Žymos archyvas: tikyba

Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui (1)

Gražina Judickienė | Lietuvos žurnalistų sąjungos nuotr.

„<…>. Sodinkim medį, auginkim gėlę,/ Mylėkim artimą kaip mylime save/ Mylėkim savo mes Tėviškėlę,/ Darbais didingais išgarsinkim ją./ Žygiuoja, žygiuoja, žygiuoja skautija,/ Pušynai kur žaliuoja, kur laukia stovykla. <…>.“ (Lietuvos skautijos himnas).

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“ bei pareiga kiekvieną dieną tobulinti save tapo sesės Gražinos Judickienės (1937-2017) gyvenimo norma ir gražiu pavyzdžiu Panevėžio krašto ir visos Lietuvos skautams. Jos jautri, mylinti kiekvieną žmogų širdis, iki paskutinio dūžio tikėjo Lietuvos gražesne ateitimi. Savo gyvenimą ji skyrė vaikams, jaunimui, mokė juos mylėti Tėvynę ir nuolat daryti gerus darbus, kurie, pasak prancūzų filosofo, rašytojo Ž. Ž. Ruso, taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I) (32)

R. Garuolio nuotr.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, iniciavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (III) (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Galutinio pasilpimo žymiai

Pažvelgdami į lietuvių tautos 700 metų gyvenimą, išvydome visokias tautos pasilpimo priežastis. Nebuvo auginamas bendrasis tautos gyvenimas. Valdžiava buvo steigiama ne iš noro visos tautos, bet iš didžiūnų galybės geidimo.

Tautos kraujas buvo karuose praliejamas, svetimas priimamas. Ypačiai daug jo parėjo iš Lenkijos po Didžiojo mūšio. Lenkų tauta vyriausiai ir silpnino lietuvių tautos sąmonę. Lenkai nešė Lietuvon savo kalbą ir tikybą. Ėjo taip per šimtmečius. Krikščionių tikyba buvo lenkų tikyba. Dar ir šiandien lenkų kalba ir lenkų tikyba kartu lietuviams teikiama. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (I) (24)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos sąmonė senovės tikyboj

Kalbėdami apie tautas, skiriame žmones pagal kraują ir kalbą. Visos žmonių ypatybės pasižymi vyriausiai krauju ir kalba. Ir nėra tai be pagrindo. Krauju ir kalba žmogus sumegztas su regimu gyvenimu. Vienok, norint žmogų pilnai suprasti, reikia dar giliau ir toliau žvelgti. Yra dar vienas dalykas, kuriuo žmogus skiriasi nuo žmogaus, o vyriausiai tautos nuo tautų. Apie jį reikia dar ir pamąstyti.

Kuomet žmogus tik pradeda apie save, apie savo asmenybę pamanyti, jis tarsi leidžiasi į gyvenimo gelmes. Nebeužtanka jam tad paviršutiniškų santykių. Jo dėmesys kreipiasi į gyvenimo priežastį. Žmogus nori giliausias savo esimo sąlygas ištirti. Skaityti toliau

Lenkų radikalai užsimojo vaikus iki 14 metų priverstinai pamokyti religijos (39)

Jaroslavas Narkevičius

Kovo 4 d. radikaliosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius Seime įregistravo Šveitimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas. Šiomis pataisomis iš tėvų būtų atimta teisė rinktis ar savo vaiką leisti į etikos, ar tikybos pamokas. Tik sulaukę 14 metų moksleiviai patys turėtų teisę rinktis tarp etikos ir tikybos.

Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia rinktis arba tikybos, arba etikos pamokas. Iki 14 metų renkasi vaikų tėvai, o sulaukę 14 metų apsisprendžia patys mokiniai. Skaityti toliau

P.Kuprys. Lietuvos jaunimas be etninės kultūros – Lietuva be garbingos ateities (2)

Mintys perskaičius: Valdo Rutkūno straipsnį „Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui“

Sveiki,
malonu pastebėti, kad vyksta tam tikras etninės kultūros „gaivinimo“ vajus, bet atskirų dalykų įvedimas visada yra diskutuotinas ir dažnai jam nepritariama, nes įvairios (visos?) visuomeninės, profesinės asociacijos, judėjimai, tikėjimai atviru tekstu siūlo vis naujų dalykų įvedimą. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje (11)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt nuotr.

Kur slypi tautos išmintis, kur glūdi jos gyvybė? Kaip įvardyti patirtį, leidžiančią žmogui surasti tiesiausią kelią savo ir aplinkinių gerovei pasiekti? Tai etninė kultūra.

Nors mūsų etninę kultūrą tebegina Etninės kultūros valstybinės globos ir net Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame yra pasakyta, jog „valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą“, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija per dvidešimtmetį lengvai įvedusi įvairių naujų pamokų, atlikusi ne vieną reformą, nieko esminio nenuveikė etninės kultūros srityje. Skaityti toliau

Lenkų rinkimų akcijos atstovas siūlo tikybos pamokas padaryti privalomomis (6)

www.alkas.lt

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasiūlė tikybos pamokas mokyklose padaryti privalomu mokymo dalyku.

J.Narkevičius pateikė pasiūlymą papildyti Švietimo įstatymą nuostata, kad “tikybos dalykas yra privalomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose”.

Šiuo metu Lietuvos moksleiviai gali rinktis ką mokytis – tradicinės religinės bendrijos tikybą arba etiką. Skaityti toliau