Žymos archyvas: tautininkas

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau

O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę (22)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.

Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau

Profesorius A. Liekis pristatys knygą „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ (3)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 4 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3)  prof. Algimantas Liekis pristatys savo naują knygą  „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“, kurią išleido „Versmės“ leidykla.

Renginyje taip paqt dalyvaus Vilniaus universiteto magistrantas, politologas Lukas Grinius, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bičiuliai, gimnazistai, studentai, mokytojai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų atstovai. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mylėjęs Tiesą ir savo artimą (18)

Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime 2013-12-15 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Signataras Kazimieras Uoka 

Susipažinome apie 2001-uosius. Kazimieras tuo metu jau buvo žinomas, stambaus kalibro politikas, Nepriklausomybės akto signataras, dviejų Seimų narys, buvęs Valstybės kontrolierius. Aš – geltonsnapis, politikos pradinukas, dar tik žengiantis pirmuosius viešojo gyvenimo žingsnius.

Sujungė jo kuriamas Lietuvos piliečių judėjimas. Tikslas numeris 1 buvo užkirsti kelią žemės pardavimui užsieniečiams, bet po kiek laiko gimė kur kas fundamentalesnė ir platesnė programa, su užmoju pakeisti visą Lietuvos politinę sistemą. Kazimieras svajojo sutelkti visas sveikąsias tautines jėgas, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (30)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

A. Patackas: Teistumą Lietuvoje greitai nešiosime kaip ordiną (20)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šių metų gegužės 14 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patenkino Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo prašymą leisti suvaržyti kandidato į Europos Parlamentą tautininko Gintaro Songailos laisvę. Sprendimui pritarė 12 iš 13 komisijos narių. Neliečiamybės panaikinimui neprieštaravo ir pats G. Songaila, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas už dėl prie Seimo vykdytos Laisvės ugnies akcijos, kuria reikalauta kartu su rinkimais surengti ir referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Už viešąją tvarką akcijos metu atsakingas vienas jos organizatorių G.Songaila gali sulaukti atsakomybės už tai, kad piketuotojai Skaityti toliau

Žmogaus teisių gynėjai dėl G.Songailai iškeltos bylos kreipėsi į Seimą (4)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Leonardui Talmontui protestą dėl Susirinkimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIIP-1709 vilkinimo. LŽGTA nuomone, neseniai įsigaliojusio Susirinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, neleidžiančios pilietinių akcijų po 22 val. pažeidžia konstitucines piliečių teises reikšti savo įsitikinimus. Jos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neatitinka tų atvejų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kai susirinkimų laisvė gali būti apribota įstatymu („jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“). Skaityti toliau

Teisiamas kandidatas į Europos Parlamentą tautininkas G. Songaila (20)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Vilniuje prasidėjo teismo procesas prieš tautininką, kandidatą į Europos Parlamento narius Gintarą Songailą. Vyriausiasis policijos komisariatas balandžio 16 d. G.Songailai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už Laisvės ugnies akcijos prie Seimo organizavimą, pažeidžiant Lietuvis Respublikos Susirinkimų įstatymo reikalavimus. Policijos pareigūnų nuomone, po paskutinių Susirinkimų įstatymo pakeitimų jokie politinio pobūdžio susirinkimai po 22 val. nebeleidžiami, o ši politinė akcija prie Seimo vyko nepertraukiamai kiekvieną parą tarp kovo 11 ir kovo 25 dienos. Skaityti toliau

A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui (69)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Visą gyvenimą buvau ir liksiu Jūsų gerbėjas, ir, drįstu manyti, šiek tiek daugiau nei gerbėjas.

Bet šitas „šiek tiek daugiau“ įpareigoja. Gerbėjas gali tik gerbti, o tas „daugiau“ turi dar vieną pareigą – sakyti kas ne taip pagal gerai žinomą „Platonas draugas, bet…“

Požiūriai susikirto ties raktiniu mūsų savimonei žodžiu „žemė“. Nepradėsiu vardinti daugybės argumentų už nepardavimą žemės svetimšaliams, apsiribosiu dviem: Skaityti toliau

Panevėžyje bus pristatyta prof. Alvydo Butkaus knyga „Baltiškos impresijos“ (2)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisŠiandien, lapkričio 7 d., 17 val. Panevėžyje, G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14) vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Autorius pasidalins mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Vakaro nuotaiką smuiko garsais nuskaidrins smuikininkė Lijana Žiedelytė. Skaityti toliau

Prof. Alvydo Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas (4)

A.Butkaus knygos „Baltiškos impresijos“ viršelio dalisBalandžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks VDU profesoriaus, Letonikos centro vadovo Alvydo Butkaus naujausios knygos „Baltiškos impresijos“ pristatymas. Kartu su Letonikos centro jaun. mokslo darbuotoja Kristina Vaisvalavičiene autorius dalinsis mintimis apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius, santykius su didžiosiomis kaimynėmis, Baltijos šalių vadavimąsi iš sovietinio kultūrinio ir kalbinio palikimo, gyventojų mentaliteto europėjimą, Rusijos pastangas išlaikyti kalbinę, politinę bei ideologinę įtaką Baltijos šalyse, istorijos interpretacijos skirtumus.

Diskusiją nuspalvins smuikininkė Lijana Žiedelytė.

Knygos autorius Alvydas Butkus (g. 1950 m. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui (2)

Eugenijus Algimantas Bartkus | asmeninė nuotr.

Po sunkios ligos Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo namuose netoli Čikagos mirė žymus Amerikoje ir Lietuvoje JAV lietuvių politikos ir visuomenės veikėjas, statybos inžinierius, savo gyvenimą paskyręs Lietuvos Nepriklausomybei ir lietuvybės reikalams, Eugenijus Algimantas Bartkus.

Jis buvo labai mielas ir šiltas, šviesus ir išmintingas žmogus.

Eugenijus Algimantas Bartkus gimė 1925 m. balandžio 4 d. Zubiškėse, Trakų apskrityje pasiturinčių lietuvių šeimoje. 1942–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete. 1944 metais, artėjant Sovietų armijai, kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją ir ten tęsė studijas. Skaityti toliau