Žymos archyvas: tautosaka

Kviečia paroda „Mito‘morfozės“ (0)

Kviečia paroda „Mito'morfozės“ | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioninio parko lankytojų centre eksponuojama nauja Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus paroda „Mito‘morfozės“ – pagal Mato Slančiausko ir jo bendražygių surinktos tautosakos motyvus sukurtos nuotraukos. Sumanymo autorė Simona Jonkutė ir fotografas Darius Šulčius.

Kaip parodą pristato Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, „dvi nepalaužiamos stichijos – Žemė ir Vanduo, formavo mūsų pasaulio reljefą. Atskiros, bet kartu ir neatsiejamos, egzistavusios visą amžiną laiką nuo pirmojo visa ko atsiradimo. Skaityti toliau

Maskvoje surengta 29-oji baltų-slavų tyrimų konferencija (nuotraukos) (4)

Maskvoje surengta baltistikos ir slavistikos tyrimų centro konferencija | L. Leikumos nuotr.

Gegužės 14-15 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos ambasadoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę“.

Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų, akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929–2017) devyniasdešimties metų sukakčiai. 

Lietuvai ir ypač lietuvių akademinei bendruomenei Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė (2)

Pilkoji gervė | R. Jakaičio nuotr.

Vilks papjovis arklį, suėdis mėsą, nebtureji ką beėsti, kaulus krimta. Kaulus bekrimsdams užspringa, gerklėj geliant, pradėji bėgioti po gires ir krūmus, visims žvierims ir paukštems siuloji didį algą, kurs anan pagielbietų, iš gerklies kaulą išimtų. Ale visi žvierys ir paukštei visi bijoji tan daryti, ir nieviens neatsivožie (neišdrįso) eiti pri vilka ir jin  gielbieti, nes visi žvierys ir paukštei žina, jog vilkas yra visų neprieteliu; kurį tiktai prigaun, tan tujaus papjaun, o papjovis suied. Ir visi atsaki, kad vilką negal gielbiet. Skaityti toliau

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas (1)

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas | V. Jocio nuotr.

Gegužės 8 d. Valdovų rūmuose rinkosi tautosakininkai, etnomuzikologai ir dainų puoselėtojai pokalbiui apie įvairialypį Simono Daukanto tautosakos palikimą.

Susirinkusius pasveikino Valdovų rūmų dir. pavaduotoja dr. Jolanta Karpavyčienė, primindama, kad tai viso ciklo vienas iš renginių, kurio bendrarengėjai yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginyje pranešimus perskaitė ir įžvalgomis pasidalino prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, Veronika Povilionienė, dr. Jurga Sadauskienė, dr. Jūratė Šlekonytė, doc. Evaldas Vyčinas. Skaityti toliau

D. Kisieliūnaitė: Iš kalbos paslapčių mokomės pažinti save (3)

Dalia Kiseliūnaitė | asmeninė nuotr.

Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.

 ‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?

 ‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Iškilmingai pagerbti Lietuvos tradicinės kultūros puoselėtojai (1)

Iškilmės rotušėje | LNKC nuotr.

Kovo 15 d., Vilniaus rotušėje, pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams bei paraiškų teikėjams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai.

Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė Skaityti toliau

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ (0)

Pavasarinę nuotaiką dovanojo „Tramtatulis“ | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Kovo 5 dieną, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje, į rajoninį „Tramtatulio“ turą susirinko 17 atlikėjų iš Ignalinos, Vidiškių, Didžiasalio, Naujojo Daugėliškio, Mielagėnų. Dalyvių amžius nuo 3 iki 19 metų. Populiariausia buvo pasakojamoji tautosaka – linksmos, įdomios pasakos ir sakmės.

Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamas lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tramtatulis“ vaikus ir jaunuolius sukviečia pasirodyti, kas Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Kur Perkūnas griaudžia smarkiausiai? (0)

Elektrėnų marios - istorinė Perkūnkiemio erdvė | R. Kraujalio nuotr.

Lietuviai apie Perkūną žino daug įvairių sakmių, tačiau konkrečių vietų, kur Dievaitis griaudė ir dundėjo – tik keletas dešimčių. Juo didesnę nuostabą kelia pasakojimai apie lietuvių kariuomenės pagalbininką Perkūną, kuriuos prieš gerą dešimtmetį Elektrėnų apylinkėse surinko etnologė Ona Šakienė.

Elektrėnų šiluminė elektrinė buvo pastatyta Perkūnkiemio kaimo vietoje, taigi minėti padavimai aiškina pavadinimą, piešia Perkūno portretą ir mėgina atsakyti į klausimą kas palaidotas senovės laikų pilkapiuose. Skaityti toliau

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks #ETNOprotmūšis (1)

ETNOprotmūšio vizualas | Rengėjų nuotr.

Kovo 2 d., 14val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą įvyks šiuolaikiškas protų mūšio tipo žaidimas, skatinantis domėtis Lietuvos etnine kultūra, jos paveldu ir gyvaisiais papročiais, taip pat šalies istorija, etnografinių regionų tarmėmis, tautiniais drabužiais, tautosaka. Bus proga prisiminti (o kai kam atrasti) senąsias liaudies pasakas, dainas, šokius, žaidimus, smagius erzinimus ir situacinius posakius, atpažinti ir aiškinti tradicinę kultūrą žyminčius ženklus bei simbolius. Skaityti toliau

Perleisti V. Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ bus pristatyti Vilniaus knygų mugėje (1)

V. Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ | J. Ruzgienės nuotr.

2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.

V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. „Tautosakos vartai“ kelias į dvasines protėvių lobių erdves (4)

virginijus-kasinskas-tautosakos-vartai-alkas-lt-koliazas

Kompiuterių ir mobiliųjų įrengimų amžiuje, kai mūsų dėmesį vis labiau įtraukia spalvingos, judrios, beprotiškai greitai besikeičiančios internetinių atvašynų erdvės, regis baigėsi laikas lėto dvasingo skaitymo, žiūrėjimo, klausymo, mąstymo, gebėjimo įsigilinti siela ir jausmais susiliesti su mūsų protėvių išjaustomis ir per amžius išpuoselėtomis Pasaulio medžio šaknimis – mūsų tautosaka, mūsų etnine kultūra.

Ir štai 2015 m. internetiniame atvašyne išdygsta gležnas „Tautosakos vartų“ daigas – Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ar prezidento Antano Smetonos šeima giedojo sutartines?(audio) (5)

Užulėnio sutartinių giedotojos. Pirma iš kairės - Marija Smetonienė. | Jurgio Dovydaičio nuotr. Lietuvių tautosakos rankraštyno fototeka.

1935-ieji metai. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis keliauja iš Jonavos į Biržus, ieškodamas dainininkų ir pasakotojų. Jo kelias veda per Užulėnio kaimą Taujėnų valsčiuje – prezidento Antano Smetonos gimtinę. Čia jis aptinka kelias moteris, mokančias giedoti sutartines. Tarp jų ir Mariją Smetonienę. Užulėnyje Dovydaitis užrašo net 50 sutartinių!

Deja, tais laikais tautosakos rinkėjai neturėjo galimybių įrašyti balso. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

Šlikų kapinės | D.Vaitkevičienės nuotr.

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Raktas Mažulonių piliakalniui (1)

Mažulonių piliakalnis. | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas Ignalinos krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. 1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą su gausiais radiniais: rugių, kviečių, miežių grūdais, duona, moliniais apžiestais puodais, balnakilpėmis, žąslais ir daugeliu kitų daiktų. XII a. pabaigoje kilusiame pilies gaisre taip pat žuvo ne mažiau kaip trys čia užklupti paaugliai… Naujausi Dovilės Baltramiejūnaitės tyrimai rodo, kad apie X-XII a. pilėnus pasiekdavo prekės iš tolimų kraštų Skaityti toliau

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau

Bus paminėtas lietuvių tautosakos ir mitologijos tyrinėtojo prof. Norberto Vėliaus atminimas (video) (2)

Norbertas-Velius

Spalio 11 d. 18 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniaus g. 39,)  vyks vakaras „Man buvo Dievo lemta“ skirtas lietuvių tautosakos ir mitologijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938-1996) 80 mečio paminėjimui. Dalyvaus: Bronė Stundžienė, aktorė Neringa Varnelytė, Virginijus Jocys, Ramunė Vėliuvienė, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė ir moksleiviai, folkloro ansamblis „Visi“, vadovas Evaldas Vyčinas.

Renginyje  matysime ištraukas iš Algirdo Tarvydos filmo „Norbertas Vėlius. Čia ir Ten.“ Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (tiesioginė transliacija) (1)

Tilžėje. Apie 1928 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys? (0)

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Praeityje žmonių dvasinė kultūra buvo labai stipri ir neatskiriamai susijusi su medžiaginės kultūros vystymusi. Visgi, kintant visuomeniniams santykiams, dvasinė kultūra ne iš karto kito, o senovės religiją ir pasaulėžiūrą atspindintys dalykai ir daiktai pasiekė ir mūsų laikus. Vienais iš tokių yra mitologiniai akmenys.

Akmuo lietuvių liaudės mitologijoje, tautosakoje ir šventviečių tradicijoje yra nuolat pabrėžiamas. Remiantis moksliniais ir tautosakiniais darbais išryškėja akmens, Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: komunikacija ir psichologinės manipuliacijos tarpasmeninėse erdvėse; neformalios socialinės kontrolės priemonės (XXI) (1)

tapatybe-pixabay_com_nuotr

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Šįkart pasigilinsime į dar keletą psichologinių operacijų principų, vykdomų pasitelkus bendravimo procesus ir aptarsime likusias, neformalias, socialinės kontrolės priemones.

42. Komunikacija ir psichologinės manipuliacijos tarpasmeninėse erdvėse

Tikslingo, orientuoto propagandos reikmėms bendravimo įgūdžių ugdymas ir treniruotės smarkiai skiriasi nuo įprastinio Skaityti toliau

Folkloro ansamblis „Dijūta“ kviečia į plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymą (0)

„Dijūta“ | Rengėjų nuotr.

Gegužės 3 d., 18 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Adresas: Arsenalo g. 1, prie Karaliaus Mindaugo paminklo), XIX a. istorijos ekspozicijų salėje (II aukštas), vyks folkloro ansamblio „Dijūta“ naujos plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymas.

Koncerte išgirsite folkloro ansamblio „Dijūta““ atliekamas Eduardo Volterio 1908–1909 m. į volelius įrašytas dainas ir muziką, 1863–1864 m. sukilimo rėmėjų, ištremtų į Saratovo sr. stepes (Rusija), Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: komunikacija ir psichologinės operacijos – socialinė kontrolė; „okaipgizmo“ propagandos technika (XX) (8)

Alkas.lt nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“.

Bent savaitės ištiko, a? Jei būčiau priešiškai nusiteikusios valstybės propagandistas, turbūt kas antrą dieną pakelčiau taurę šampano (tai nėra alkoholio reklama, tik metafora), užsikąsčiau raugintais agurkėliais ir dar ištisai kikenčiau. Į kumštį. Dievaži, – ištisai! Nes, pasirodo, daryti įtakas mūsų šalyje yra pasiutiškai lengva: tereikia Skaityti toliau

A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo (10)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.

Kovo 4 dieną Ministro Pirmininko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“.

Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.  Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus (0)

Marijos Gimbutienės skaitymai 2018 | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija, visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais vėl sukvietė į Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamą, antrąjį žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtą skaitymų vakarą, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais. Skaityti toliau

Kviečiame apie Lietuvos istoriją ir lietuvių tautosaką kalbėti kino kalba (1)

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) Kauno teritorinis padalinys kviečia vaikus ir jaunimą dalyvauti projekte „Lietuvos istorija ir lietuvių tautosaka vaikų ir jaunimo kino kūriniuose“. Šiuo projektu norima labiau sudominti vaikus ir jaunimą Lietuvos istoriją ir etnine kultūra.

Vaikai ir jaunimas padedami ir suaugusių raginami kurti vaidybinius ir dokumentinius-kronikinius kino kūrinius lietuvių tautosakos ir valstybės istorijos tematika. Kaip žinoma, ne visi norintys sukurti kino kūrinį ryžtasi tai daryti-vieniems Skaityti toliau

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ (video) (0)

„Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 24 d., šeštadienį, 12 val. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41)  bus parodytas „Labaiteatro“ spekaktaklis „Siaubo pasakos“.

„Labaiteatras“ – teatras šeimai, auginantis bei lavinantis žiūrovą įvairiais teatriniais pastatymais. Ketvirtuosius metus gyvuojantis, režisierės Agnės Sunklodaitės bei kompozitoriaus Deivido Gnedino įkurtas teatras, vykdydamas savo užduotį, kuria spektaklius šeimoms nuo mažiausių iki vyriausių jos narių, ypatingai atsižvelgdamas į žiūrovų amžiaus ypatumus. Skaityti toliau

Tautinio atgimimo istorijos vakare bus prisiminta lietuvių chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu (0)

Cantus gracilis choras_logoSausio 10 d. 17 val. 30 min. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) vyks tautinio atgimimo vakaras „Lietuvių choro muzika ir chorų veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. Tai pirmasis renginys iš Tautinio atgimimo istorijos vakarų ciklo. Renginyje paskaitą skaitys doc. Rolandas Aidukas, koncertuos Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ choras „Cantus gracilis“ (vadovas ir dirigentas Rolandas Aidukas, chormeisteriai Renata Deltuvienė-Bakutė, Evaldas Steponavičius, koncertmeisterė Živilė Survilaitė).

XIX a. pabaigoje ir ypač XX a. pradžioje ėmė kurtis įvairios kultūros draugijos, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau