Žymos archyvas: technologijos

Kaip pasidaryti tobulą asmenukę tamsoje? (0)

Kaip pasidaryti tobulą asmenukę tamsoje? | „Huawei“ nuotr.

Bene pagrindinė sąlyga norint pasidaryti gerą asmenukę yra apšvietimas. Kuo šviesiau toje aplinkoje, kurioje fotografuojatės, tuo kokybiškesnė gausis nuotrauka ir, tikėtina, surinks daugiau draugų „patinka“ socialiniuose tinkluose. Darant asmenukę, lygiai taip pat svarbu, iš kurios pusės krypsta šviesa – jei ją užstosite, nuotrauka gausis išblukusi, todėl patariama, kad ji kryptų iš priekio arba iš šono. Tačiau ką daryti, kai norite užfiksuoti akimirką ten, kur apšvietimo praktiškai nėra?

Skaityti toliau

VU mokslininko projektas apdovanotas Vokietijos kosmoso centro prizu (0)

VU nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) doktorantas Jurgis Aleksandravičius su kolega dr. Sauliumi Rudžiu laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkurso specialųjį prizą, įsteigtą Vokietijos kosmoso centro.

Kosmoso Oskarais pramintame tarptautiniame konkurse apdovanojami inovatyviausi palydovinės navigacijos panaudojimo būdai. „Vokietijos kosmoso centras DLR šiame konkurse buvo įsteigęs specialųjį prizą už projektus, skirtus aviacijai, ir tarp maždaug 40-ies dalyvių iš visos Europos, mūsų projektas paskelbtas geriausiu“, – pasakojo J. Aleksandravičius. Skaityti toliau

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos (0)

Marso griovų šlaituose aptiktos didžiulės ledo sankaupos | Kolinas M. Dundasas (Colin M. Dundas), žurnalo „Science“ nuotr.

Kolino Dundaso (Colino Dundaso) vadovaujama orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ tyrėjų komanda Marse, aptiko aštuonias vietas, kur paviršiuje matomos didelių ledo sankaupų atodangos. Šios sritys gali suteikti duomenų apie Raudonosios planetos praeityje vykusius klimato pasikeitimus ir tapti vandens šaltiniu būsimoms pilotuojamoms misijoms. Tyrimų rezultatai skelbti žurnale „Science“.

Astronomai jau ne kartą minėjo, kad Marse anksčiau galėjo būti daugybė skysto vandens. Šią teoriją remia planetoje užfiksuoti vykusių procesų, tokių, kaip cunamiai, pėdsakai. Skaityti toliau

Karščiausi 2018-ųjų mobiliojo pasaulio spėjimai (0)

2018 m. | „Tele2 Inovacijų biuro“ nuotr.

Mėginti nuspėti ateitį – sudėtingas darbas, ypač jei yra kalbama apie taip greitai besikeičiantį mobiliųjų technologijų pasaulį. Ko verta laukti ir tikėtis, apie ką galime pradėti svajoti ir kas keis mūsų įpročius tiek šiais metais, tiek artimiausiu metu?

Jūsų dėmesiui – Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto mobiliojo pasaulio prognozės 2018-iesiems.

Tavo veidas ir dirbtinis intelektas Skaityti toliau

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį (0)

Kai neįmanoma tampa įmanoma: bręsta revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis pasaulį | Pixabay nuotr.

Dar visai neseniai daugelis mūsų sunkiai galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai patobulės technologijos. Kas galėjo pagalvoti, jog šiandien pakaks spustelėti vieną telefono mygtuką, kad užsisakytume bilietus į kiną, o norint gauti gydytojo konsultaciją, pakaks leisti savo išmaniajam įrenginiui stebėti mūsų sveikatą. Nors kažkada tai galėjo priminti fantastinio filmo scenarijų, dabar tapo realybe.

Technologijų ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad šiandien esame ties riba, kuomet dirbtinis protas masiškai įsiterpia į mūsų gyvenimą ir jį keičia negrįžtamai. Ne kas kitas, o būtent išmanieji telefonai palaipsniui tampa pagrindine dirbtinio proto platforma, tačiau neabejojama, jog jau Skaityti toliau

Lietuva po šimto metų: skraidančios mašinos, teleportacijos įrenginiai ir naujai atgimusi Gedimino pilis (0)

Moksleiviu suprogramuotas statinys_rengeju nuotr

Lietuvos po šimto metų laukia nemaži pokyčiai. „Microsoft“ organizuotame pasaulinės programavimo valandos (angl. „Hour of Code“) iniciatyvos konkurse, moksleiviai virtualioje realybėje įamžino, kaip šalis, jų manymu, turėtų atrodyti ateityje. „Minecraft“ žaidime sukurtuose pasauliuose opi klimato atšilimo tema, dominuoja skraidančios mašinos, kupolais dengti miestai, teleportacijos įrenginiai, naujai iškilusi geležimi dengta Gedimino pilis ir atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Programavimo valanda – nevyriausybinės organizacijos „Code.org“ penktus metus iš eilės organizuojama pasaulinė iniciatyva, Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Lietuvoje pristatoma žymiausioji dirbtinio intelekto humanoidė Sofija! (video) (6)

Robotė Sofija | rengėjų nuotr.

Gruodžio 19 d., antradienį, nuo 14-os valandos „Panoramoje“ (Konstitucijos 29, Vilnius) prie Elektromarkt parduotuvės antrame aukšte įmonė „Elektromarkt“ Lietuvoje pristato pasaulyje žinomiausią humanoidę Sofiją. 2015 metais Honkonge įsikūrusi kompanija „Hanson Robotics“ sukurtą robotę Sofiją, jau gavusią Saudo Arabijos pilietybę, Baltijos šalyse pristato pirmą kartą! Susitikime gali dalyvauti visi norintys.

Sofijos dirbtinio intelekto kūrimas buvo paremtas trimis žmogiškaisiais bruožais – kūrybiškumu, empatija ir užuojauta. Jos veidas sumodeliuotas taip, kad būtų panašus į aktorės Odri Hepbern (Audrey Hepburn), kuri laikoma klasikinio grožio etalonu. Skaityti toliau

Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video) (0)

Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar į Lietuvą pateks Astravo AE elektra?(video) (1)

Elektra.tinklai_Mokslo sriuba

Tikriausiai kai kurie esate girdėję apie vadinamąjį BRELL elektros žiedą. Jis jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją ir Baltarusiją. Ši sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo kai kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrėme Sovietų Sąjungos gniaužtuose. Inžinieriai taip suprojektavo tinklus, kad tapome bendro tinklo dalimi. Su Baltarusija, kurioje dabar, pavojingai arti Vilniaus, yra statoma Astravo atominė elektrinė, šiuo metu turime penkias elektros jungtis. Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia kalbų daugiakalbėje Europoje? (0)

smm.lt nuotr.

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje nagrinėjama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje.

Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje. Gimtosios kalbos projektas (Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius (STOA). Briuselis. 2017, 166 p.)

Tai tyrimų ataskaita, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. Aptariamos problemos, su kuriomis susiduriame dabar, ir kas mūsų laukia ateityje. Skaityti toliau

Šiltnamiai, vienu metu auginantys derlių ir generuojantys elektros energiją (video) (0)

Išmanusis šiltnamis | Nicko Gonzales nuotr.

Eksperimentai, atliekami elektros energiją iš saulės šviesos gaminančiuose šiltnamiuose, kuriuose užaugę pomidorai ir agurkai, niekuo nesiskyrė nuo užaugintų tradiciniuose šiltnamiuose, rodo, kad tokie šiltnamiai su specialiais saulės moduliais teikia didelių vilčių – jie tiktų ir ūkininkavimui, ir elektros energijos gamybai iš atsinaujinančio šaltinio – Saulės šviesos.

„Mes parodėme, kad „išmanūs“ gali naudoti  saulės energiją elektros gamybai, tuo pačiu nepabloginant augalų vegetacijos o tai yra įdomus rezultatas“, Skaityti toliau

Pavojingiausi keliai – jau su atnaujintomis ištisinėmis linijomis, išskyrus Utenos regioną (žemėlapis) (1)

keliai.masinos_sumin.lt

Pavojingiausiose vietose esančios ir labiausiai nusidėvėjusios kelių linijos jau sėkmingai atnaujintos ir keliai užmiestyje tapo saugesni, praneša kelininkai. Šiuo metu kelių linijos iš naujo horizontaliai paženklintos maždaug 40 proc. krašto kelių.

Utenos regione darbų neleido pradėti užstrigusios viešųjų pirkimų procedūros, todėl ten iki šiol nepaženklintas nė vienas užmiesčio kelias.  Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti (2)

CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“. Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Kaip gyvensime 2030 m.? (0)

innovationdrift.com nuotr.

Spalio 12-13 d. Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengiamame viename didžiausių Baltijos jūros regione renginių Vilniaus naujovių forume „Naujovių dreifas“ (Innovation Drift), šiemet, daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatys įdomiausias naujoves bei jų keliamus iššūkius.

Kaunas tvarkosi, Panevėžys atsinaujina, o Vilnius nuolat plečiasi. Tačiau netrukus kiekvienam jų teks ne tik atnaujinti infrastruktūrą, Skaityti toliau

NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta (1)

RosalyndGrymes_nasa

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį (0)

Ismanusis internetas_imones nuotr.

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose.

Įsivaizduokite, kad vos keliais spustelėjimais telefone ar kompiuteryje, nepakylant iš darbo vietos, galite užsivirinti vandens arbatai biuro virtuvėje.

Arba dar bevažiuojant automobiliu į darbą telefonu įsijungti šildymą, kad atvykus jus pasitiktų jau pakankamai šiltos patalpos.

Skaityti toliau

Jau veikia „Sidabrinė linija“, skirta senoliams visą parą nemokamai bendrauti telefonu (0)

Senjorai_mikrovisata.lt

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Vyrauja jaunystės kultas

Problema slypi ne tik senelių globos namų trūkume. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, Skaityti toliau

Automobilių ateitis: nuo elektra varomų iki savivaldžių (0)

Variklis_VGTUnuotrauka

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones? už vairo sėdėsime patys ar vietą užleisime savivaldžiams automobiliams?

Apie dabartinį transporto sektorių, vykstančius ir laukiančius jo pokyčius bei specialistus, kurių reikės besikeičiančioje transporto srityje Skaityti toliau

Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi? (2)

Robotas.mokslininkas_KTUnuotr

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę. Technologijos formuoja mūsų gyvenseną, taupo laiką, kurį galime skirti kitiems savo poreikiams ar malonumams pildyti. Bet tuo pačiu įsivyrauja baimė, kad jų plėtra stumia žmones iš darbo vietų. Tačiau ar ji pagrįsta?

Lietuvos verslo paramos agentūra išplatino kvietimą „DPT pramonei LT+“ projektui įgyvendinti. Kaip rašoma paraiškos formoje, projekto tikslas yra „paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, Skaityti toliau

Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams (0)

mokslininkai.eksperimentai_mita.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal  Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujus sumanymus projektams, kurių metu bus kuriami naujoviški gaminiai.

„Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir naujovių vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, Skaityti toliau

Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos (0)

NASA stazuotes.MITA.lt

2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė  bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau

Lietuva – už laisvą duomenų judėjimą ir 5G ryšio plėtrą Europos Sąjungoje (0)

sumin.lt nuotr.

Liepos 20 d. Taline vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir telekomunikacijų ministrų susitikime Lietuva prisijungė prie ministrų deklaracijos dėl kuo spartesnio 5G ryšio diegimo ES šalyse. Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis taip pat pristatė Lietuvos nuostatą užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, būtiną Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.

Deklaracijoje dėl 5G ryšio diegimo ES numatytos pagrindinės nuostatos ir būtini žingsniai, siekiant sėkmingai diegti šį ryšį. Skaityti toliau

KTU siūlo naują studijų programą (0)

Nano technologijos | KTU nuotr.

Nuo naujų mokslo metų Kauno technologijos universitetas (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF) bus galima rinktis ateities technologijoms skirtas studijas. Medžiagų fizika ir nanotechnologijos – pirmoji Lietuvoje I pakopos dvikryptė studijų programa anglų kalba, siejanti fizinius ir technologijos mokslus. Šiai programai KTU MGMF pasitelkia kviestinius lektorius iš JAV Stanfordo universiteto, Japonijos Tokijo technologijos instituto ir Šizuokos universiteto.

Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

veidu atpazinimas.mokslosriuba.lt

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kuo gali nustebinti išradingų inžinierių šventė? (video) (0)

inzinieriu svente_mokslosriuba.lt

Jei manote, kad inžinerija – tai sudėtingų prietaisų konstravimas specialiai tam pritaikytose laboratorijose, o inžinieriais gali būti tik ilgas ir sudėtingas studijas atlaikę rimti specialistai, labai klystate. Štai Vilniuje susirinkęs būrys išradingų kūrėjų įrodė, kad kiekvienas iš mūsų gali savo rankomis prisidėti prie technologijų gimimo.

„Vilnius Mini Maker Faire“ – paskutinį pavasario savaitgalį Energetikos ir technikos muziejuje vykęs tarptautinis festivalis, kuriame visi norintys galėjo apžiūrėti ir išmėginti „pasidaryk pats“ (angl. do it yourself) principu sukurtus išradimus. Skaityti toliau

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi: siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai (0)

LituanicaSAT2isarti_Bendroves NanoAvionics nuotr

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Skaityti toliau