Žymos archyvas: tikėjimas

A. Rusteika. Tik vienetai dar ryžtasi mąstymo kančiai (31)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.

Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina (2)

Ugnies apeigos ant Šatrijos kalno | R.Jasukaitienės nuotr.

Šiemet sukanka 25-eri metai, kai ant Šatrijos piliakalnio buvo užkurta Amžinoji ugnis. Tai – sąlyginė tiesa, nes žemaičiai šventą ugnį ant Šatrijos kalno kūreno šimtmečius. Užgesinta ji buvo 1417 metais, kai Jogaila su Vytautu apkrikštijo žemaičius. Prieš ketvirtį amžiaus ugnelė vėl buvo uždegta karaliaus Ringaudo dvare, Gedvilų sodyboje, o prieš porą metų ir ugnume (specialus pastatas, primenantis bažnyčios bokštą dūmams išeiti); čia ją dieną naktį, žiemą vasarą kūrena savanoriai Ugnies sergėtojai.

Vyriausias ugnininkas – Vaidotas Digaitis, likus pusvalandžiui iki šventės pradžios, mielai aprodo, kur ir kaip ugnelė kūrenama, saugiai užvožta tam tikslui pagamintu skylėtu dangčiu. Iš čia ugnelė kasdien nešama ant Šatrijos piliakalnio. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Dailininkės tikėjimas – jos kūriniuose ir gyvenime (0)

Gražinos Didelytės kūryba

„Ne, aš nelaikau savęs pagone, – atsakydavo dailininkė Gražina Didelytė, kai žurnalistai, prie sodybos po šimtametėmis liepomis užmatę akmenų aukurą, primygtinai klausdavo, kokio ji esanti tikėjimo. – Man artimiausias senasis baltų tikėjimas, – prisipažindavo dailininkė. – Tačiau manau, kad žmogaus tikėjimas yra labai intymus dalykas, todėl nedera apie jį klausinėti“.

Vienok klausinėjame. Žiūrėdami į kūrinius, juos išgyvendami, ieškodami juose kažko artimo, pažįstamo, savo… Kiekvienas, jautresnis menui, dailininkės Gražinos Didelytės kūriniuose atras tai, kas jai buvo svarbiausia. Tėviškė, Tėvynė, kovos dėl jos laisvės ir nepriklausomybės, Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms (37)

Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms | Alkas.lt koliažas.

Kasmet kalendorinių metų pabaigoje esame penimi azijietiškais blizgučiais ir pasakomis apie tvarte gimusį Dievo sūnų, apie Tris Karalius, Beatliejaus žvaigždę, beždžionių ir kiaulių metus… Šios pasakos įkūnijamos kičiniais dirbiniais, neskoningomis iškamšomis ir spektakliais, visokio plauko „astrologų“ pranašystėmis apie mus laukiančius iššūkius kiaulių metais bei kunigų iš tribūnų, laikraščių puslapių bei ekranų sekamais pamokslais apie didingą Dievo išrinktosios tautos istoriją, papročius ir giminystę su Dievu.

Ta proga dažnai nė nesugebama, o gal nenorima, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

Kanadoje vykstančiame Pasaulio Religijų Parlamente Lietuvą atstovauja Romuvos Krivė (nuotraukos, video) (27)

Kanadoje vykstančiame Pasaulio religijų parlamente Lietuvą atstovauja Romuvos Krivė | M. Ešli (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-6 d. Toronte, Kanadoje vykstančiame Pasaulio Religijų Parlamente (Parliament of the World’s Religions) dalyvauja ir Lietuvos atstovė – Senovės Baltų religinės bendrijos Romuva Krivė Inija Trinkūnienė.

Tai jau septintasis Pasaulio Religijų Parlamento forumas sutelkiantis įvairių pasaulio religijų atstovus. Pasaulio Religijų Parlamento taryba šių metų  susitikimui neatsitiktinai pasirinko Torontą – miestą, kuriame gyvena šeši milijonai kanadiečių, ir kuris yra laikomas vienu iš atviriausių pasaulio miestų pažiūrų, religijų ir etnosų įvairovei.  Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos (1)

Pixabay.com nuotr.

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši. Skaityti toliau

V. Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava (11)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.

Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

L. Rimšo misteriją „Senasis tikėjimas“ atliks žymusis Rusijos valstybinis akademinis kamerinis orkestras (audio) (0)

A.Utkino kamerinis orkestras | teatrai.lt nuotr.

Sausio 10 d. 19 val. Lino Rimšo misteriją „Senasis tikėjimas“ atliks žymusis Rusijos valstybinis akademinis kamerinis orkestras, vadovaujamas A.Utkino ir  Vilniaus folkloro ansamblis „Arinuška“

Sausio 10 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks baigiamasis XIV tarptautinio festivalio „Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“ koncertas. Publikos laukia susitikimas su Rusijos valstybiniu akademiniu kameriniu orkestru, kuris yra vienas garsiausių muzikos kolektyvų Rusijoje. Jį 1957 metais Maskvos filharmonijoje įkūrė altininkas, smuikininkas ir dirigentas Rudolfas Baršajus. Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Simono Daukanto metais (0)

Simonas Daukantas | enciklopedija.lt nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto gimimo, nusprendė 2018-uosius paskelbti Simono Daukanto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo (projektas Nr. XIIIP-1409(2) vienabalsiai balsavo 94 Seimo nariai.

Seimas šį sprendimą priėmė siekdamas paskatinti Lietuvos visuomenę, ypač jaunimą, domėtis Simono Daukanto palikimu, jo aktualumu šių dienų žmogui ir valstybei. Skaityti toliau

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais (19)

raidėsVerdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.

Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (33)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais (0)

Benarese, Indijoje, meldžiasi moteris | Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1998, p. 17.

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

A. Martinaitis: Išsižadėtoji žemė virsta karo lauku (7)

Algirdas Martinaitis | S. Žumbio nuotr.

Paklaustas, dėl ko labiausiai nerimauja žvelgdamas į nūdienos Lietuvą, žinomas šalies kompozitorius šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio brolis Algirdas Martinaitis palygino mūsų valstybę su liepsnojančiu svirnu ir prisipažino besiguodžiąs tik mintimi, kad drauge su Lietuva ir prakeiktosios „žiurkės“ pagaliau sudegs.

– Sprendžiant iš spaudos, afišų ir interneto – itin intensyviai kuriate šiuo metu?

– Intensyvūs kūrybiniai laikotarpiai neretai būna ir priverstiniai. Žinoma, kai muziką Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

V. Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė (4)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos  iš Vytautas Kavolis. Šiandieninė pažangumo reikšmė. Metmenys, 1964, Nr. 8, p. 29–4

Pažanga priklauso prie tų sąvokų, kaip Dievas ir tauta, kurias nuoširdžiausiai išniekina tie, kurie jas daugiausia vartoja. Tikrųjų pažangos reiškėjų šiandien tenka ieškoti tarp tų, kurie pažanga nebetiki; ištikimiausiais Dievo ieškotojais yra palikę tie, kurie Jo nebesuranda.

***

Kaip visų laikų žmogus, taip ir mūsiškis yra reikalingas pačion egzistencijon įsigraužiančio tikėjimo, kad galėtų prasmingai gyventi. Bet labiau negu bet kada anksčiau XX a. žmogus Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu (audio) (30)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Alko radijuje pradedama nauja laida „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas kartu su įvairiais pašnekovais, kurie remsis mokslo pasiekimais, filosofinėmis teorijomis bei kartu su įvairių religinių konfesijų atstovais ieškos atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius į kuriuos žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bei bandė atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ? Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Seime pristatoma karpinių ir siuvinių paroda „Laiškai iš Dzūkijos“ (0)

Karpiniu paroda Seima

Lapkričio 10 d. 14 val. Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje bus pristatyta Dianos Lukošiūnaitės ir Linos Kabelkaitės kūrybos paroda „Laiškai iš Dzūkijos“. Parodą pristatys Seimo narė Kristina Miškinienė.

D. Lukošiūnaitės karpiniuose vyrauja spalvos. Autorė spalvas pasitelkia norėdama sukurti erdvės įspūdį. Karpinių meistrė kūriniais perteikia savo apmąstymus, mintis. Daugumoje darbų užšifruotos filosofinės mintys apie gyvybę, jos atsiradimą, puoselėjimą, meilę, tikėjimą.

L. Kabelkaitė siuvinėti išmoko iš mamos Aldonos Kabelkienės. Autorė savo fotografuotas nuotraukas siuvinėti pradėjo 2002 m. Lina Kabelkaitė nebraižo schemų, todėl darbai vienetiniai, daugiausia siuvinėja portretus, gamtos peizažus, bažnyčias. Paveiksle „Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia“ – 34 216 adatos dygsnių, paveiksle „Takas į niekur“ panaudotos net 42 spalvos. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta (2)

Pabėgėlių priėmimo centro nuotr.

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Kitas dalykas – mums, lietuviams (ir Rytų europiečiams), bando prikišti, neva esame labai užmaršūs ir nedėkingi. Juk daug mūsų tėvų ir senelių per visą praėjusį XX a. irgi patyrė emigrantų-pabėgėlių dalią. Skaityti toliau

Bus paminėtas Romuvos šimtmetis (3)

Romuvos vėliava

Rugsėjo 26 d., 12-18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19) vyks Romuvos judėjimo šimtmečio minėjimas.

Šis renginys yra skirtas senosios lietuvių religijos pripažinimo 100-mečiui. Prieš šimtą metų Jonas Gediminas-Beržanskis–Klausutis buvo pirmas pripažintas senosios lietuvių religijos atstovu.

Minėjime bus apžvelgtas Jono Gedimino Beržanskio–Klausučio pastangų kelias siekiant, kad jis būtų pripažintas Senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bus prisiminta Kauno Romuvos istoriją, dalinamasi mintimis apie lietuvių prigimtinės religijos šaknis, skialbemi „Švyturys 2015“ apdovanojimo gavėjai. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

J. Mažintas. Aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs? (8)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Labai dažnai  viešųjų ryšių priemonės transliuoja šią populiarią M. Mikutavičiaus dainą.  Praėjus dainos sukeltam jausmo efektui, norom nenorom susimąstau –  kokią Lietuvą  myliu aš, kiek tų „Lietuvų“ yra skirtingų tautiečių sąmonėje. Pabandykime trumpai įvardinti tas skirtingas, o gal kai kuo ir panašias „Lietuvas“, kurios galėtų būti  skirtingų tautiečių  sąmonėje, tarkime:

  • emigrantų, dėl nepritekliaus ir nuolatinio pažeminimo palikusių tėvynę;
  • emigrantų,  norinčių užsienyje atrasti Eldoradą ir grįžti Lietuvą; Skaityti toliau