerinį iššūkį atskleis daug įdomių faktų apie projekto istoriją, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vėjas – vienas didžiausių dangoraižių siaubų (video) (0)

dangoraiziai_mokslosriuba-lt

Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Drąsioms svajonėms siekiame įkvėpti kuo daugiau žmonių (video) (0)

mokslo-sriuba-2400Šį sekmadienį, spalio 16 d., jaunieji mokslo populiarintojai pradeda naujus, jau šeštuosius pažintinės TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrybinius metus. Saulės energetikos proveržis, genetikos pažanga, asteroidų kasyba, virtualios realybės akiniai – tai tik kelios temos, kurias žada laidos kūrėjai.

„Fantastas Žiulis Vernas savo knygose aprašė keliones kosmosu, oru ir giliai po vandeniu. Jo drąsios svajonės šiandien yra tapusios tikrove. Mes norime kuo daugiau žmonių įkvėpti drąsioms svajonėms ir parodyti, kad tai, ką savo laboratorijose daro Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video) (0)

duobetos gatves_mokslosriuba.lt

Kaip šaltis gali padėti medikams ir kaip gali mus nužudyti? Ar gali šaltis ir karštis būti išvien? Ką bendro turi klimato kaita su duobėmis ir provėžomis gatvėse? Kuo bitumas yra panašus į sviestą arba į šokoladą? Ką turi bendro medžių kamienai ir mūsų gatvių mėginiai? Kaip vanduo ir ledas sprogdina mūsų gatves? Šiuos rebusus narplioja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, kurie iš Kelių tyrimo instituto keliauja pas Lietuvos kelininkus ir klausia, kaip nereikia taisyti duobių ir provėžų.

Pirmieji Nepriklausomybės metai buvo sunkūs, galime suprasti norą ir sutaupyti, ir suremontuoti. Bet kaip prie provėžų prisidėjo klimato kaita? Mūsų nebestebina žiemą pavasario orai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles ir kodėl VU ląstelių biologai nerūko? (video) (0)

zmogus anatomija lasteles_mokslosriuba.lt

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi  atsakysime, kad iš daugybės ląstelių – labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus.

Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos – energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausi Lietuvos teleskopai iš arti (video) (0)

S. Lovčiko nuotr.

Kartu su kūrybine komanda nuvykome į Molėtus ir apžiūrėjome Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai. Teleskopai leidžia stebėti tokius tolimus objektus, kad neįmanoma to suvokti. Observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas sutiko teleskopus aprodyti iš arti.

„Šių metų vasario mėnesį mes tapome istorinio atradimo amžininkais. JAV LIGO observatorijoje pirmą kartą aptiktos gravitacinės bangos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie kvantinius kompiuterius (video) (0)

mokslas.kvantine fizika_mokslosriuba.lt

„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Neįtikėtini kvantinės fizikos reiškiniai (video) (0)

Kate_mokslosriuba.lt

1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio – pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas – skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: kodėl griūna tiltai? (video) (0)

Tiltai.inzinerija_mokslosriuba.lt

Kodėl griūna tiltai? Kas yra rezonansas ir kodėl tai yra tokia griaunanti jėga? Kas bendro tarp tilto ir sparno? Kodėl tiltai yra išbandomi aerodinaminiame vamzdyje? Kaip su rezonansu kovoja tiltų statytojai ir ką tai turi bendro su elektros gitaromis?

Šiuolaikiniai inžinieriai turi visus įrankius išsamiai konstrukcijų analizei, tačiau taip buvo ne visada. Praeities statybininkai neturėjo specialių programų ir kompiuterių, o jų darbas rėmėsi patirtimi ir paprastais skaičiavimais. Nieko nuostabaus, kad prieš porą amžių žygiuojanti kareivių kuopa sugriaudavo ne vieną tiltą. Skaityti toliau

Ką bendro turi ore kybanti riedlentė ir CERN greitintuvas? (video) (0)

levitacija_mokslosriuba.lt

1911 m. balandžio mėnesį olandų mokslininkas Heikė Kamerlingas Onesas (Heike Kamerlingh Onnes) tyrinėjo medžiagas labai žemoje temperatūroje. Jis paėmė gyvsidabrio ir jį atšaldė iki maždaug -269 laipsnių temperatūros. Ir išsižiojo. Jis negalėjo patikėti, tai ką stebėjo. Superlaidumas – tai tikriausiai vienas paslaptingiausių reiškinių, atrastų mokslininkų. O levitacijos galimybė buvo atrasta ne iš karto.

„Praėjusių metų vasarą Japonijos automobilių gamintojas „Lexus“ pademonstravo levituojančią riedlentę be ratų. Inžinieriai įgyvendino fantastinio kino filmo „Atgal į ateitį 2“ kūrėjų pranašystę. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip kuriami lietuviški lazeriai? (video) (0)

Lazeriai_mokslosriuba.lt

Prieš 160 metų ryšys tarp Europos ir Amerikos buvo palaikomas tik laivais. Visos naujienos, žinios keliaudavo laiškais. O kartais dėl atšiauraus oro ir didelių audrų net laivai negalėdavo plaukti. XIX amžiaus viduryje tarp miestų ir valstybių jau buvo tiesiamos telegrafo linijos. Samuelis Morzė, Morzės abėcėlės išradėjas, prognozavo, kad tik laiko klausimas, kada povandeninis kabelis sujungs Europą su Amerika. Tai įvyko prieš daugiau nei 150 metų.

Šiandien vietoj paprastų varinių kabelių naudojami šviesolaidžiai. Susidomėję šviesolaidžio naudojimu telekomunikacijų srityje, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kas būtų, jei užmigtų traukinio mašinistas? (video) (0)

Traukinys | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas…

Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina pranešimai iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?  Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“. Iš ko gaminama kosmetika? (video) (0)

makiazas.mokslosriuba.lt1

Senovės graikų filosofas Platonas sakė, kad grožis yra Dievo įsikūnijimas. „Tam tikra genialumo forma. Spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. Grožis – trumpalaikė tironija.“ – sakė kiti susijaudinę išminčiai. Žvelgiame į veidrodį ir klausiame savęs, ar esame gražūs? Ar vidutiniškai gražūs, ar truputį gražesni? Kodėl mums patinka būti šalia gražių žmonių?

„Porą dienų išsamiai nagrinėjau makiažo kremų, pudrų, lūpų dažų sudėtį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kada kasime sąvartynus? (video) (0)

62-1-K100

Po Didžiojo sprogimo Visatoje susidarė tik trys cheminiai elementai. Vandenilis helis ir litis. Daugiau cheminių elementų nebuvo. O mes juos nešame į konteinerį. Vilniaus regioniniame sąvartyne jau yra beveik 2 mln. tonų atliekų. Kiek juose yra vertingų metalų, plastikų, biokuro? 

„Ar žinojome, kad naujame išmaniąjame telefone aukso atomai gali būti iš seno mūsų kompiuterio? Iš perdirbto polietileno gaminamos naujos plėvelės, maišai, vamzdžiai. Automobilių katalizatoriuose yra daug platinos. Šis taurusis metalas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip įveiksime transporto kamščius? (video) (1)

Rengėjų nuotr.

Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadinosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau.

„Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, – sako Kinijos kelių policijos pareigūnas. Kinijos greitkeliuose kamščiai kartais pasiekia net per 100 km. ilgį. Skaityti toliau

Kaip kuriamos televizijos laidos? (video) (0)

TV laidu kurimas_mokslosriuba.lt nuotr

Pasaulyje yra apie 15 tūkstančių skirtingų televizijos kanalų. Daug žmonių dirba tam, kad grįžę po darbo laimingi įsijungtume televizorių. Kaip kuriamos televizijos laidos? Kaip žinių vedėjai skaito laidų tekstus? Kaip veikia televizijos bokštai? Kokį poveikį mums daro televizija? Naują pažinimo sezoną pradedantys „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia susipažinti su televizija iš kitos pusės.

„Iš pradžių labai jaudinausi, o paskui tu tarsi išmoksti, perlipi per save.“ – sako LRT televizijos žinių vedėja Ugnė Galadauskaitė.

„Jau kas iškrito, kas išėjo iš lūpų, to nesugrąžinsi. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau