Žymos archyvas: Tomas Vaiseta

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje detektyvinės istorijos veikėjais taps visi (0)

Vilniausknygumuge.lt nuotr.

Nuo vasario 19 d. Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ užkariaus Vilniaus knygų mugė, jos literatūriniai įtariamieji ir tyrėjai – renginys keturioms dienoms atsigręš į Lietuvoje ir pasaulyje mylimą detektyvo žanrą. Mugėje netruks paslapčių, staigmenų ir intrigų, nes šios detektyvinės istorijos bendrininkais ir kūrėjais taps visi – daugiau nei 300 dalyvių iš 9 pasaulio šalių, daugybė autorių ir tūkstančiai apsilankiusių. Skaityti toliau

Skelbiamas 2015 m. Pirmosios knygos konkursas (0)

Pirmosios knygos serijos ženklas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas – galimybė išleisti pirmąją savo knygą. Tradiciškai kasmet išrenkama ir išleidžiama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia pirmosios knygos (poezijos ir prozos) 2015 metų konkursą. Konkurse gali dalyvauti ne vyresni kaip 35 metų literatai. Įprasta teikiamo kūrinio apimtis – 2–5 autoriniai lankai (autorinis poezijos lankas – 700 eilučių, prozos lankas – 40 000 ženklų su tarpais). Kompiuteriu surinkto ir atspausdinto teksto 3 egzemplioriai priimami leidyklos knygynėlyje kovo 2–6 d. (tel. 85 212 14 33) arba paštu iki kovo 6 d. (K. Sirvydo 6, Vilnius LT-01101). Skaityti toliau

Pirmosios knygos konkursas skelbia du naujus vardus (0)

Jurgita Jasponytė | facebook.com nuotr.

Šiemet dvidešimtąjį kartą skelbtas „Pirmosios knygos“ konkursas, rengiamas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, baigė darbą ir skelbia du naujus jaunų kūrėjų vardus, kurie dar šiais metais galės išleisti savo pirmąsias knygas – vieną prozos ir vieną poezijos rinkinį.

Konkursą laimėjo poetė Jurgita Jasponytė (eilėraščių rinkinys „Šaltupė“) ir prozininkas Tomas Vaiseta (preliminarus rinkinio pavadinimas „Lietuvių pasakos“). Dvidešimtasis „Pirmosios knygos“ konkursas pasižymėjo rankraščių gausa – poezijos konkursui buvo pateikti 24 rankraščiai, o prozos netgi 30 (tai pirmi metai, kai prozos rankraščių skaičius viršijo poezijos). Taigi konkurso komisija, kurioje šiemet pirmą kartą dirbo ir tokie žinomi Lietuvos rašytojai kaip Renata Šerelytė, Andrius Jakučiūnas, turėjo nemenką darbo krūvį. Skaityti toliau