Žymos archyvas: totoriai

2021-uosius planuojama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais (0)

LCVA | archyvai.lt nuotr.

Spalio 8 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektams (Nr. XIIIP-3427(2), Nr. XIIIP-3503(3), kuriais siūloma 2021-uosius paskelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

2021-aisiais sukaks 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Pasak pasiūlymo iniciatorių, Lietuvos atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę kultūrinę atmintį, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – vieša paskaita ir paroda skirta Krymo respublikos 100-mečiui (1)

Vieša paskaita ir parodos pristatymas, skirti Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 15 d., 16 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus surengta viešą paskaitą „Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“ skaitys doc. dr. Galina Miškinienė. Susitikimo metu bus pristatyta bibliotekoje eksponuojama paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), skirta Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms.

Doc. dr. G. Miškinienė paskaitoje atskleis Lietuvos totorių kultūros ištakas Kryme. Temai aptarti remiamasi tarpukario laikotarpio (1920–1939) straipsniais ir kita informacija. Skaityti toliau

V. Balkus. Ypatinga Vilniaus vieta „nenusipelnė“ net nuorodos (nuotraukos) (3)

Alkas.lt, V. Balkutės nuotr.

Siauras, duobėtas, tarp daržų vingiuojantis kelias veda link šiukšlėmis „įrėmintos“ automobilių stovėjimo aikštelės. Šalia tvora ir varteliai, kuriuos puošia užrakinta spyna.  Jei nesate Vilniaus žinovai tai vargu ar rasite kelią į karaimų-totorių kapines, juolab, kad jokio net menkiausio ženklo nukreipiančio į šį unikalų objektą jus nesurasite.

O juk kapinės unikalios ir žinomos tolį už Vilniaus ir net Lietuvos ribų. Unikalumas jų tame, kad tai pirmiausiai dviejų konfesijų kapinės kur net palaidojimų kryptys skiriasi pagal tai kokią religiją išpažino Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (2)

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ | Parodos nuotr.

Kovo 26 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) bus atidaryta Krymo liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a.pr.).

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Parodos atidarymo metu Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė ir Tautinių bendrijų tarybos narė Doc. dr. Galina Miškinienė Skaityti toliau

Seime įvyko tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti (video) (0)

Tarptautinė konferencija Krymo okupacijos pasekmėms aptarti | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 29 d., pirmadienį, Seime įvyko tarptautinė konferencija „Krymo totorių tauta praėjus trejiems metams po Krymo okupacijos: esama padėtis ir tolesnė tarptautinės bendruomenės atsako strategija“.
Konferenciją surengė Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Pasaulio Krymo totorių kongresas kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir Parlamentiniu demokratijos forumu.

Ši konferencija tai Seime rengiamos „Krymo totorių dienos“ pagrindinis renginys, kuriame Skaityti toliau

Deportacija, kurios tikslas – asimiliuoti. Operacijos „Vysla“ 70-osioms metinėms (audio) (4)

Ekspozicja, skirta operacijos „Vysla“ 65-sioms metinėms. Rivnė, 2012 metų gruodžio 18 d. (nuotraukoje matome, kaip ukrainas Michajlo tampa Michalu, o Hryhorij – Gžegožu) | RadioSvoboda.org (RFE/RL), V. Odarčenko nuotr.

Prieš 70 metų – 1947 metų balandžio mėnesį – Lenkijos valdžia pradėjo ukrainiečių deportacijos iš pasienyje su Ukraina esančių rajonų į Lenkijos šiaurės vakarų regionų operacija. Viso tuomet priverstinai buvo perkelta apie 140 tūkstančių asmenų.

Apie šį įvykį „Radijo Svoboda“ (Радіо Свобода) žurnalistas Dmitro Šurchalo (Дмитро Шурхало) kalbasi su istorike Jana Primačenko (Яна Примаченко) ir Lenkijos bei Ukrainos santykių ekspertė Olha Hnatiuk (Ольга Гнатюк). Skaityti toliau

Trakuose vyksta Lietuvos totorių vaikų kūrybinė mokykla (0)

tmde.lrv.lt nuotr.

Liepos 8-16 dienomis jau trečius metus iš eilės Totorių kultūros centras organizuoja kūrybinę vasaros mokyklą  Trakuose. Ji skirta Lietuvos totorių vaikams ir jaunimui, kurie gyvena Vilniuje, Nemėžio, Keturiasdešimt totorių kaimuose, Grigiškėse, Trakuose, Klaipėdoje, Visagine ir kituose Lietuvos miestuose.

Dalyviai mokosi Kazanės ir Krymo totorių folkloro: vokalo ir choreografijos, groti muzikos instrumentais: sazu, smuiku, akordeonu, armonika. Pamokas veda pedagogai iš Kazanės, Turkijos, Ukrainos. Mokomasi ir totoriams tradicinio jodinėjimo ir šaudymo iš lanko. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie liberalų nuosmukį, lytiškumo ugdymą ir Krymo totorius (video) (0)

Saulius Spurga | Penki.lt nuotr.

Šioje laidoje apžvelgiami svarbiausi savaitės įvykiai.

Laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Ęeslovas Iškauaskas su politologais Sauliumi Spurga ir Lauru Bieliniu kalbasi apie liberalų pakilimą ir nuosmukį.

Seimo narė Rima Baškienė pasisako apie Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą. O pokalbis su Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės pirmininku Aleksandru Bagdansku skiriamas Krymo totorių deportacijos 72-osioms metinėms. Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas: Pray for Paris, bet galvoju apie Lietuvą   (3)

Mečislovas Zasčiurinskas | Asmeninė nuotr.

Vytautas Didysis 1398 metais Trakuose įkurdino 383 karaimų šeimas. Per daugiau nei šešis šimtus metų jie išlaikė bendruomenę, o šventykla kenesa vienu metu buvo vienintelė Europoje. Totoriai, nors fanatikų iš Trakų išvaryti, tautinę savastį, kaip ir religiją, taip pat išlaikė, jie musulmonai sunitai.

Ką šis pavyzdys kalba? Kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Žinoma, jie integravosi, kalba ir rašo lietuviškai, kai kurie net krikščionybę priėmė, tačiau didžiuojasi esą karaimais ar totoriais. Ir daugelis tebegyvena bendruomenėse. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai (12)

Tautininkų sąjunga ir „Jaunoji Lietuva“ pasirašė jungimosi deklaraciją| Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2008 m. Rusija, įrodžiusi savo imperinę prigimtį kolonijiniu karu Čečėnijoje, peržengė savo jelcinines sienas. Auka tapo Gruzija, pasirinkusi savarankiškumą ir vakarietišką kryptį. Atskelta Pietų Osetija ir užtvirtintas ankstesnis Abchazijos atskyrimas. Dėl Abchazijos sunku ginčytis: tai – abchazų tautos tėvynė, tiesa, pietinėje dalyje abchazai nuo seno gyveno pramaišiui su gruzinais. Tuo tarpu Pietų Osetija iš tiesų – jokia Osetija. Tai – Gruzijos etninė sritis – Žemutinė Kartlija. Osetinai ten ėmė keltis tik XVII a., iš savo etninės tėvynės – dabartinės Šiaurės Osetijos.

Tai buvo pabėgėliai. Sena, krikščioniška osetinų tauta gyveno tarp karingų musulmonų tautų – čerkesų, čečėnų ir ingušų. Nuo jų skyrė viskas – religija, gyvenimo būdas, kilmė ir Skaityti toliau

Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (0)

kitabas

Kitabai – totorių rankraštinės didelio formato ir apimties knygos, svarbus raštijos paminklas.  Vienas iš seniausių ir svarbiausių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabas. Nuo jo atradimo XX a. pradžioje Keturiasdešimties Totorių kaime ir prasidėjo susidomėjimas šiais rankraščiais. Šis didelės apimties (280 puslapių) kitabas labai svarbus taip pat dėl savo įvairaus turinio ir gali būti laikomas savotiška LDK musulmonų enciklopedija. Kitabai Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir šviečiamąją reikšmę. Iššifruoti daugiakalbiai rankraščiai suteikia įvairiopos informacijos ir apie religinį, ir apie kultūrinį Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimą. Iš jų galima sužinoti apie musulmonų apeigas, tradicijas. Skaityti toliau

R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video) (1)

Raimonda Murmokaite | twitter.com nuotr.

Lietuvos prašymu kovo 6 dieną sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė teigė, jog Ukrainos žmonėms pakanka tarptautinės bendruomenės kalbų ir laikas savo poziciją įrodyti darbais – Rusija sukėlė ir remia šį karą, kurio pabaiga yra Rusijos rankose.

Lietuvos atstovė ragino Rusiją įgyvendinti 2014 m. rugsėjį ir 2015 m. vasarį Minske pasiektus susitarimus.

„Įgyvendinant šiuos susitarimus visi sulaikytieji, įskaitant Ukrainos pilotę Nadežda Savčenko, kuri virš 80 dienų praleido badaudama, turi būti paleisti.

Skaityti toliau

Ypatingojo seanso metu bus rodomas filmas „Chaytarma“ apie Krymo totorių deportaciją (0)

„Chaytarma“

Liepos 9 d. 18.30 val. Kino teatro „Multikino“ 5 salėje filmas „Chaytarma“ bus rodomas  kaip ypatingasis seansas. Prieš seansą įvyks susitikimas su režisieriumi bei pagrindinio vaidmens atlikėju Achtemu Seitablajevu.

1944 m. gegužės 18 d. Stalino įsakymu Krymo totorių tauta buvo ištremta į Vidurinę Aziją, Kazachstaną ir Sibirą. Filmas „Chaytarma“ – pirmasis vaidybinis filmas apie šios tautos tremtį,  parodytą per lakūno, du kartus Sovietų Sąjungos didvyrio, Amet-Chano Sultano Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

A. Patackas. A Vaska slušajet da jest… (42)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Yra Krylovo pasakėčia apie įžūlų katiną Vaską, kurį virėjas pagavo ryjant kepsnį.

Virėjas skaito jam politkorektiškus pamokslus diplomatine kalba apie tai, kaip negražu taip daryti, o Vaska ir toliau ramiai maumoja.

Visa tai – šių dienų politinės realijos. JAV pamokslauja ir grasina mažuoju piršteliu, iš paskos nedrąsiai seka ES senbuvės ir – deja – naujokės, o galutinai suįžūlėjęs Putinas punta kaip putęs. Skaityti toliau

Недільна сага. Литвине! Хоч тобі й важко, але трішки підсоби мені (10)

Propatria.lt nuotr.r

Sekmadienio sakmė. Lietuvi! Nors tau ir sunku, bet nors šiek tiek man padėk

Seniai tai buvo. Daugiau kaip šimtą metų vargo šis kraštas nuo totorių-mongolų jungo. Ėmė totorius duoklę duona, medumi, kailiais, o ypač skaudi buvo duoklė krauju – imdavo vaikus, mergaites ir berniukus.

Atsipyko kazokui mokėti kasmet tokią gėdingą duoklę ir jau nuo žiemos jis ėmė ruošti skydą, kardą, lanką ir strėles. Nupirkęs iš pirklio ginklininko dar ir kalaviją su ietimi… mankštino žirgą. O kai atėjo pavasaris, tai kai tik pasirodo čia totorių chanas, Skaityti toliau

O.Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija) (117)

O.Kriučkovo nuotr.

Vasario 28 d. vakarą laikinai einantis Ukrainos Prezidento pareigas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad Rusija prisidengusi karinėmis pratybomis pradėjo atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą.

A.Turčynovas  pareiškė, kad šiais veiksmais Rusija provokuoja Ukrainoje karinį konfliktą. „Mūsų žvalgybos duomenimis, jie vykdo analogišką abchaziškąjam scenarijų. Kuomet išprovokavę konfliktą, jie pradėjo teritorijos aneksiją“,– sakė O.Turčynovas Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“ (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje vyko fotografijų parodos „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio.

Parodos atidarymo metu buvo galima gyvai pamatyti totorių karį su XVIII pab. uniforma ir karo ginklais: lengvosios kavalerijos kardu ir XVIII a. titnaginio pistoleto kopija. Atidaryme dalyvavo Kauno apskrities totorių bendruomenės ir Generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubo nariai, skambėjo Pavolgio ir Krymo totorių dainos. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio. Aplankyti parodą galima iki lapkričio 30 d. Skaityti toliau

Vilniaus universitete mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (0)

2013 m. gegužės 29–30 dienomis Vilniaus universitete Centrinių rūmų ansamblio Mažojoje Auloje (Universiteto 3) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (615-osioms totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje (LDK) metinėms paminėti).

Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinius tyrimus ir pasidalinti duomenimis tiurkų istorijos, kultūros, religijos, kalbos ir literatūros tyrimų srityse, taip pat padėti tvirtą pagrindą kryptingiems ir nuosekliems Osmanų imperijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos santykių istorijos tyrimams Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą (8)

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos piketas prie Užsienio reikalų ministerijos | J.Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau tie „poliaki na Litvie“ užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, Skaityti toliau

R.Dediala. Apie nežinomąjį Daumantą (31)

Daumantas

1285 metais Rusios šaltiniuose užfiksuota paslaptinga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Daumanto mirtis Tverės žemei priklausančiame valsčiuje Olešnioje. Istoriniai šaltiniai apie šį įvykį tokie skurdūs, kad Daumanto problemos aptarimui istoriografijoje nebuvo skirta daugiau negu keli puslapiai, bet visgi ne vienas istorikas bandė pažvelgti į šią nežinomybės problemą savaip, tačiau kas kartą prieidavo prie sokratiškos tiesos: žinau, kad nieko nežinau… Šio kunigaikščio savotišką nepopuliarumą iliustruoja ir tai, jog iki pastarojo meto neturėjome nei vieno imaginacinio (įsivaizduojamo) Daumanto paveikslo. Taigi, kas buvo ši paslaptinga asmenybė? Kodėl tiek nedaug apie jį žinoma? Tad ir bandysime rasti šiuos atsakymus. Skaityti toliau

Mėlynųjų Vandenų mūšis (13)

Vilniuje, rugsėjo 5 dieną, Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje pastangomis, įvyks „Antrasis tarptautinis apskritojo stalo posėdis, skirtas 650-ojo Mėlynųjų Vandenų mūšio minėjimo pasiruošimui“.

Apskritojo stalo tikslas – suburti ekspertus, valstybines struktūras ir kitus potencialius Ukrainos ir Lietuvos dalyvius, konstruktyviam bendravimui kurti, ir numatyti tolimesnes bendradarbiavimo kryptis minint 650-ąsias Mėlynųjų Vandenų mūšio metines. Viena iš svarbiausių apskritojo stalo sudėtinių dalių – šio minėjimo pozicionavimas, kaip tarptautinių santykių ir bendrų projektų realizavimas, panaudojant Rytų Europos valstybių paveldo, pavyzdį. Skaityti toliau

Totoriai Trakuose su trenksmu atšvęs Sabantujų (0)

Sigita Nemeikaitė, www.alkas.lt

Sabantujus| pasauliolietuvis.com nuotrTotoriai skelbia sugrįžtantys į Trakus su dainomis ir šokiais. Birželio 18 dieną Trakų pusiasalio pilies teritorijoje vyks VII Baltijos šalių totorių Sabantujus – tradicinė totorių pavasario lauko darbų pabaigos šventė.

Pasak Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jakubausko, tokio didelio masto totorių Sabantujaus Lietuvoje dar nebuvo. Tikimasi, kad į šventę Trakuose susirinks per 150 totorių iš užsienio.
Skaityti toliau