„Ne, aš nelaikau savęs pagone, – atsakydavo dailininkė Gražina Didelytė, kai žurnalistai, prie sodybos po šimtametėmis liepomis užmatę akmenų aukurą, primygtinai klausdavo, kokio ji esanti tikėjimo. – Man artimiausias senasis baltų tikėjimas, – prisipažindavo dailininkė. – Tačiau manau, kad žmogaus tikėjimas yra labai intymus dalykas, todėl nedera apie jį klausinėti“.
Vienok klausinėjame. Žiūrėdami į kūrinius, juos išgyvendami, ieškodami juose kažko artimo, pažįstamo, savo… Kiekvienas, jautresnis menui, dailininkės Gražinos Didelytės kūriniuose atras tai, kas jai buvo svarbiausia. Tėviškė, Tėvynė, kovos dėl jos laisvės ir nepriklausomybės, Skaityti toliau
