Žymos archyvas: Tėvynė

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė (3)

2020 09 02 08:00

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (14)

2020 08 09 15:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau →

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje (4)

2020 07 15 09:00

Prezidentas jaunimo stovykloje „Mes – Lietuvai“ | prezidentas.lt nuotr.

Pirmadienio popietę Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė lankėsi vaikų ir jaunuolių pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje „Mes – Lietuvai“.

Stovyklą jau ne pirmus metus organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, kurios garbės nare yra Diana Nausėdienė. Šiais metais vieta stovyklai pasirinkta Lietuvos istorijos lopšiu vadinamoje Kernavėje atsižvelgiant į šių metų stovyklos temą „Kuo mums svarbi Lietuvos karybos istorija per 100 metų: įvykiai ir žmonės“. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video) (21)

2020 05 24 19:53

Krikščionių misionierius Bonifacas 724 m. nukirtęs šventą dievo Toro ąžuolą krikštija vokiečius. 1905 m. E. Doplerio (E. Doepler) paveikslo dalis | wikipedia.org nuotr.

Krikščionybė plito nešdama svetimą senajai baltų ir kitų tautų tikyboms pasaulėžiūrą, kurią su tam tikromis išlygomis galima būtų pavadinti gnostine. Kuo ji skiriasi nuo vadinamosios pagoniškosios? Pasak lietuvių kilmės anglų religijotyrininko Maiklo Jorko (Michael York), pagonybė visą būtį, įskaitant regimąjį pasaulį, laiko šventa, o gnosticizmui jis yra blogis, „tai, iš ko reikia ištrūkti. Gnosticizmas – tai žinojimo (gnōsis) kelias, kuriuo eidamas individas atranda „tikrąją realybę“, todėl atsiriboja nuo fizinio pasaulio ir grįžta prie pirminio Prado“ [1]. Skaityti toliau →

Prezidentas pasveikino visas Lietuvos mamas Motinos dienos proga (video) (0)

2020 05 03 08:31

Prezidentas Mamos dienos proga pasodino obelį | lrp.lt nuotr.

Gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene pasveikino visas Lietuvos mamas ir šia proga Prezidentūros kieme pasodino obelį.

„Ši obelis man yra simbolis. Mama buvo ypač artimas man žmogus. Ir kiekvienam, nesvarbu, ar mamytė jau Anapilin iškeliavusi, ar gyva, ji yra tas žmogus, iš kurio semiamasi tvirtybės, iš kurio semiamasi gyvenimiškos išminties ir, svarbiausia, iš kurio semiamasi meilės. Todėl aš noriu, kad ši obelėlė, apsipylusi žiedais, džiugintų visų mūsų širdis“, – sakė šalies Skaityti toliau →

Z. Tamakauskas. Po baltu nuometu ji amžiais vaidilutė… (2)

2020 05 03 00:05

Skulptūra „Žemė-motina-taika“ | paneveziokrastas.pavb.lt. M. Pese (M. Pesse) nuotr.

Šiais metais Motinos diena į mūsų namus ateina esant gana neįprastomis sąlygomis, siaučiant nuožmiems viruso vėjams. Vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu pasveikinsime savo mamas. Kas negalės jų tiesiogiai apkabinti, pasveikins iš tolo, ištiestos rankos mostu, šypsena veide ar nuoširdžiu žodžiu. Negalėdami nuvykti prie savo mirusios mamos kapo, ją turėtume pasveikinti gražių prisiminimų puokšte, gal uždegtos žvakutės blyksniu ir malda.

Visada Motinos diena į mūsų namus ateina kartu su pavasariu, su pirmaisiais žibučių žiedais, su žydinčių pienių nuklotais Skaityti toliau →

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

2020 04 01 16:00

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau →

L. Milčius. Jau trisdešimt metų (0)

2020 03 11 06:00

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų
Esi tu, Tėvyne, laisva.
Bet mes su šia laime seniai apsipratom –
Buvai ir esi Lietuva.

Sąjūdžio dienos – toli praeity,
Lyg būtų sparnais nuplasnoję.
Tik grįžta viena, šviesi ir graži –
Tai Kovo vienuoliktoji. Skaityti toliau →

J. Stasinas. Lietuva Tėvynė (2)

2020 03 11 01:15

Daina, skirta Kovo 11-tai

Lietuva tėvynė –
Ąžuolų Ji kraštas,
Mūsų bočių žemė
Laisvės ir taikos.

Tegul Ji žaliuoja, Skaityti toliau →

D. Apalianskienė. Liūdesys ir pagarba, išėjus Didžiajam Mokytojui (12)

2020 01 31 06:00

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Du ideologiniai vienminčiai – R. Valatka ir A. Nikžentaitis – abu, regis, pagarbiai liūdintys dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties, savo veidaknygėse surašo neįtikėtinai ideologizuotą „in memoriam“.
Cituoju: „Istorijos Maestro išėjo. Ačiū už tai, kad jis buvo. Manau, apie profesorių Edvardą Gudavičių geriau už profesorių Alvydą Nikžentaitį nepasakysi“, rašo savojoje, atviroje publikai veidaknygėje ponas R. Valatka (2020.1. 27). Skaityti toliau →

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį (7)

2019 12 31 03:29

Lietuvai – pasaulio lyderių sveikinimai | lrp.lt nuotr.

Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.

Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau →

A. Matulevičius. Šventiniai pamąstymai, kaip nėra, bet galėtų būti (8)

2019 12 21 02:45

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Artėja didžiosios metų šventės. Man šv. Kalėdos nuo vaikystės buvo paslapties, stebuklo laukimo dienos. Sakoma, kad su metais mes ne tik įgyjame patirties, bet ir vėl tampame panašiais į vaikus, kurie dar tiki stebuklais. Ir žinote, nematau čia jokios prieštaros ar nusikalbėjimo. Tikime į pomirtinį gyvenimą ar kitokią sielos energetinę būseną, kurios egzistavimas jau lyg ir neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams. Arba – netikime, nors šiaip jau turbūt kiekvienas žmogus, ruošdamasis susitikti su Nežinomybe ar Amžinybe, vis dėlto nori kažkuo tikėti ar dėl kažko viltis. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę (26)

2019 12 18 12:30

Keičiantis Lietuvoje Prezidentams ir besiplečiant globalizacijos procesams, vis didesnį nerimą mąstantiems žmonėms kelia klausimas, ar pavyks mums išsaugoti savo tautinę tapatybę? Ją lemia jau beveik per Lietuvos Respublikos šimtmetį išdiskutuoti ir pripažinti objektyviais bruožai: istoriniai – kilmė, kraujo ryšys, genetika, istorija; kultūriniai – kalba, papročiai, gyvenimo būdas, tautinė kultūra, bendras likimas. Viena iš didžiausių dabartinės nepriklausomos Lietuvos bėdų – Lietuvos gyventojų migracija. Statistikos duomenimis, jau praradome 883 tūkstančius jaunų, darbingo amžiaus Lietuvos žmonių, žinoma, daugiausia – lietuvių. Skaityti toliau →

Lietuvos kariuomenė – nepajudinamas mūsų nepriklausomybės ramstis (0)

2019 11 23 16:47

Prezidentas sveikina Lietuvos kariuomenę | prezidentas.lt nuotr.

Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Kariuomenės dienos proga pasveikino šalies, sąjungininkų ir partnerių karius. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Lietuvoje dislokuotų NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės padaliniai iš JAV, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kariai.

Šalies vadovo teigimu, šiemet sveikindami prieš 101 metus atkurtą šalies kariuomenę, joje matome profesionalumo, ryžto bei pasiaukojimo pavyzdį. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.

Skaityti toliau →

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

2019 11 21 08:22

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (9)

2019 09 29 10:41

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau →

K. Stoškus. Dvasinė terapija, arba „Šokis su likimu“ (nuotraukos) (0)

2019 07 04 12:42

2019 metų gegužės 30 dieną Panevėžio Bendruomenės rūmuose vyko spektaklio „Šokis su likimu premjera.

Terapija. Režisierius Antanas Maciulevičiaus – vienas iš nedaugelio ištikimų J. Miltinio teatro mokinių. Vadovaudamas Kastalijos studijai, jis yra pasiryžęs savaip tęsti savo mokytojo teatrinę tradiciją. Kaip žinia, „Kastalija” yra upių dievo dukters-nimfos vardas, kuriuo buvo pavadintas šaltinis ant Skaityti toliau →

G. Aleknonis. Ar verta šaudyti Dievui į langą? (5)

2019 04 24 16:46

„Mano mintys dabar yra kartu su visais katalikais ir visais prancūzais. Kaip ir visi tautiečiai sielojuosi matydamas, kaip dega dalis mūsų visų“, – užsiliepsnojus Paryžiaus Dievo Motinos katedrai Twiteryje rašė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Į „progresą“ neišvengiamai žygiuojančios Europos numylėtinis staiga pamiršo visas kalbas apie tautų susiliejimą, priekaištus nacionalistams ir religiniams fanatikams. Nenuostabu, kad net viešųjų ryšių produktai krizės akimirką prisimena tris pamatinius žodžius: Dievas, Tėvynė, Artimas. Šių žodžių neturėtume pamiršti ir mes, eidami balsuoti gegužę mūsų laukiančiuose rinkimuose ir referendumuose. Skaityti toliau →

G. Jakavonis. Sveikų Tėvynės gynėjų ieškosime su žiburiu (4)

2019 04 03 09:00

Iš Lietuvos kariuomenės ateinančios žinios verčia susimąstyti: karinei tarnybai dėl sveikatos tinkami vos 40 proc. šauktinių. Ar iš tiesų mūsų jaunimas toks fiziškai ir dvasiškai paliegęs? Kas atsitiko, kad jaunuolių sveikata metai iš metų prastėja, ir ką turėtų padaryti valstybė, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata bei to paties mokytų savo vaikus.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Skaityti toliau →

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

2019 03 25 21:30

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau →

D. Stancikas. Lietuva yra čia (14)

2019 02 28 16:45

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“

Lietuva yra visur?

O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka Skaityti toliau →

Kauno IX forto muziejaus lankytojai nuaudė šimtmečio linkėjimų audinį (0)

2019 02 19 08:10

IX forto muziejaus lankytojų linkėjimai | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Nuo 2018 m. vasario 16 d. Kauno IX forto muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kvietė lankytojus simboliškai prisiliesti prie audimo tradicijų, vienos seniausių lietuvių liaudies meno šakų, kuri byloja apie lietuvių tautos kūrybinę galią, atskleidžia savitą meninį skonį.

Muziejaus lankytojai buvo raginami prisiminti, kad VALSTYBĖ – TAI MES, ir pagalvoti, ko palinkėtų Lietuvai, tautiečiams, sau? Užrašytus sveikinimus ir linkėjimus atkurtai Lietuvai muziejaus lankytojai audė į bendrą kūrinį – šimtmečio audinį. Skaityti toliau →

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

2019 02 16 10:09

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau →

N. Dzūkė. Atvirukas Tėvynei (2)

2019 02 10 11:29

aš nemoku dainų
aš namų neturiu
aš trumpam ateinu
aš ilgam išeinu

Parėjo vėl Paulius Širvys į širdį vakare ir sako, laikasssstingssssta ir žygdarbis jau ne tada, kai miršti su nepabaigta daina, tai jau praėjusio šimtmečio žavesiai. Šiandien žygdarbis – pareiga sudainuoti savo dainą iki numirštant.

Aš jau išdainavau visas dainas, kurias vienai dainuoti dera arba gera. Taip gerti, taip ir valgyti – nelabai skanu vienam…

Dabar rašau, taip Paulius liepė. Abu tylėjom, aš verkiau. Abu kalbėjom, aš rašiau. Abudu sutarėm, kad… Skaityti toliau →

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

2019 02 03 17:03

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko, filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau →

Iškilmingai paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 28-osios metinės (0)

2019 01 21 16:08

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas | kam.lt nuotr.

„Visas Lietuvos valstybingumo kelias neatsiejamas nuo laisvės kovų, o laisvės kovos – tai pirmiausia karių savanorių žaibiškas atsiliepimas į Tėvynei iškylančias grėsmes“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, sveikindamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius su pajėgų įkūrimo 28-osiomis metinėmis.

„Laisvė mums ne dovanota, ji yra iškovota, ir kasdieniais pasirinkimais nuolat įtvirtinama. Kol išliks gyva savanorystės idėja, bus be galo sunku mus įveikti ginklu“, – pabrėžė viceministras. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

2019 01 12 09:58

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

2019 01 04 10:14

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau →

Emigrantų širdyse −Tėvynės jausmas ir noras grįžti (1)

2019 01 01 11:58

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius prieš didžiąsias žiemos šventes pakvietėa užsienyje gyvenančius kraštiečius ateiti pasikalbėti. Šiais metais atėjo 9 kraštiečiai, daugiausia jaunimas. Dauguma jų − žmonės, grįžę į namus šventėms.

Pora vyrų − tie, kurie jau grįžo atgal į Kėdainius gyventi ir dirbti, keli − besvarstantys grįžti, o pora atėjusiųjų sakėsi dar negalvojantys grįžti. Tarp emigrantų, atvykusių į sutikimą, buvo ir Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“? (5)

2018 12 16 01:06

Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu

Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa (1879 – 1955), dukart (1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai