Žymos archyvas: tautinis tapatumas

Seime – fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“ (0)

| Šveicarijos lietuvių bendruomenės

Vasario 13 d., antradienį, 14.30 val., Seimo III rūmų parodų galerijoje, bus pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda – „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius dr. Stasys Tumėnas, renginyje dalyvaus Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen). Skaityti toliau

Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje (0)

Lietuviu XIX a. tradiciniai drabuziai. Fot. Tomas Kapocius

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau

Seime įsteigta laikinoji Etninės kultūros grupė (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Kovo 10 d. Seime įsteigta laikinoji Etninės kultūros grupė. Jos įkūrėjai yra Seimo nariai Robertas Šarknickas ir dr. Stasys Tumėnas. Grupę sudaro 32 įvairioms partijoms ir Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai.

Ši Seimo narių grupė stengsis užtikrinti etninės kultūros globą ir apsaugą, tęstinumą ir atnaujinimą, perėmimą ir kūrimą, puoselėjimą ir sklaidą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės raidą, iššūkius ir poreikius XXI a. Grupė numato inicijuoti ir aktyviai remti šiuolaikinę ir racionalią etninę politiką, užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės Skaityti toliau

Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)

Sveicarija_LNB_plakatasKovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.

Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.

Skaityti toliau

E. Gilė: Gyvoji istorija padeda auginti tautinį tapatumą (nuotraukos) (5)

Vikingų kaimas | rengėjų nuor.

Šiuolaikinė moksleivių karta neįsivaizduoja mokymosi be naujų technologijų ir interneto. Dabar vaikams mokymosi vyksme reikia daug veiksmo, interaktyvumo. Mokytojams, o tuo labiau muziejams, tikras iššūkis vaikus sudominti tautos praeitimi ir istorija.

Statistika rodo, kad tik apie 8 proc. mokinių Lietuvoje turi geras istorines žinias. Didžiosios dalies jų, istorijos žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Manomai, tam didžiausios įtakos turi mokyklose sutelktas dėmesys į istorinius faktus ir jų kiekį, Skaityti toliau

Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės (0)

kuzmicko knyga Metai ir mintysGruodžio 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Kovo 11-osios Akto signataro dr. Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Bronislovas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signatarai dr. Vladimiras Jarmolenko ir Mečys Laurinkus.

Bronislovas Kuzmickas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politikas, keliolikos knygų autorius.

Knygoje „Metai ir mintys“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojai mini asociacijos įkūrimo 20-metį (0)

Kaliningrado lietuviu kalbos mokytoju asociacijos renginys_rengeju nuotr

Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.

Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas A. Gedaminskienei (0)

Kultūros ministerijos garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ | lrkm.lt nuotr.

Gegužės 25 dieną Vilniaus rotušėje Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota tautinių mažumų veikėja, VšĮ Tautinių bendrijų namai direktorė Alvida Gedaminskienė. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą už regiono kultūros tapatumo stiprinimą, už pilietiškumo ir pagarbos kultūrų raiškos įvairovei skatinimą A. Gedaminskienei įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Alvida Gedaminskienė daugiau nei du dešimtmečius dirba tautinių mažumų srityje, padeda bendruomenėms puoselėti tautinį tapatumą bei integruotis į visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Skaityti toliau

D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei (0)

vaikai_smm.lt

Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“.

„Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti. Tikimės, kad nauja nacionalinė mokslo programa pasiūlys prielaidas gerovės visuomenei“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Skaityti toliau

D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas (10)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.

Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau

Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema (0)

vdu.lt nuotr.

Globalizacija, informacinių ir ryšių technologijų pažanga, augantis tekstinės informacijos kiekis pasauliniame saityne, nauji bendravimo būdai (pavyzdžiui, socialiniai tinklai) ir verslo modeliai lemia didėjantį poreikį kurti naujus, su lietuvių rašytine kalba susijusius sprendimus ir elektronines paslaugas, sugebėsiančias apdoroti kalbą. Reikalingos kokybiškos, naujos kalbinės ir semantinės technologijos, kurios mokėtų analizuoti ir apibendrinti informaciją pagal jos prasmę ir leistų piliečiams naudotis virtualios erdvės paslaugomis jų gimtąja kalba. Skaityti toliau

Lenkijos lietuviai jaučia pavojų (8)

Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos premjerus prašydama imtis priemonių sustabdyti augantį antilietuviškumą Seinų krašte. Rašte pabrėžiama, kad „nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…) Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Skaityti toliau