Žymos archyvas: technologija

Elektra vietoje dyzelio ir dujų: ką rinksis sumanūs vairuotojai (2)

Elektromobilis | zurnalasmiskai.lt nuotr.

Tyrimas rodo, kad elektros ir dyzelio paritetas gali būti pasiektas jau kitą dešimtmetį.

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas parodė, kad praktiški lietuviai ne veltui renkasi suskystintas dujas. Dujinių automobilių eksploatacijos kaina šiuo metu yra žemiausia, jei suskaičiuojamos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Antroje vietoje pagal pigumą – dyzeliu varomi automobiliai. Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio. Skaityti toliau

Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei krepšininkų pasiekimais (0)

 sproutsocial.com nuotr.

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, tačiau valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Kompanijos „Telia“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad labiausiai Lietuvą garsina pasiekimai pamatinės ir kertinės interneto technologijos – šviesolaidžio – srityje. Skaityti toliau

Ką turėtumėte žinoti apie šaldytą maistą: 5 svarbiausios žinios (1)

Šaldytas maistas | alkas.lt nuotr.

Ar pastebėjote, kad šaldyto maisto vitrinos parduotuvėse, kuriose lankotės, ilgėja? Tam yra svarbi priežastis. Anksčiau buvome pratę patys gaminti produktą nuo tešlos minkymo iki dekoravimo arba pirkti jau pagamintą. Šiandien norime ir lengvai galime čia ir dabar gauti lyg ką tik restorane paruoštą gaminį, nesugaišę daug laiko ir neišėję iš namų.

Šaldyti ruošiniai turi tikrai ne vieną privalumą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės? (0)

gmo-morkos_technologijos-lt

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai (GMO) – daž­nai gvil­de­na­ma te­ma tiek ži­nia­sklai­do­je, tiek svei­kos gy­ven­se­nos bei ap­lin­ko­sau­gos ra­te­liuo­se, ar tie­siog kal­ban­tis su drau­gais apie nau­­jau­­sia­­sias tech­no­lo­gi­­jas. Dau­­gelis, tik­riau­siai ir Jūs, apie GMO tu­ri­te vie­no­kią ar ki­to­kią nuo­mo­nę. Gal­būt tai svei­kin­ti­nas ir pa­sau­lį nuo ba­do gel­bė­sian­tis iš­ra­di­mas, o gal – ne­są­ži­nin­gas žai­di­mas su gam­ta ne pa­gal jos tai­syk­les?

Ta­čiau, ar tik­rai ži­no­me, kas gi iš tik­rų­jų tie mi­tais api­pin­ti GMO? Ar su­si­mąs­to­me, kas iš tie­sų la­biau­siai le­mia nuo­mo­nių apie GMO for­ma­vi­mą­si vi­suo­me­nė­je? Skaityti toliau

Išmanias žaliuzes patentavę lietuviai žada perversmą rinkoje (0)

Žaliuzės „Collect&Reflect“ | įmonės nuotr.

Lietuviai, kuriantys inovatyvius sprendimus, drąsiau naudojasi valstybės parama ir pasirūpina konkurencingų išradimų apsauga. Pirmąsias pasaulyje termožaliuzes patentavę „Saulės vėjo aruodai“ ne tik nesibaimina dėl plagijavimo, bet ir intensyviai ruošiasi verslo plėtrai. Ekspertų teigimu, tokių technologijų kūrėjams patentas dažnai yra ne tik apsaugos priemonė, bet ir jauno verslo varomoji jėga.

Technologija gimė iš poreikio

Lietuvių sukurtos termožaliuzės, pavadinimu „Collect&Reflect“, sprendžia dvigubą problemą: atspindi saulės energiją vasarą ir sugeria bei paskirsto šilumą žiemą. Trečius metus išradimą plėtojantys lietuviai teigia, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo metro – nuo ko viskas prasidėjo? (video) (0)

Audrys Antanaitis ir Viktoras Červiakovas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Sankt Peterburgo metro buvo pradėtas statyti dar prieš antrąjį pasaulinį karą. Tačiau pirmasis traukinys po žeme startavo tik 1955 metais.

Šiuo metu Sankt Peterburgo metropolitenas turi penkias veikiančias linijas (statoma šeštoji), 57 stotis, eksploatacinis linijų ilgis – 113,6 kilometrų, giliausia stotis – 86 metrai po žeme.

Peterburgiečiai savo gyvenimo be metro jau neįsivaizduoja. O metropoliteno kūrimo pradžia tapo istorija.

Su Sankt Peterburgo metro muziejaus direktorium Viktoru Červiakovu viešėdama šiame mieste ir susitiko Alko komanda – Audrys Antanaitis ir Arūnas Rasakevičius. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ką metropolitenas duotų Vilniui? (audio, video) (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Sakoma, kad metro statyti galima tik milijoniniame mieste. Tačiau daugybės mažesnių miestų patirtis rodo, kad nedideli metro vagonai važinėja, pilni patenkintų keleivių.

Vilnius yra didesnis už daugelį tų nedidelių miestų. Norint patekti iš vieno miegamojo rajono į kitą, arba į centrą, spūsčių metu tenka sugaišti daugybę laiko.

Ar padėtų metro išspręsti šią problemą?

Apie tai “Verslo balse” samprotauja Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis. Skaityti toliau

„šVerslo balsas“: Ar priims šiemet Seimas Metropoliteno įstatymą? (audio, video) (1)

Artūras Skardžius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Metropoliteno įstatymą Seimas vieną kartą jau buvo priėmęs. Tačiau Prezidentės vetuotas, jis vėl nugulė į parlamentarų stalčius.

Ar baigiantis kadenciją ir rinkimų nuotaika gyvenantis Seimas dar grįš šiemet prie to klausimo?
Jei grįš – ar susitars?

Apie tai „Verslo balse“ kalbamės su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju, Metropoliteno įstatymo tobulinimo darbo grupės vadovu Artūru Skardžiumi. Skaityti toliau

GMO tebekelia baimę (0)

gmo_zum.lt

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – aktuali tema, kuria diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas ragina apie tai kuo daugiau ir atviriau kalbėti bei ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.

Išreiškė nepasitenkinimą

LAMMC Žemdirbystės institute vykusi konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“ prasidėjo protesto akcija, kurios dalyviai klausė, kodėl Žemės ūkio ministerija, Skaityti toliau

Ar vėl naudosime uždraustąsias kaitrines lemputes? (2)

elektros lempute_technologijos.lt

Gali būti, jog uždraustas vaisius ne tik saldesnis, bet ir ekonomiškesnis. Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje uždraustos tradicinės kaitrinės lemputės netrukus gali sugrįžti į mūsų šviestuvus.

Taip gali nutikti dėl technologinio tokių lempučių patobulinimo – pasirodo, modifikuotos lemputės naudoja mažiau energijos.

Nors daugelis žmonių iš šiandien pirmenybę teiktų šiltesnę šviesą skleidžiančioms tradicinėms kaitrinėms elektros lemputėms, vis dėlto jos 95 proc. energijos sunaudoja ne šviesai, o šilumai. Todėl joms ir buvo paskelbtas negailestingas verdiktas – „netausoja aplinkos“. Skaityti toliau