Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: teisingumas

A. Matulevičius. Lobizmas – įteisinta korupcija (3)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Apie korupciją, o teisingiau – kyšininkavimą, kalbama daug. Deja, nuo tų kalbų kyšininkavimo nė kiek nemažėja, priešingai, jis jau tapo lobizmu vadinamo „verslo“ rūšimi.

Nepadeda ne tik kalbos, bet ir parodomieji, per TV transliuojami prasikaltusiųjų sulaikymai – kyšininkavimas kaip klestėjo, taip klesti toliau. Kai kurie apsukruoliai jau net sukūrė „teoriją“, kad šis reiškinys paplitęs visose šalyse, todėl jo neįmanoma įveikti. Nors tai – ciniškas, niekuo nepagrįstas požiūris. Pavyzdžiui, visai netoli, Norvegijoje, korupcijos praktiškai nėra. Ten net sakoma: jeigu, ko nors paprašius, valdžia tau neduos, tai net karalius nebepadės. Tai reiškia, kad sprendimas teisingas ir kitoks būti negali. Ir tokių valstybių yra ne viena. Skaityti toliau

Tautininkai priminę Kauno pedofilijos bylos pamokas ragina telktis į tautinio-pilietinio pasipriešinimo frontą (2)

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d.  Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) išplatino pareiškimą – memorandumą „Dėl Kauno pedofilijos bylos ir būtinybės atkurti piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis“.  Pareiškime primenamos didžiulį rezonansą sukėlusios vadinamosios Kauno pedofilijos bylos aplinkybės, pasak tautininkų, įrodančios valstybės pareigūnų ir valdininkų susvetimėjimą bendrajam tautos gėriui ir jų pajungimą įvairių grupuočių interesams. 

Atsižvelgiant į šį ir kitus atvejus, kurie kelia piliečių nepasitikėjimą valstybės Skaityti toliau

M. Kundrotas. Teisėkūra ir teisėsauga (20)

Alkas.lt koliažas.

Lietuvoje šiandien tokia padėtis, kad jaunuolis, sužalojęs ir kėsinęsis išprievartauti merginą, gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės, o už politinį anekdotą apie liberalios politinės sistemos privilegijuotas grupes – imigrantus ar homoseksualistus – galima patekti cypėn. Kolega, šiuo metu studijuojantis teisę, apie tai tegali pasakyti – ką padarysi, tokie įstatymai.

Iš pažiūros teisėsaugos įstaigos tik vykdo politikų priimtus įstatymus. Bet ar visada problema – tik įstatymai? Tarkime, įstatymas numato bausmes už kurstymą susidoroti. Bet daina, kurioje apdainuojama teisė traiškyti vaikų galvas į sieną, pripažįstama humoru. Skaityti toliau

Žmogaus teisių komitetas pritaria teismo tarėjų instituto įtvirtinimui (7)

Balandžio 22 d. posėdyje Seimo  Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Tarėjų įstatymo projektą (XIIIP-3891) ir lydinčiuosius įstatymų projektus (XIIIP-3892;  XIIIP-3893; XIIIP-3894;  XIIIP-3895).

Komitetas projektams iš esmės pritarė, tačiau siūlo gerinti Tarėjų įstatymo projektą atsisakant magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimo tarėjui, kaip perteklinio. Be to, komitetas siūlo nustatyti amžių, nuo kada asmuo gali tapti tarėju – siūloma nustatyti 25 metų amžiaus reikalavimą. Skaityti toliau

G. Songaila. Už tautinę valstybę (video) (17)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Kalba pasakyta Kovo 11-os patriotinės eitynėse Vilniuje, 2020 kovo 11 d.

Susirinkome į šį žygį ir į šią rūsčios istorijos aikštę liepsningojo Lietuvos Vyčio įkvėpti. Vėl iškėlėme bendrojo reikalo, pasišventimo ir tiesos vėliavas, kurios pergalingai švytėjo prieš trisdešimt metų.

Ir tada mus subūrė, ir dabar mus kviečia susirinkti amžinasis lietuvių tautos aukuras – protėvių kovose apdainuota, į jokius pasaulio turtus neiškeičiama šalis ir valstybė. Skaityti toliau

J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė? (19)

Jonas Ivoška | mokslolietuva.lt nuotr.

Perskaičius Aldonos Meilutytės knygą „Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė“, kuri aprėpia atkurtos nepriklausomos Lietuvos teismų veiklos faktografiją iki 2019 metų pradžios, kilo mintis konceptualiai panagrinėti, ar šiandieninė Lietuva turi pagrindinius teisinės valstybės požymius. Jeigu neturi, ar turi tik jų pradmenis, tai kokios to priežastys? Bandant atsakyti į šiuos klausimus, reikėtų pagrįsti, kokiais požymiais apibūdintina teisinė valstybė.

Įprastinėje vartosenoje teisine pripažįstama tokia valstybė, kurios sisteminiai sektoriai ir Skaityti toliau

N. Venckienė. Tas juokingai rūstus teisingumas (40)

temide-griuna-alkas-lt-koliazas

Tas juokingai rūstus teisingumas, kai sunkiais nusikaltimais kaltinamieji gyvena laisvai, o juokingai mažais – varžomi apykojėmis, užstatais ir reikalavimais būti namuose nakties metu.

Vasario 14 d. kreipiausi į Panevėžio apygardos teismą prašydama panaikinti visas man taikomas kardomąsias priemones.

Šiandien Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (13)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau

J. Gafurova. Lietuvos gėda – oficialus teisingumas (13)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | „Respublikos“ redakc. nuotr.

Spalio 5-ąją sukako lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai Kaune nuaidėjo šūviai į teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Į juos pataikiusios kulkos pasėjo daugybę paslapčių. Iki šiol visų jų teismams išaiškinti taip ir nepavyko. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje nušautas teisėjas – aukštas valstybės pareigūnas, tačiau iki šiol – klausimų daugiau nei atsakymų.

Į Lietuvą bet kada galinti būti sugrąžinta Neringa Venckienė, tikimasi, galbūt galės padėti suprasti, ar visuomenę padaliję įvykiai Garliavoje tikrai tebuvo vienos šeimos istorija. Skaityti toliau

A. Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas (9)

Raudonais dažais apipiltas sostinės Lukiškių aikštėje stovintis monumento „Laisvės kalva“ fragmentas | LRT.lt nuotr.

Rusišką patarlę „Против лома нет приема, кроме, как другого лома“, į lietuvių kalbą išversčiau „Prieš laužtuvą tėra būdas – kitas laužtuvas“. Kam prisireikė aptarti tokį necivilizuotą kovos būdą?

Pasirodo, kai vandalizmą ar net šventvagystes provokuoja valdžios (kalbu apie Vilniaus merą Šimašių), piliečiai nebepaiso formalios vertybių apsaugos, patys imasi vykdyti teisingumą necivilizuotai, vandalizmo, tačiau išprovokuoto, būdu. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Žmonės bijo liudyti tiesą (15)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai  nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti.

Skaityti toliau

A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą (32)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau

Kas naujo miškų fronte? Visuomenininkų byla dėl miškų kirtimo (3)

Saulius Dambrauskas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-12 nutartimi Grupės skundą priimti atsisakė. Šią nutartį grupę atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Skaityti toliau

A. Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą (12)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Jeigu kas nors pagal popieriukus, tai ir teisėta, nors žmonių teisingumo jausmo sirenos rėktų kaip Černobilyje. O jei viską pagal sąžinę, kaip geriau tau, kitiems ir valstybei, bet, va, popieriukuose to nebus – atvažiuos bemat vaikų ar suaugusiųjų gaudytojų prisigrūdusi mašinėlė su elektrošokais.

Kas teisėta – ne visada teisinga, o kas teisinga – ne visada teisėta, tą seniai žino visi, tik ne jie, kurie tą nusprendžia. Nes jei laisvės yra bent iliuzija, leidžiama viskas, kas nedraudžiama. Ten, kur laisvė gyvena tik ekranuose, draudžiama viskas, kas nėra leista. Skaityti toliau

A.Juozaitis LRT apkaltino politine korupcija ir atsisakė dalyvauti LRT rengiamuose debatuose (25)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 26 d., penktadienį,  kandidatas į Lietuvos respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis išplatino viešą pareiškimą „Dėl visuomeninio transliuotojo (LRT) misijos rinkimuose“.  Jame A. Juozaitis apkaltino LRT politine korupcija ir pareiškė, kad ketina nebedalyvauti LRT organizuojamuose kandidatų į Prezidentus debatuose. 

Kaip žinia, balandžio 25 d., ketvirtadienio, vakare A. Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT vykstančių debatų, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Teisinė korupcinė sistema turi būti skaidrinama ne rinkimų metu (22)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Visuomenės teismui iškelta teismų ir advokatūros korupcijos schema – akivaizdi priešrinkiminė akcija. Jeigu metų metus buvo žinoma, kad korupcinės schemos egzistuoja ir nebuvo žengtas joks reikšmingas jų naikinimo žingsnis, tai šiandieninis veiksmas gali būti vertinamas kaip politinio kalendoriaus veiksnys.

Tai privers visuomenę galvoti, kad teisėsauga nėra savarankiška ir priklauso nuo politinių sprendimų. Vadinasi „trečioji valdžia“ Lietuvoje yra nestipri, vėjo pustoma. Šitokias korupcines schemas STT ir prokuratūra turi kelti į viešumą nepalikdama interpretacijų liūno. Dabar gi mes būsime panardinti į tarpusavio kaltinimų, šmeižtų ir „patyčių kultūrą“. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Žvilgsnis į 2018-uosius. Tikrumo ilgesys (2)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame vis labiau virtualėjančiame pasaulyje tiktai mirtis vis dar lieka tuo, kas tikra. Mirtis, pasak išminčių, yra geriausias mūsų patarėjas – tik pažvelgęs į ją gali suprasti, kuriuo keliu toliau eiti.

Sausio 13-oji, nepaisant eilinės progos pasiginčyti dėl neužmirštuolės (jei simbolis per šiuos metus visuotinai neprigijo, toliau kelia susipriešinimą, gal būtų išmintinga pagaliau jo atsisakyti?) ir neišvengiamo tų dienų tragedijos ir didybės apsinešimo laiko dulkėmis ir ritualo rutina, kaskart atėjusi, mums vėl tai tyliai primena. Primena apie tikrumą. Tikrumą, kylantį iš bendrystės stovint tiesoje ir susikaupime, be baimės, kurį, atgavus Nepriklausomybę, vis labiau keitė nerimas, Skaityti toliau

Tarptautinio seminaro dėmesio centre – kova su prekyba žmonėmis (2)

hrmi.lt nuotr.

Spalio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, vyko tarptautinis seminaras „Seksualinio smurto ir smurto dėl lyties bei prekybos žmonėmis prevencija, kova su šiais reiškiniais ir reagavimas į juos prieglobsčio ir migracijos kontekste“. Renginyje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi šalies teisėsaugos bei tarptautinių organizacijų atstovai. Seminarą rengė Generalinė prokuratūra ir Nacionalinė teismų administracija.

Renginio tikslas buvo – apžvelgti ir įvertinti, kaip Lietuvoje yra įgyvendinama Europos Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kursime gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią Lietuvos valstybę (14)

Sambūris Raudondvaryje | S.Paškevičiaus nuotr.

Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe! (34)

Bronislovas Burgis | asmen. nuotr.

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…

***

Tikrai, laikas man mesti juodą darbą ir įsidarbinti pranašu! Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kaista Europos Sąjungos ir Lenkijos santykiai: teisės ir teisingumo klausimas (29)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos, —bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą.

Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Skaityti toliau

Bado akcijos dalyviai reikalauja atleisti iš pareigų tris Šiaulių apygardos teismo teisėjus (nuotraukos, video) (3)

Bado akcija prie Prezidentūros Vilniuje | Alask.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS) šiuo metu Vilniuje prie Prezidentūros vykdanti bado akciją  „Už teisingumą Lietuvoje“ ir signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Generalinį Prokurorą Evaldą Pašilį dėl Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir šio teismo teisėjų Zigmo Kavaliausko bei Vidmanto Mylės veiklos. Prezidentės prašoma šiuos teisėjus atleisti iš darbo dėl galimai nusikalstamos jų veiklos. Generalinis Prokuroras prašomas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimai nusikalstamų veikų atliktų Skaityti toliau

Prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros pradėta neterminuota bado akcija (11)

Prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros pradėta neterminuotą bado akciją | O. Prockailo nuotr.

Rugpjūčio 21 d. ryte Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros esančiame skvere prasidėjo neterminuota Lietuvos piliečių bado akcija  „Už teisingumą Lietuvoje“.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje valstybės vardu vykdo tik teismai ir dirbantys jose teisėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma ir klauso tik įstatymo. Tačiau iš tiesų teismų sistema Lietuvoje tapo, iš esmės, ydinga. Todėl prasidedančios akcijos dalyviai, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, ryžosi net bado streikui“, — sako protesto akcijos rengėjai. Skaityti toliau

Spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila paskelbs apie bado akciją (triesioginė transliacija) (21)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugpjūčio 16 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Vilniuje prasideda bado akcija už teisingumą Lietuvoje“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas, Lietuvos piliečių tarybos pirmininkė Scholestika Katavičienė, advokatas Jonas Ivoška ir Kazys Serbenta.

Pranešėjai ketina pristatyti rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje planuojamą pradėti akciją dėl teisingumo Lietuvoje, jos Skaityti toliau

Seime vyks Signataro Z.Vaišvilos spaudos konferencija „Reikalavimai teismams vykdyti teisingumą“ (tiesioginė transliacija) (8)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 2 d. 10 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila surengs spaudos konferencija „Reikalavimai teismams vykdyti teisingumą“. Spaudos konferencijoje dalyvaus ir „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius bei Lietuvos piliečių tarybos pirmininkė Scholestika Katavičienė.

Spaudos konferencijoje pranešėjai ketina aptarti būdus ir priemones, kaip pasiekti, kad teismai vykdytų teisingumą, kokia turi būti teisėjų atsakomybė dėl įsiteisėjusių, tačiau akivaizdžiai neteisėtų teismo sprendimų. Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila kalbės apie Lietuvos teisingumo konvulsijas (tiesioginė transliacija) (11)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 29 d. 10.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila spaudos konferencija. Joje signataras ir jo bendraminčiai, remdamiesi asmenine patirtimi ketina atskleisti tikrąjį Lietuvos teisingumo veidą.

Prabėgus vieneriems metams nuo 2016 m. birželio 29 d. nelaimės, kai signataras Z. Vaišvila patyrė itin sunkius sužalojimus, jis vėl grįžta į viešą gyvenimą – gali išeiti į viešumą ir bendrauti su žmonėmis. Skaityti toliau

R. Cibas. Klišė (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą Skaityti toliau

R. Kupčinskas, V. Vilimas. Tik piliečiai gali aprengti nuogą teisingumo karalių (10)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Artėjant rinkimams kyla vis daugiau klausimų – ką pasirinkti, pagal kokius kriterijus vertinti būsimus tautos atstovus?

Partijos savo rinkiminėse programose visada pasiruošusios kurti geresnę Lietuvą. Tokie įsipareigojimai mus lydi nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Bet įsipareigojimai turėtų būti vykdomi, nes dėl tuščių pažadų valstybės ateitis tampa neprognozuojama. Skaityti toliau

Seimas sutiko svarstyti Konstitucijos pataisas dėl visuomenės atstovų teismuose (3)

teismai.plaktukas_atts.lt

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Artūro Paulausko pristatytas Konstitucijos pataisas (projektas Nr. XIIP-3305), kuriomis siūloma įtvirtinti visuomenės atstovus teismuose – teismų tarėjus.

Pagrindiniame šalies dokumente siūloma įtvirtinti, kad teismai būtų sudaromi ne tik iš teisėjų, bet įstatymo nustatyta tvarka ir iš teismo tarėjų. Teismo tarėjai, kaip ir teisėjai bei teismai, vykdydami teisingumą, būtų nepriklausomi.

Teismo tarėjus pagal įstatymą ketveriems metams, bet neilgiau nei dvi kadencijas iš eilės skirtų ir atleistų savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba. Jais galėtų būti Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Skaityti toliau

srtfondas Init

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai