Žymos archyvas: Tėvynė

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

2019 01 12 09:58

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

2019 01 04 10:14

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau →

Emigrantų širdyse −Tėvynės jausmas ir noras grįžti (0)

2019 01 01 11:58

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius prieš didžiąsias žiemos šventes pakvietėa užsienyje gyvenančius kraštiečius ateiti pasikalbėti. Šiais metais atėjo 9 kraštiečiai, daugiausia jaunimas. Dauguma jų − žmonės, grįžę į namus šventėms.

Pora vyrų − tie, kurie jau grįžo atgal į Kėdainius gyventi ir dirbti, keli − besvarstantys grįžti, o pora atėjusiųjų sakėsi dar negalvojantys grįžti. Tarp emigrantų, atvykusių į sutikimą, buvo ir Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

2018 12 16 01:06

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau →

A. Juščienė. Kalėdos tremtyje: tikėjimas ir papročių puoselėjimas (0)

2018 12 13 06:00

Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį – Adventą. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Tikriausiai buvę tremtiniai sutiks, kad tremtyje Adventas, galima sakyti, tęsėsi ištisus metus, nes žmonės kiekvieną dieną laukė šviesios vilties ir naujo gyvenimo pradžios. Įdomu, ar tremtiniai patyrę netektis, praradimus, bei gyvendami nuolatiniame sielvarte ir skausme, laikėsi senovės papročių? Skaityti toliau →

Milijonai ne emigrantų sugrąžinimui, o kalboms apie tai (2)

2018 12 01 14:40

Emigracija – viena iš pastarųjų dešimtmečių Lietuvos „rykščių“. Žmonės, ieškodami darbo, geresnio gyvenimo ar tiesiog teisybės, šimtais palieka šalį. Per nepriklausomybės laikotarpį, gimtinę paliko daugiau negu 700 tūkst. mūsų šalies piliečių. Labai tikėtina, kad didžioji jų dalis, nepaisant valdžios kalbų apie emigrantų sugrąžinimui skirtas programas, į Lietuvą nebegrįš. Ar visgi yra būdų, kaip susigrąžinti išvykusiuosius? Ir kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Estai grįžta

Remiantis Estijos ambasados pateikta informacija, Skaityti toliau →

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

2018 11 17 03:39

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau →

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

2018 11 12 13:10

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

– Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau →

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

2018 11 12 12:34

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą. Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau →

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

2018 10 14 15:30

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau →

R. Čepaitienė. Atiduok Tėvynei, ką privalai (34)

2018 10 06 12:00

– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?

Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau →

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (14)

2018 09 03 10:21

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau →

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

2018 08 06 16:49

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Skaityti toliau →

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

2018 06 15 07:00

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau →

Arvydas Juozaitis: Lietuva yra čia (video) (21)

2018 06 14 11:03

dr. Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirmadienį 55-iems žinomiems visuomenės veikėjams viešai paraginus Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, jis sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Žurnalistai, daugelis žmonių, o ir nemažai politikų kreipėsi į A. Juozaitį, prašydami išsakyti savo vertinimus ir požiūrį į aktualius klausimus. Ir nors A. Juozaitis dar nepatvirtino galutinio savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į Lietuvos prezidento postą, tačiau viešam svarstymui jis nutarė pateikti savo valstybės politikos gaires, pavadindamas jas „Lietuva yra čia“. Skaityti toliau →

K. Stoškus. Tarp embriono ir Fausto (1)

2018 06 12 11:00

Spektaklis „Faustas arba embriono poza“ | Rengėjų nuotr.

Situacija. Jau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Didžiąja dalimi jie randasi už šio, kaip dabar pradėta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai suokalbiai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Skaityti toliau →

R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas (6)

2018 05 18 14:27

Regimantas Adomaitis | respublika.lt nuotr.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kaip jūs atėjote į Sąjūdį?

– Aš niekur nėjau. Mane išrinko – net nežinau kas mane pasiūlė, kai Mokslų akademijoje birželio 3 dieną buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Man tik paskui draugai paskambino ir pasakė, ar žinai, kad esi išrinktas į iniciatyvinę grupę – nenustebk, jei tave kvies kokiam nors veiksmui. Žinoma, išrinkimas į šią grupę atitiko visas mano vidines intencijas. Skaityti toliau →

D. Razauskas. Kaip kvailutis rengiasi ginti tėvynę (52)

2018 05 12 02:03

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra tokia lietuvių pasaka, kurią ir šiaip verta dažniau prisiminti. Ji vadinasi „Kvailutis“:

Vieną kartą tėvas turėjo sūnelį, jį visi kvailučiu vadino. Išleido vieną dieną tėvas kvailutį pas senelę. Jam sugrįžus, klausia:
– Kvailuti, ką tau davė senelė?
– Ką gi duos? Adatėlę man davė!
– Kur dėjai adatėlę?
– Važiavo žmonės keliu su vežimu šieno, įsikišau į tą šieną adatėlę, Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

2018 04 27 22:41

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau →

Seimo ir PLB komisija: Trispalvė ir Tautiška giesmė – sėkmės raktas Lietuvai išlikti (1)

2018 04 24 12:29

Balandžio 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija lankėsi Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Komisijos nariai pasidžiaugė, kad šios mokyklos absolventai nesirenka emigracijos kelio: pusė licėjaus abiturientų renkasi savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kita pusė – karininko, policininko ar teisininko profesijas.

„Mes dirbame tol, kol plevėsuoja vėliava,“ – sako mokyklos direktorė Ingrida Levickienė. Išties graži tradicija! Kiekvieną pirmadienį, prieš pamokas, kadetai renkasi mokyklos kieme ir, giedodami Tautišką giesmę, Skaityti toliau →

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

2018 04 23 08:30

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau →

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I) (10)

2018 04 23 07:00

1. Archetipinės galios

Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau →

J. Putinas. Emigracija (22)

2018 04 17 07:30

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau →

Š. Šimkus. Tėvynės sielovaizdis ir gavėnia (1)

2018 04 01 07:00

M. K. Čiurlionis „Karalių pasaka“ 1909 m. | Ciurlionis.eu nuotr.

Lietuvos kraštovaizdis – drobulė lietuvio sielos išskleista: sielovaizdis. Visi geiduliai, troškimai, visos nuodėmės šitoj drobulėj – juodos dėmės. Dangus tik vienas amžiais tyras. Lietuvos kraštovaizdis – tai atspindys šitos savinaikos, tos neapykantos, kuri nūn gremžiasi kone kiekvienoj širdy. Kadais žmogus buvo dalimi kraštovaizdžio – jo puošmena, skaisčiausiu pumpuru. Kur pirkios, trobos, svirnai, klėtys, žardžiai ir pirtelės, malūnai ir klojimai, pilys ir keliai, javų vilnijančių laukai tarsi patys plaukė iš kraštovaizdžio, tarsi patys augo ir tauravo iš Motinos Žemės įsčių gimę, savo spalvomis, raštais, tobulu paprastumu atkartodami žemės spalvas, raštus ir paprastumą. Skaityti toliau →

A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video) (4)

2018 03 08 17:12

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Trečią savaitę tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje išliekantis Audriaus Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“ žiūrovų vis dar narstomas po kiekvieną kaulelį: kam filme apie Lietuvą buvo reikalinga Prūsijos tema, kam reikia finale mėnesienos ir gaidžio giedojimo simbolikos, ar partizanų pasipriešinimas tolygus tautos ginkluotam pasipriešinimui? Kokį įspūdį režisieriui paliko filmas ir ką kartais reikia suprasti tarp eilučių, pasitelkus istorines žinias? Apie tai pokalbis su pokario meilės dramos režisieriumi Audriumi Juzėnu. Skaityti toliau →

D. Razauskas. Nenulenk galvos, mano Tėvyne! (22)

2018 02 27 06:00

Dainius Razauskas, 2018.02.16 «Aušra–16» | M. Puidos nuotr.

Pagal sveikinimo kalbą, sakytą 2018 m. vasario 16 Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime „Aušra 16“

Didžiavimasis išniekina. Tarkim, turì kokį nors sumanymą, bet, užuot jį įgyvendinęs, imi juo iš anksto girtis. Darbas dar toli gražu nepadarytas, gal nė nepradėtas, o tu jau bandai prisiskirti sau jo vaisius, nori jų sąskaita iš anksto pasidaryti didesnis savo ir kitų akyse. Ir sumanymas tampa išniekintas – praranda spindesį, galią, nebeįkvepia darbui. Nes tu pats sau svarbesnis negu tavo sumanymas ir tenori juo pasinaudoti, išnaudoji jį savo įvaizdžiui išpūsti. Skaityti toliau →

Ingeborga Dapkūnaitė trumpam sugrįš į Vilnių (3)

2018 02 20 15:00

Ingeborga Dapkūnaitė trumpam grįžta į Vilnių | Rengėjų nuotr.

Bene žymiausia lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, šiuo metu, deja, ypač retai sutinkama tėvynėje, siunčia žinutę: kovo 8-ąją, ji trumpam sugrįš į savo jaunystės miestą Vilnių, kur ir prasidėjo stulbinanti karjera. I. Dapkūnaitė, drauge su dešimtimi kitų žinomų moterų, dalyvaus konferencijoje „Moters vizija“, kur skaitys pranešimą ir dalinsis savo karjeros sėkmės istorija.

„Galiu patvirtinti, kad mums tai tikrai pavyko! Po ilgų derybų su Ingeborgos komanda, jos sėkmės istoriją, kovo 8- ąją, Litexpo parodų rūmuose, galės išgirsti Lietuvos moterys“ – džiaugiasi konferencijos sumanytojas ir rengėjas Martynas Šaikus. Skaityti toliau →

P. Plumpa. Pašarvota tiesa (23)

2018 02 12 18:41

Jau praėjo kelios savaitės nuo tos Sausio dienos, kai s. N. Sadūnaitė Seime pasakė savo gyvą Tiesos žodį apie Lietuvos gyvenimo žaizdą. Laiko dulkės uždengia skaudžius įvykius ir žodžius, todėl juos būtina prisiminti, jeigu nenorime tapti savojo užmaršumo aukomis. Tiesą sakant, žmonės nepamiršo Sausio 13 dienos tragedijos smulkmenų, tad nepamiršta ir 2012 metų gegužės 17-sios. Panašiai būdavo ir tremtiniams: jie sunkiose sąlygose apsiprasdavo, net linksmindavosi, net atrodydavo, kad jau pamiršo baisią skriaudą, tačiau sielos gilumoje visada ruseno prisiminimas, viltis ir troškimas sugrįžti į Tėvynę. Skaityti toliau →

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

2017 12 18 14:44

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau →

Kariuomenė – šalies valstybingumo garantas (0)

2017 11 23 14:52

Prezidentė Lietuvos kariuomenės parade | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino šalies, sąjungininkų ir partnerių karius. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės padaliniai iš Belgijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai.

Šiemet minimos 99-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas. Skaityti toliau →