Žymos archyvas: technologijos

Bankai įspėja: nors sukčiavimų internete skaičius mažėja, tobulėja technologijos (0)

technologijos.lt nuotr.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ptaneša, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Šiuo metu kuriamas bendradarbiavimo mechanizmas, kuris leistų finansų įstaigoms operatyviai dalintis su teisėsauga informacija apie įtariamus sukčiavimo atvejus bei rengti kuo tikslesnę Skaityti toliau

G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis (1)

Gintautas Jonutis | Asmeninė nuotr.

Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta.

– Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Skaityti toliau

Pritarta lietuvių kalbos dirbtinio intelekto skatinimui Lietuvoje (9)

eimin.lt nuotr.

Penktadienį Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų pakomitečio posėdyje pritarta naujam sumanymui „LT.AI – lietuvių kalbos išteklių dirbtiniam intelektui ir dirbtinio intelekto skatinimas Lietuvoje“. Pagal šį sumanymą bus finansuojamas skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių kūrimas, sukuriant reikalingus išteklius dirbtinio intelekto sprendimams naudoti lietuvių kalbą.

Sumanymo naudą pajus mokslo institucijos, smulkusis ir vidutinis verslas, Skaityti toliau

Kas ateityje pakeis bankų atsiskaitymo korteles? (3)

Bekontaktis atsiskaitymas | bluemix.net nuotr.

Be tradicinio atsiskaitymo grynaisiais ar mokėjimo kortelėmis, šiandien visame pasaulyje galima išbandyti pačius netikėčiausius atsiskaitymo būdus. Iš pirmo žvilgsnio naujos galimybės gali pasirodyti lyg iš ateities – susimokėti už kavą įmanoma vos žvilgtelėjus į veidą atpažįstantį ekraną ar mostelėjus ranka, kurioje po oda implantuota mikroschema. „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, naujovės ateina ir į Lietuvą. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar bus galutinai sužlugdytas Honkongo ekonominis klestėjimas? (3)

Honkongas | lt.m.wikipedija.org nuotr.

JAV Prezidentas D.Trampas, liepos 14 d., susitikime su spaudos atstovais Baltųjų rūmų sodelyje, akcentavo  itin griežtų sankcijų prieš Kiniją priėmimo būtinybes, iškilusias dėl Kinijos neteisėtų agresyvių  veiksmų Honkongo (Hong Kong)  teritorijoje, kuri, kaip žinoma, pagal tarptautinius susitarimus lyg šiol  turėjo laisvos  autonominės  teritorijos statusą, nežiūrint, kad nuo 1997 metų, vėlgi, pagal tarptautinius susitarimus – Honkongas oficialiai pradėjo priklausyti Kinijai. Anksčiau Honkongas (1842–1997 m. ) buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Skaityti toliau

VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos (0)

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Apie jau 100 metų žmonijai tarnaujančio plastiko sukeliamą aplinkos taršą kalbama nuolat – vykdomos socialinės akcijos, iniciatyvos, imamasi politinių ir teisinių veiksmų siekiant apriboti jo naudojimą. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorė dr. Irena Vitkauskienė įsitikinusi – dėl aplinkos taršos kaltas ne plastikas, o visuomenės vartojimo įpročiai. Mokslininkė teigia, kad be plastiko nebūtume susidoroję ir su koronaviruso pandemija, ir pasakoja apie teigiamas plastiko savybes, lėmusias jo įsigalėjimą kasdieniame visuomenės gyvenime. Skaityti toliau

Kokie sprendimai sumažintų eismo aukų skaičių keliose? (0)

efoto.lt, ramuno nuotr.

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose žūstančių arba rimtai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičius prilygsta vienam dideliam keleiviniam lėktuvui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamoje ataskaitoje parodoma, kad vien per 2019 m. šalyje įvyko 3289 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 3908 žmonės. Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc. Skaityti toliau

Lietuviai užėmė antrąją vietą Vidurio ir Rytų Europos regiono energetikos varžytuvėse (2)

Konkurso rengėjų nuotr.

Lietuvių startuolis „Viezo“ laimėjo antrąją vietą didžiausiose Centrinės ir Rytų Europos tvariosios energetikos varžytuvėse „PowerUp!“. Juos pranoko tik startuolis iš Estijos „Woola“. Nugalėtojai buvo apdovanoti 50 tūkst. eurų prizu ir galimybe prisijungti prie prestižinės „EIT InnoEnergy“ verslo akceleravimo programos. Šiais metais dėl pagrindinio prizo ir būsimų investavimo galimybių varžėsi rekordinis skaičius dalyvių – 360 startuolių iš 20 Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Pažangūs lietuviai Skaityti toliau

Kas sukurs darbo vietas dirbtiniam protui? (0)

AGAI dekanas Justas Nugaras | VGTU nuotr.

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Tiesa, kokių būtent specialistų prireiks, spėti ryžtasi nedaugelis. Skaityti toliau

Koks Baltijos šalių įvaizdis vyravo užsienio žiniasklaidoje 2019 metais? (1)

estija latvija lietuva2019 metais užsienio žiniasklaida iš visų trijų Baltijos valstybių labiausiai domėjosi Estija, o Lietuvai ir Latvijai skyrė panašų dėmesį. Lietuva buvo matomiausia Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV internetinės žiniasklaidos pranešimuose apie mūsų šalies turizmą. Mūsų šalis buvo minima ir dėl  skaitmeninių bei finansinių technologijų sprendimų, pasiekimų kultūros srityje. Estijos pozicionavimas išsiskyrė nuoseklumu – pranešimuose vyravo koncepcija „E. Estonia“, ypač tai buvo pastebima pranešimuose apie investicijų pritraukimą. Latvija kiek ryškiau išsiskyrė tik biotechnologijų srityje.    

Tai parodė Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 14 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija, JAV) interneto žiniasklaidos portalų analizė.

Skaityti toliau

Kauno simbolis – Laisvės alėjos fontanas stebins vandens, muzikos ir šviesų šokiu (0)

Laivės alėjos fontanas | kaunas.lt nuotr

Po pusantrų metų trukusios rekonstrukcijos atgimė Kauno simboliu tapęs Laisvės alėjos fontanas. Nors iš pažiūros liko ta pati išvaizda, tačiau technologiškai jis iš pagrindų atsinaujinęs. Nuo gegužės pradžios kauniečiai jau gali gėrėtis beveik dviem dešimtimis visame mieste čiurlenančių vandens šaltinių. Vandens purslais netrukus pasipuoš ir rekonstruota Vienybės aikštė. Skaityti toliau

Studentas iš Brazilijos atvyko į Lietuvą mokytis veido atpažinimo technologijų (1)

Gustavas Gonsalvesas Coelho | „LinkMenų fabriko“ nuotr.

Gustavas Gonsalvesas Coelho – 25-erių metų brazilas, kilęs iš mažo miestelio Váržen Gránde Paulistà. Nuo 2018 metų Gustavas gyveno Portugalijoje ir studijavo Bragansos politechnikos institute. Gustavas svajojo įgyti daugiau tarptautinės patirties ir patobulinti inžinerijos įgūdžius. Jo svajonė išsipildė Vilniuje – visiškai kitokioje aplinkoje nei jo gimtinė. Jis spėjo atlikti praktiką, dar neprasidėjus pandemijai, tačiau, keliaudamas namo, jis įstrigo Portugalijoje. Skaityti toliau

Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai (2)

SYLOS2 | G. Morau nuotr.

Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gerardas Morau (Gérard’as Mourou) įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalijo, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.

Lazerinė sistema SYLOS2A įrengta Vengrijoje, ELI-ALPS tyrimų centre, viename iš ELI (angl.: extreme light infrastructure, liet.: ekstremalios šviesos infrastruktūra) padalinių. ELI – didžiulis ir pirmasis tarptautinis unikalių mokslinių tyrimų projektas, kurio tikslas – pagilinti fundamentinės fizikos žinias, Skaityti toliau

Kaip užauginti inžinerijos Sabonį ar matematikos Grigorian? (1)

Moksliniai tyrimai | VGTU LinkMenų fabriko nuotr.

Ko reikia, kad Lietuvos ekonominės plėtros ir pažangos procesas nemažintų tempo? Vienas svarbiausių kriterijų yra naujovės, tačiau Europos Komisijos paskelbtame Naujovių švieslentės reitinge Lietuvai teko tik 20-oji vieta. Mokslo specialistams ši žinia didelės nuostabos nekelia. Jų teigimu, judame pirmyn, tačiau svarbiausia naujos šalies puoselėjimo sėkmės sąlyga glūdi ateities talentų ruošime: specialistų, išmanančių naujovių kūrimą ir diegimą, rengimas turi tapti švietimo sistemos prioritetu.

Siūlo vadovautis sporto ir meno pasaulių pavyzdžiais Skaityti toliau

Gimnazisto kuriama naujovė gali pakeisti medienos pramonę (1)

 Tautvydas Ribinskas | LSMU nuotr.

Aštuoniolikametis Tautvydas Ribinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto laboratorijose tiriantis natūralią priemonę medienai impregnuoti, jau skina laimėjimus tarptautinėse varžytuvėse. Kovo 11 dieną jis pelnė TV3 televizijos projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimą.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinio Tautvydo Ribinsko laisvalaikis – kitoks nei daugelio bendraamžių. Gimnazistas jau daugiau kaip metus atlieka tyrimą, padėsiantį kurti natūralią priemonę medienai impregnuoti ir apsaugoti nuo ją ardančių mikrogrybų. Skaityti toliau

Bituminių stogo dangų atraižos bus naudojamos kelių tiesyboje (0)

Asfalto mišinio atsparumo nustatymas | vgtu.lt

Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.

Sėkmingai užbaigtas dar vienas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo įvertinta galimybė kelių tiesyboje panaudoti bituminių stogo dangų gamybos metu susidarančias atraižas bei šių atraižų smulkinius.

Skaityti toliau

D. Rimkutė-Apalianskienė. Šiandieninis pasaulis ir mes (2)

Pixabay.com nuotr.

Laisvėjame, tobulėjame technologijomis, susisiekimais, buitimi. Bet tuo pačiu primityvėjame, paprastėjame savo vidumi. Prastėja mūsų tarpusavio santykių, bendravimo kokybės, mūsų vidus. Prisisėmę puikių technologinių pasiekimų, jau sugebėdami daug lengviau orientuotis aplinkoje, išmokę paprasčiau ir patogiau keliauti iš taško A į tašką B – daug paviršutiniškiau gaudomės mus supančioje aplinkoje, gamtoje, pasaulyje. Mūsų vidinis pasaulio pažinimas tampa vis labiau paviršutiniškas – jau tik tiek, kiek mums tas buitiškai reikalinga ir naudinga. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? | LRT nuotr.

Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau

Leistino turinio platformos – vaistai nuo piratavimo (1)

Naršymas internete | flexjobs.com nuotr.

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą, o vartotojams netrukus nebeatrodys normalu didžiuotis savo sugebėjimais apeiti draudimus.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba atliko tyrimą, kuriame palygino piratavimo mastus 2017 ir 2018 metais. Skaityti toliau

„Smart-ID“: per trejus metus – neįtikėtinai spartus augimas (0)

smart-id.com.lt nuotr.

Pirmieji „Smart-ID“ naudotojai privalo atnaujinti savo paskyras

Asmens tapatybės nustatymo internete sprendimas „Smart-ID“, kurį sukūrė bendrovė „SK ID Solutions“, per trejus metus įgijo beveik trijų milijonų naudotojų pasitikėjimą ir tapo populiariausiu skaitmeninio atpažinimo sprendimu Baltijos šalyse. Treji šio sprendimo veiklos metai taip pat reiškia, kad pirmieji „Smart-ID“ naudotojai turi atnaujinti savo paskyras.

Prieš trejus metus, 2017 m. vasario pradžioje, pirmieji el. paslaugų teikėjai visose trijose Skaityti toliau

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai (3)

culturetech.co nuotr.

Aiški 5G ryšio plėtros vizija ir suplanuoti veiksmai padės Lietuvai siekti lyderystės 5G ryšio technologijoje tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva, įdiegusi šią naujos kartos technologiją, gali tikėtis pokyčių visuose svarbiausiuose sektoriuose. Apie tai sausio 23 d. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kalbėjo tarptautinėje konferencijoje „5G Setup: Enabling Efficient Rollout“, kurioje su šalies savivaldybių atstovais 5G plėtros patirtimi dalijosi Jungtinės Karalystės, Estijos ir Lietuvos pranešėjai. Skaityti toliau

Lietuva – technologijų, sveikatingumo ir ekologiškos gyvensenos šalis? (0)

„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) tinklo narių diskusija | Rengėjų nuotr.

„Nors Lietuva ir neturi instagraminių – ypatingo grožio gamtos objektų, tačiau pasaulis pradėjo vertinti paprastumą, prieinamumą ir kokybę. Taip galime apibūdinti tiek Lietuvos turizmą, tiek verslą. Svarbu toliau žengti naujovių keliu ir pristatyti Lietuvą kaip technologijų ir startuolių erdvę, tačiau taip pat svarbu išlaikyti ekologiškos ir darnios šalies įvaizdį“, – sako Greta Petrošiūtė, tarptautinio profesionalų tinklo
„Global Lithuanian Leaders“ (GLL) tinklo atstovė, gyvenanti ir dirbanti Danijoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar ateityje kompiuterius valdysime mintimis? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: ar ateityje kompiuterius valdysime mintimis? | LRT nuotr.

Milijonai žmonių visame pasaulyje praleidžia valandų valandas dirbdami prie kompiuterio. Pelė ir klaviatūra yra mūsų šaukštas ir šakutė, plaktukas ir vinis, alfa ir omega. Visgi ateityje žmonės tikriausiai stebėsis sužinoję, kaip mes spaudydavome išlindusius klaviatūros mygtukus, slankiodavome pelę, prie kompiuterio laidu jungdavome ausines. Mes patys stebimės senoviniais kompiuteriais, kurie būdavo tokie dideli, kad juos valdyti tekdavo vaikštant aplink.

Pastaruoju metu kuriama daugybė naujų darbo su elektroniniais prietaisais būdų – nuo lazerinių klaviatūrų projekcijų, Skaityti toliau

Lietuviški šeimos verslai, apie kuriuos nesate girdėję (1)

Žaislai | supkis.lt nuotr.

Sparčiai augant naujoviškų Lietuvos startuolių skaičiui bei sėkmei, žiniasklaidoje vis dažniau šmėžuoja tokios įmonės kaip „Vinted“, „Trafi“, „Deeper“, „Bored Panda“ ir kiti. Vien „Vinted“ pastaraisiais metais Lietuvos žiniasklaidoje (spaudoje, interneto portaluose, naujienų agentūrų bei radijo ir TV pranešimuose) buvo minėta beveik 500 kartų, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ surinkti duomenys. Tačiau nedideli ar tik ką įsikūrę lietuviški šeimos verslai šioje gausybėje vis dar lieka nematomi ir koncentruojasi socialiniuose tinkluose.

Nors jau kelis metus Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, viešumo tradicinėje žiniasklaidoje vis dar trūksta.

Skaityti toliau

Kaip nepaklysti socialinėje erdvėje ir kada bus privaloma žymėti reklamą? (0)

 „TikTok“ | youtube.com nuotr.

Ar „Instagram‘ą“ aplenks jam į nugarą alsuojantis „TikTok“, kokia prekės ženklų sėkmės formulė „Youtube“, „LinkedIn“ tinkluose ir kas labiausiai domina Lietuvos socialinių tinklų vartotojus? Tradicinio renginio „Social Media Fest 2019“ vykusių diskusijų metu, be socialinių medijų naujienų ir tendencijų, taip pat pristatytos planuojamos teisinio reguliavimo naujovės dėl reklamos ženklinimo socialiniuose tinkluose.

„Instagram“: nepakeičiamų nėra?

Konferencijoje aštrų klausimą, ar socialinis tinklas „TikTok“ pakeis jau populiariosios kultūros dalimi tapusį „Instagram“, iškėlė bendrovės „Httpool“ kūrybinių sprendimų vadovė Deimantė Binkytė. Skaityti toliau

Telefonų numerių istorija: kaip gavome kodą +370 ir ką reiškia 555? (0)

am.lt nuotr.

Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 mažiau žinomus faktus, susijusius su telefonų numerių istorija.

Kaip buvo išrasti telefonų numeriai?

Iki pat XX a. pradžios skambučiai nevykdavo tiesiogiai. Ankstyvosios telefonijos laikotarpiu įeinantys skambučiai visų pirma keliaudavo į telefonų centrus, Skaityti toliau

Neuromokslininkė apie ugdymo procesą: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei smegenys (0)

Mokykla2019_logoLapkričio 22 d. „Litexpo“  parodų ir kongresų centre  prasideda 9-oji švietimo naujovių paroda „Mokykla 2019“ – tai svarbiausias Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginys. Jame susitinka, mokosi ir gerąja patirtimi dalijasi mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, administracija, švietimo pagalbos ir kiti specialistai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai, mokiniai bei jų tėvai.

Plačiau apie švietimo sistemos iššūkius, technologijų suteikiamas mokymosi galimybes ir neuropedagogikos pasiekimus Daiva Viskontienė ir dr. Urtė Neniškytė papasakos lapkričio 22 d. parodoje „Mokykla 2019“, K12 forumo metu, „Litexpo“ konferencijų centre.

Skaityti toliau

Vilniuje apdovanotos sparčiausiai Vidurio Europoje augusios Lietuvos technologijų įmonės (0)

„Voltas IT” „Deloitte“ apdovanojimuose | rengėjų nuotr.

Lapkričio 8 d. Vilniuje esančiame „Grand Hotel Kempinski Vilnius” viešbutyje įteikti apdovanojimai Lietuvos įmonėms, patekusioms į kasmet „Deloitte“ sudaromą sparčiausiai augančių Vidurio Europos technologijų įmonių reitingą. Dvidešimtą kartą „Deloitte“ organizuojamame išskirtiniame konkurse yra reitinguojamos tiek rinkoje įsitvirtinusios, tiek jaunos sparčiai augančios technologijų bendrovės. Atlikę projekte dalyvaujančių įmonių paskutinių ketverių metų pajamų analizę (2015-2018 m.), „Deloitte“ ekspertai sureitingavo įmones ir paskelbė geriausius augimo rezultatus pasiekusių įmonių 50-uką.

Skaityti toliau

Blogi įpročiai virtualioje erdvėje: pasitikrinkite, ar pats sau nekeliate pavojaus? (0)

pixabay.org nuotr.

Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.

Ar jūsų slaptažodis lengvai atspėjamas? Skaityti toliau

Lietuviška virtualios realybės animacija gavo reikšmingą apdovanojimą Londone (video) (0)

Animacija „Angelų takais“ („Trial of Angels“) | rengėjų nuotr.

Praėjusiais metais Venecijos kino festivalyje dalyvavęs ir tarptautinio pripažinimo sulaukęs virtualios realybės projektas „Angelų takais“ („Trial of Angels“) vėl dėmesio centre. Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko (studija OKTA) sukurta, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų įkvėpta virtuali patirtis Jungtinėje Karalystėje pelnė už pasiekimus mene ir technologijose skiriamą apdovanojimą „Lumen Prize for Art and Technology“.

Nuo 2012-ųjų kasmet organizacijos „Lumen Arts Projects“ rengiamas konkursas skirtas surasti ir parodyti kūrėjus, apjungiančius tradicinio ir skaitmeninio meno idėjas.

Skaityti toliau