Žymos archyvas: tikėjimas

Bus paminėtas Romuvos šimtmetis (3)

Romuvos vėliava

Rugsėjo 26 d., 12-18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19) vyks Romuvos judėjimo šimtmečio minėjimas.

Šis renginys yra skirtas senosios lietuvių religijos pripažinimo 100-mečiui. Prieš šimtą metų Jonas Gediminas-Beržanskis–Klausutis buvo pirmas pripažintas senosios lietuvių religijos atstovu.

Minėjime bus apžvelgtas Jono Gedimino Beržanskio–Klausučio pastangų kelias siekiant, kad jis būtų pripažintas Senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bus prisiminta Kauno Romuvos istoriją, dalinamasi mintimis apie lietuvių prigimtinės religijos šaknis, skialbemi „Švyturys 2015“ apdovanojimo gavėjai. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

J. Mažintas. Aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs? (8)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Labai dažnai  viešųjų ryšių priemonės transliuoja šią populiarią M. Mikutavičiaus dainą.  Praėjus dainos sukeltam jausmo efektui, norom nenorom susimąstau –  kokią Lietuvą  myliu aš, kiek tų „Lietuvų“ yra skirtingų tautiečių sąmonėje. Pabandykime trumpai įvardinti tas skirtingas, o gal kai kuo ir panašias „Lietuvas“, kurios galėtų būti  skirtingų tautiečių  sąmonėje, tarkime:

  • emigrantų, dėl nepritekliaus ir nuolatinio pažeminimo palikusių tėvynę;
  • emigrantų,  norinčių užsienyje atrasti Eldoradą ir grįžti Lietuvą; Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video) (3)

Jorė | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai Kulionyse jau 19-tą kartą šventė pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę.

Pirmoji Jorės šventė čia buvo atšvęsta 1997 metais. Nuo to laiko Molėtų krašto muziejus kartu su Lietuvos Romuva čia kviečia visus senojo baltų tikėjimo gerbėjus kiekvienų metų paskutinį balandžio savaitgalį švęsti senovinę mūsų protėvių gamtos atbudimo šventę.

Jorė – pirmoji pavasario žaluma – atgyjančios gyvasties ūkas apgaubiantis žemę, medžius, gyvulius ir žmones. Atgimstanti pirmoji žaluma skelbia Naujuosius metus ir naują gyvybės klestėjimo ratą.

Jorė tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimui kyla gyvybė, kai sprogsta lapuočių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (64)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

E. Malūkas. Po Krivulės (8)

Krivule 20141123

Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.

Ypatingoji sueiga.

Vilniuje, šventos dienos labą rytą.

Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai. Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją (20)

ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau

Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis (27)

Romuvos nuotr.

Spalio 19 d., švęsdamas Krivio dieną, Lietuvos Romuvos Vaidilų Ratas išplatino pareiškimą skelbiantį, kad Vilniuje, lapkričio 23 d. bus surengta Didžioji Lietuvos Romuvos Krivūlė, kurioje susitikę visų Lietuvos romuvų atstovai aptars tolesnę Lietuvos Romuvos veiklą ir spręs naujojo Lietuvos Romuvos vadovo – Krivio rinkimo klausimą.

Jau dešimtmetį žmonės puoselėjantys senąjį baltų tikėjimą kasmet spalio 19 d. švenčia – Krivio dieną. Šią dieną prieš dvylika metų į Lietuvos Romuvos Krivius buvo įšvestas Jonas Trinkūnas – Jaunius. Pagerbdami jo šviesų atminimą, Lietuvos Romuvos vaidilos, Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kultūra arba smegenų masažas su laiminga pabaiga (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pradžioje buvo žodis… Šią biblinę tiesą, ko gero, esame girdėjęs kiekvienas, netgi nepriklausomai nuo savo namuose laikomų knygų skaičiaus, kuris buvo paviešintas Lietuvos kultūros ministerijos organizuotame tyrime apie gyventojų dalyvavimą kultūroje ir pasitenkinimą paslaugomis. Tačiau, ar tikrai išgirstą ir perskaitytą vieną ar kitą žodį suvokiame visi vienodai?

Na, dėl tokių sąvokų kaip Motina, Tėvynė, Dievas prieštaravimų lyg ir neturėtų kilti, nes būtent šie trys raktiniai žodžiai atspindi žmogaus egzistencinės svarbos reikšmes – Meilę, Viltį ir Tikėjimą. Paprasta, suprantama ir gilu. Bet kas nutinka su žmogumi, kuomet jo lūpose gimsta ne mažiau sakralus ir vertas įsiklausymo žodis – Kultūra? Skaityti toliau

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje (0)

cannstock pic, manoteises.lt nuotr.

Šiemet Tarptautinė darbo diena – Gegužės 1-oji – ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje. Naujausioje ataskaitoje už 2012 – 2013 m., dėmesys yra telkiamas į diskriminacijos ir rasizmo dėl etninės kilmės ar tikėjimo apraiškas būtent darbo rinkoje.

Lietuvos įstatymai, pirmiausia Konstitucija, užtikrina lygias teises visiems gyventojams, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas? (9)

Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę Skaityti toliau

Kūčių vakaras nepaprastas – burtai atskleidžia ateitį (1)

Hailskitchen.com nuotr.

Kūčių vakaras – nepaprasta šventė. Pagal mūsų protėvių papročius tądien galima numatyti būsimų Naujųjų metų orus, derlių, sėkmę ir net viso savo gyvenimo lemtį.

Jei Kūčių rytą pirmas svetimas vyriškis ateina, tai ūkininkui avys ves avinukus, o jei moteris, – avys ves aveles. Kūčių dieną avis kirpo, kad ilga, gera avims vilna užaugtų.

Jei Kūčių dieną sninga, tais metais bitės spies. Jei tą dieną apsiniaukusi, šarmos, lynoja ar snieguliuoja, tą vasarą lis. Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I) (25)

gruzinu-vestuves-paata.ge-nuotr

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai. Skaityti toliau

Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui (22)

Gruzinai | estravel.lt nuotr.

Spalio 21 d. didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ („Savaitės paletė“) išspausdino atvirą Gruzijos šviesuomenės laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Thom Hammarberg). Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo Skaityti toliau

Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje (0)

Panevėžio kraštotyros muziejusPanevėžio kraštotyros muziejus (Vasario 16-osios g. 23) jau trečius metus šeštadieniais panevėžiečius ir miesto svečius kviečia į paskaitų ciklą ,,Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“, skirtą visuomenei šviesti, pilietiškumui ugdyti, valstybės istorijos ir tautinių vertybių sklaidai.

Šių metų ciklą sudarys paskaitos, skaitomos lapkričio-gruodžio mėnesiais. Kiekvieną šeštadienio popietę nuo 12 val. skirtingos paskaitų temos paskatins klausytojus atidžiau pasigilinti į vieną ar kitą istorijos klausimą, atkreipti dėmesį į šių dienų aktualijas, įsitraukti į diskusijas. Skaityti toliau

Jonas Vaiškūnas apie dangaus ženklus, dievus, tikėjimą, šeimą… (video) (45)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Etnokosmologą, Alkas.lt redaktorių Joną Vaiškūną apie lietuvišką Zodiaką, baltų dievus, tikėjimą, šeimą… kalbina žurnalistas, Init TV laidos „Susitikimai“ vedėjas  Sigitas Valatka.

***

Init TV laida „Susitikimai“ kiekvieną savaitę kviečia jus nuoširdžiam bendravimui su išskirtinėmis asmenybėmis. Laidos autoriai siekia pristatyti svarbiausius ir vertingiausius įvykius bei iškiliausias asmenybes, kurios juose dalyvavo. „Susitikimų“ žanras – atviri ir nuoširdūs pokalbiai apie mus, gyvenimą, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)

Vydūnas

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau

S.Stacevičius. Milda supaisys (4)

Stasys Stacevičius | B.Januševičiaus nuotr.

Ne, nekūrenu ugnies slaptoj ir tik man egzistuojančioj Mildos šventykloj, nė aukuro joje nėra. Ši šventykla, nors ir nuošalėj, nėra tokia atoki, kad, pamatę dūmus, nesusidomėtų uogautojai ar medkirčiai. Jie, išvydę mane vieną prie ugnies vidur gojelio pamiškėj, tartų: nuprotėjo tas S. S. Jeigu prie aukuro būtume su gyvenimo ar ne gyvenimo drauge, tai pasakytų: abu nukvako…

Retai čia būnu, tik grįždamas nuo ežero ar iš didesnės kelionės, čia gera išsitiesti ant žolės prieš saulę ar lapuočių, spygliuočių pavėsyje, čia jaučiu žemės ir dangaus energijas, o jeigu dar žydėjimo irgi čiulbėjimo metas, tai galima užsimiršti ir ištirpti Dievulio kūrinijoj – kad po valandžiukės atsikeltum jei ne sukurtas iš naujo, tai atkurtas be nereikalingo balasto. Čia gera skaityti gerą knygą ar – lyg nieko neveikiant – jausti, Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)

Vydūnas

Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.

Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau

D.Janušaitienė. Lygesni tarp lygių. Mintys dėl siūlomų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų (8)

Apeiga

Gruodžio 4 d. Vyriausybėje vykusiame ministerijų atstovų pasitarime greta kitų klausimų buvo svarstomas ir Teisingumo ministerijos pateiktas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektas. Tikriausiai neatsitiktinai į kadenciją baigiančios Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtrauktas projektas, kurio nebuvo Vyriausybės 2012 m. Seimui planuotų teikti įstatymų projektų sąraše.

Šis klausimas paskubomis vėl pradėtas svarstyti, praėjus dvejiems metams po to, kai 2010 pabaigoje suinteresuotoms šalims nepavyko susitarti dėl naujos redakcijos. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

Vilioja legendomis apipinti šaltiniai (0)

Ariogalos šaltinis | VL archyvo nuotr.

Apie 70 proc. mūsų kūno masės sudaro vanduo. Nuolat ginčijamasi, kiek jo reikia išgerti. Tačiau aišku viena, kad be vandens žmogus neišgyventų.

Prie ypatingų galių turinčių šaltinių skuba ir sveiki, ir ligoti. Visi žino, kad stebuklus daro ne bet koks vanduo.

Tyras kaip ašara

Anot Visuomenės sveikatos centro Kelmės fi lialo direktorės Almos Monkauskaitės, beveik visų Kelmės krašte esančių šaltinių Skaityti toliau

Netyla aistros dėl Romeo Kastelučio spektaklio (video) (20)

Alkas.lt | A.Rasakevičiaus nuotr.

Prie diskusijų stalo ELTA konferencijų salėje spalio 3 dieną buvo gvildenama tema apie šiuolaikinio meno estetinę, meninę, dorovinę vertę.

Tokią diskusiją paaštrino Romeo Kastelučio (Romeo Castelluci) spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kurį numatoma rodyti Nacionaliniame dramos teatre.

Diskusijoje dalyvavo dirigentas prof. Saulius Sondeckis, filosofas Skaityti toliau

Prancūzijos „krikščionofobai“ atvyksta ir į Lietuvą (video) (2)

Protestuotojai užėmė sceną 2011 10 20, Paryžiuje per Kastelučio spektaklio premjerą

Gegužį išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas Francu Olandas (Francois Hollande), pasisakantis už homoseksualių asmenų santuoką, jau spėjo  savo pavarde papuošti Prancūzijos radikaliųjų katalikų instituto „Civitas“ sudarinėjamą krikščionofobų sąrašą.  Šiame sąraše, greta prezidento  – ir užsieniečiai teatro menininkai: italas Romeo Kasteluči  (Romeo Castellucci) bei argentinietis Rodrigo Garsia (Rodrigo Garcia), kurie praeitų metų pabaigoje Paryžiuje pristatė kontroversiškus kūrinius, įkaitinusius prancūzų sostinę iki katalikų protestų. Šių metų rudenį abu menininkai viešės „Sirenų“ teatro festivalyje, o „Sirenų” klube lietuviai turės galimybę „gyvai“ pakalbinti kūrėjus rūpimomis temomis.

„Civitas“ instituto nuomone, Kastelučio ir Garsijos spektakliai „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Skaityti toliau