Žymos archyvas: tolerantiškumas

Z karta mokytojais būti neketina – tai kas pakeis šiandienos švietimo darbuotojus?! (1)

yourekavach.com nuotr.

Sulig besikeičiančia švietimo sistema, ekonominėmis sąlygomis bei darbo rinka kinta ir skirtingų kartų mokinių lūkesčiai, vertybės, o kartu ir požiūris į švietimo darbuotojo amatą. Štai neseniai Šiaulių universitete atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vyresniosios X kartos atstovai mokytojo profesiją laikė prestižine – apie ją galvojo dar vaikystėje ir mėgdžiojo žaisdami. Y kartos atstovai apie mokytojo kelią pradėjo galvoti tik paskutinėse klasėse ar baigę mokyklą. Tuo tarpu išmaniųjų technologijų – Z kartos mokiniai, po kelerių metų tapsiantys pagrindiniais darbo rinkos atstovais, pirmenybę skiria ne mokytojo profesijai, o karjerai perspektyvesnėse srityse.

Skaityti toliau

A.Statkus. Kaip supainioti liberalą? (58)

Liberalai 2013 m. liepos 27 d. gėjų pasididžiavimo eitynėse Vilniuje

Kartas nuo karto pramogauju erzindamas homo-tolerantiškas asmenybes. Tai grynai intelektualinė, visiškai nekenksminga pramoga, kuri praverčia užmušinėjant laiką lėtuose vakarėliuose, nuobodžiose kelionėse ar feisbukų džiunglėse. Veikiau netgi ne šiaip sau tuščia pramoga, o mažas socialinis eksperimentas, panašus į feminisčių praleidinėjimą pro duris arba partizaniškų dainų aptarimą su stribvaikiais.

Tiesa, žodį „liberalas“ naudoju plačiąja prasme – jis taikytinas tiek socialdemokratei Švedijos ambasadorei, tiek kon. jaunuoliui iš Adomėno apkasų, tiek ir sakinio nesurišančiam niolikiniui anarchistui. Kitaip tariant, visiems pseudointelektualams, kurie pagal Kirko-Madseno schemą patenka į pirmąjį arba trečiąjį Skaityti toliau

A.Vyžintas. Tas negeras tautiškumas, arba kai politologai virsta politrukais (24)

Žalgirio mūšio jubiliejaus eisena prie Kauno pilies

Lietuvos viešojoje erdvėje nesiliauja istoriškai susiklosčiusios lietuvių tautinės tapatybės kritika. Tiesa, kritika kartais tai sunku pavadinti, nes daugelis lietuviškąją tapatybę kritikuojančių autorių užsiima primityvia ideologine propaganda, labiau menančia kokių nors sovietmečio politrukų agitaciją. Nieko nuostabaus, kad tokiuose tekstuose neretai pasigendama elementaraus objektyvumo, logikos ar net paprasčiausio sveiko proto. Juk politrukams, kaip gerai žinome, visa tai nebūtina, nes objektyviai egzistuojanti realybė pernelyg dažnai neatitinka jų propaguojamų ideologinių miražų.

Vienas iš paskutinių tokio pobūdžio minties šedevrų yra neseniai konferencijoje „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“ Skaityti toliau