Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: tuteišiai

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai: pretenzijos rugsėjo 1-osios proga (30)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.

Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema (26)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.

Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o  Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui) (22)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių. 

Lietuvos lenkų problemos

A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją (15)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jaroslaw Czubinski), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 liepą, kalbėjo: „Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus… šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais“. 

Tų pat metų rudenį ambasadorius susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (25)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

Alkas.lt koliažas.

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba. 

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento? (17)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra lenkams palanki, išskyrus… Lietuvą. Todėl taip ir  pavadinau tuomet parašytą šio pranešimo recenziją „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“.

Priminsiu šį „blogų žodžių“ dokumentą. Pirmiausia jame pateikta svarbiausioji Lenkijos pretenzija: Lietuvos valdžia esą nori Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (32)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius  Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.

Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau

Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.

Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

Tomaševskininkai kratosi sąsajų su Kremliumi: DELFI redakciją skundžia VRK (2)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 8 d. pagarsėjusio kovotojo už tariamai Lietuvoje diskriminuojamus lenkus Valdemaro Tomaševskio bendražygiai raštu pavadintu „Dėl delfi.lt nesantaikos kurstymo ir angažavimosi į rinkimų politinę kampaniją pažeidžiant LR įstatymus“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl portale www.delfi.lt tą pačią dieną pasirodžiusio Vaido Saldžiūno straipsnio „Nemalonumai V. Tomaševskiui: jo partijos ryšiai su Kremliumi peržengia ribas“.

Kreipimesi pasirašiusi „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ prašo VRK „nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, pasitelkti kitas institucijas ir Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Lietuvos lenkai – kas jie yra? (11)

Ryšardas Maceikianecas | asmeninė nuotr.

au senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių, ar apskritai tikslinga ją vykdyti anuometiniu pavidalu.

Šiandien viena iš tokių temų, kurias Lietuvoje išmano visi, yra Lietuvos lenkų problemos. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos (15)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 10 dieną Vilniuje susitiko su pirmą kartą rengiamo Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikimo dalyviais.

Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad pastaraisiais metais dvišalių santykių komunikacinis laukas susitraukė – netoleruotina situacija ir ji turi būti bendromis pastangomis keičiama.

„Siekiame statyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tiltus, neneigiame, kad vis dar turime nepadarytų namų darbų ir pernelyg dažnai įkaliname save stereotipuose“, – sakė Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a. (13)

Petras Gaučas | voruta.lt nuotr.

Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos.

Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos arealo (Varėnos rajono), – netolimoje praeityje buvusio vientiso lietuvių kalbos ploto liekana. Istoriniai šaltiniai rodo, jog iki XIX a. antrosios pusės vidurio Dieveniškių apylinkės siejosi su ištisiniu lietuvių kalbos arealu. XIX a. antrojoje pusėje baltarusių kalbai išplitus Nočios–Eišiškių–Pabradės apylinkėse, Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)

Lietuvos piliečio pasas? | Alkas.lt koliažas

Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.

Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau

E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali (25)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.

Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu Skaityti toliau

V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema (13)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.

Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau

Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija (video) (9)

Tomaševskis

Kaip praneša zw.lt, spalio 15 dieną susitiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomoševskis ir televizijos „Piervyj Baltiskij“ vykdomasis direktorius Antonas Bilinovas.

Susitikime buvo iš viso 5 asmenys, tarp kurių ir Vilniaus tarybos narė Romualda Poševeckaja. Ji anksčiau yra dirbusi „Pervyj Baltiskij“ kanale.

Po susitikimo niekas norėjau pakomentuoti, koks buvo šio susitikimo tikslas. V. Tomaševskis tik sakė, kad susitikimas buvo socialinio pobūdžio. Į klausimą, Kas jį sieją su  „Pervyj Baltiskij“ kanalu, jis atsakė, kad „daug kas“. Skaityti toliau

K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą? (30)

Islam-imigrantai-pabegeliai-blogspot.com-nuotr

Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.

O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…

Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau

A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų.

Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai? Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai