Žymos archyvas: tautiniai drabužiai

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks #ETNOprotmūšis (1)

ETNOprotmūšio vizualas | Rengėjų nuotr.

Kovo 2 d., 14val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą įvyks šiuolaikiškas protų mūšio tipo žaidimas, skatinantis domėtis Lietuvos etnine kultūra, jos paveldu ir gyvaisiais papročiais, taip pat šalies istorija, etnografinių regionų tarmėmis, tautiniais drabužiais, tautosaka. Bus proga prisiminti (o kai kam atrasti) senąsias liaudies pasakas, dainas, šokius, žaidimus, smagius erzinimus ir situacinius posakius, atpažinti ir aiškinti tradicinę kultūrą žyminčius ženklus bei simbolius. Skaityti toliau

Seime vyks menininkės I. Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ (0)

I. Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ | lrezoskc.lt nuotr.

Vasario 4 d., pirmadienį, 12 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininkės Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų paroda „Budėjimas“, skirta Lietuvos valstybės šventei – Vasario 16-ajai – paminėti.

Parodą atvers Seimo narys dr. Stasys Šedbaras, atidarymo renginyje dalyvaus parodos autorė, apie tapybos meną ir kūrinius kalbės dailininkas menotyrininkas Jonas Rudzinskas, dailės parodų organizatorė Birutė Liškauskienė, renginyje dalyvaus Kernavės Skaityti toliau

Paskelbti talentingiausi šalies liaudies menininkai (1)

Aukso vainikas | lnkc.lt nuotr.

Žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2018 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laimėtojus ir prizininkus. Iškilmės vyko sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, Širvintų kultūros centre. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 27 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

„Visi jau įpratome džiaugtis susiklosčiusia simbolika ir vadinti karaliais geriausius praėjusių metų meistrus, per Tris karalius vainikuojamus auksuotais, gintaru inkrustuotais vainikais. Šiemet parodoje dalyvavo gausus būrys liaudies menininkų su tikrai stipriais darbais. Skaityti toliau

„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui (0)

Etnografinės ekspedicijos dalyviai kalbina Rubenių sodybos gyventojus, 1928 metai. Fotografas Andrejs Punka | LNIM nuotr.

Lapkričio 8 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda „Tradicinė latvių apranga“. Paroda pasakoja apie senuosius kaimynų latvių drabužių gamybos ir puošybos papročius, kasdienius ir šventinius rengimosi įpročius.

Paroda – šimtmečiui paminėti

„Lapkričio 18 dieną sukanka 100 metų, kai buvo paskelbta nepriklausoma Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatyta knyga apie Vakarų Lietuvos istorinius drabužius (0)

Knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ viršelis | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ sutiktuvės. Pristatyme dalyvaus tekstų autorės Ramunė Bračiulienė ir dr. Aušra Kavaliauskienė, archeologinių papuošalų rekonstrukcijų autorius Dionyzas Varkalis, dailininkė Jolanta Gegelevičiūtė. Renginio metu, naują leidinį bus galima įsigyti.

„Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ – tai mokslo populiarinimo leidinys, kviečiantis skaitytojus ieškoti ir atrasti laiko tėkmėje išlikusių istorinių drabužių, Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ D. Bernotaitė-Beliauskienė – apie lietuvių tautinius drabužius (video) (0)

Dalia Bernotaite-Beliauskiene | Laidos stop kadras

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Vienuoliktoje ciklo laidoje dalyvavo lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja bei puoselėtoja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Kokie yra tradiciniai lietuvių drabužiai? Kokie regioniniai savitumai atsiskleidžia jų spalvose, deriniuose, puošyboje? Laidoje dairysimės ne tik po neeilinę parodą Radvilų rūmuose, bet ir Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugykloje su pačia jos vedėja. Skaityti toliau

„Adventur“ kvies atrasti dainuojančią ir šokančią Lietuvą (0)

Lietuvos dainų šventė | LNKC nuotr.

Sausio 26-28 d., parodų centre „Litexpo“ vyksiančioje tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“, bus pristatytas Lietuvos vardą garsinantis, šimtus tūkstančių lietuvių vienijantis, svečius iš viso pasaulio žavintis didžiausias šalies kultūros įvykis – Lietuvos dainų šventė.

Dainų šventės rengėjas Lietuvos nacionalinis kultūros centras parodos metu, rengs įdomius renginius bei koncertus, vyks pokalbiai su Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Tautinių mažumų departamento atstovais, bus pristatytas Skaityti toliau

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius (3)

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius | Fondo „Švieskime vaikus“ nuotr.

Fondas „Švieskime vaikus“ Lietuvos vaikų darželių auklėtiniams įteiks šimtmečio dovanas – šiuolaikiškus stilizuotus tautinius drabužius.

Šie metai yra labai didi ir graži šventė visai Lietuvai, todėl norėdamas įprasminti šventę darbais, labdaros paramos fondas „Švieskime vaikus“ dalį paramos skyrė mažųjų Lietuvos piliečių etninės kultūros edukacijai.

Fondas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalies vaikų darželiams Skaityti toliau

Kiekviename Lietuvos regione – saviti tautiniai drabužiai (2)

Aukštaičių tautiniai drabužiai | KTU nuotr.

Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau

Tęsiasi konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene  2017 metais skelbia  konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Tai pernai vykdyto  konkurso „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“ tęsinys. Tik šiais metais kreipiamasi į platesnę auditoriją – visus, kurie gyvena Lietuvoje ar toli už jos ribų.

Konkurse kviečiamas dalyvauti kiekvienas, kuriam tautiniai drabužiai yra svarbus  etninės, regioninės ar asmeninės  tapatybės simbolis arba brangi šeimos relikvija. Konkurso Skaityti toliau

Š. Ščerbakovas. Jaunimas apie škotiškus kiltus žino daugiau nei apie Lietuvos tautinius drabužius (3)

Beržinių šeima iš Telšių | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žmonės puikiai žino kitų šalių tautinius akcentus, pavyzdžiui, škotiškus sijonus kiltus, bet nežino kiek skirtingų, unikalių ir savitų tautinių rūbų turi Lietuva. Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Manau, kad išsilavinusiam, save ir savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

Pirmą kartą su tautiniais drabužiais susipažinau Marijampolės Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblyje „Klevelis“, tačiau išpuoselėtus, tvarkingus ir šiek tiek scenai pritaikytus tautinius rūbus apsivilkau būtent Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblyje „Nemunas“. Skaityti toliau

Liepos 6 d. Dubingių piliakalnyje drauge „Tautišką giesmę“ giedos ir tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ svečiai iš Latvijos, Estijos, Indijos ir Ispanijos (0)

LLKC nuotr.

Liepos 6-ąją, 12 val. minint Valstybės dieną, nuostabiame Lietuvos kampelyje – Dubingių piliavietėje (Molėtų r.) vyks tautinių drabužių varžytuvių „Išausta tapatybė“ baigiamasis ratas, dailiausių drabužių rinkimai ir iškilmingas koncertas. Visą dieną čia bus sodru garsų ir spalvų – žėrės tautiniai raštai, aidės sutartinių sąskambiai, svečių šalių garsai ir šiuolaikiniai ritmai – į šventinę programą įsilies sutartinių šventė „Sutarjėla“, tarptautinė folkloro šventė „Baltica“, žinomi Lietuvos atlikėjai.

Šiemet varžytuvės vyks jau trečią kartą. Kadangi 2017-ieji paskelbti Tautinių drabužių Skaityti toliau

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsm

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsma!

XXXII tarptautinė folkloro šventė „Atataria lamzdžiai-2017“ (0)

Atataria lamzdžiai-2017

Tik tai, kas tikra!
Atrasi daugiau nei tikiesi!
Antrąjį birželio savaitgalį, 9-11 d., į Kauną kviečia tradiciniu tapęs XXXII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2017“, organizuojamas nuo 1984 metų.

Miestui festivalis dovanos liaudies muzikos šventę, tapusią svarbiu Kauno kultūros reiškiniu. Kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę gėrėtis ne tik įvairių Lietuvos regionų liaudies autentiškos muzikos ir šokių pristatymais, bet ir grožėtis „gyva“ festivalio dalyvių autentiškų kostiumų paroda, reprezentuojančia skirtingų Lietuvos regionų senųjų kaimo žmonių dėvėtą išeiginį rūbą. „Atataria lamzdžiai“ skirti Tautinio kostiumo metams.

Trimitai kvies į įvairius festivalio, kurio žemėlapis vis plečiasi, keičiasi, renginius. Tačiau išlieka svarbu – mūsų Kaunas yra gražiausių Lietuvos folkloro ansamblių sueigos centras, lietuvybės lopšys.

Birželio 9 dieną prie Kauno miesto savivaldybės iškilmingai suplevėsuos festivalio vėliava, Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis, o atidarymo koncertą skelbs mediniai trimitai. 19 val. aikštėje prie miesto sodo, Laisvės al., įvyks linksma gatvės vakaronė.

Šeštadienio vidurdienį, birželio 10 dieną, Kauno pilies lomoje prasidės tautodailininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės – kermošius, o nuo 13 val. Didžiajame festivalio koncerte „Kur pulkelis ėjo, kalnelis drebėjo“ skambės gražiausios liaudies dainos ir instrumentinė muzika, atliekama Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų. Aidės 2017 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ dalyvių balsai, ekrane bus rodomos visų laikų festivalio „Atataria lamzdžiai“ istorinės akimirkos.

Šeštadienio vakarą Šv. Jurgio bažnyčioje, 22 val., iki vidurnakčio paslaptingu ritmu užburs sutartinių giedotojai, pristatydami pačias seniausias nematerialaus paveldo giesmes, tapusias unikalia Lietuvos vizitine kortele.

Sekmadienį, birželio 11 dieną, 13 val., Kauno seniūnijų bendruomenės su festivalio dalyviais dalinsis gyvąja tradicija gamtoje: soduose, slėniuose, parkuose. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje XXXII tarptautinį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai-2017“ vainikuos baigiamasis koncertas „Aukštam kalnely žydi radastėlė“. Vyks naujos knygos su kompaktine plokštele „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais“ pristatymas, bus nuleista festivalio vėliava, užgesinta ugnis, paliekantį viltį, kad liaudies muzika ir šokis dar ilgai atitars mūsų visų širdyse ir tradicijos bus išsaugotos.

Festivalio rengėjai kviečia į atvirus nemokamus renginius!

Ateikite, dainuosma, šoksma, linksmi būsma!

Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ puoselėja vertybes ateities kartoms (0)

Skamba skamba kankliai 2017_lrp.lt

Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino seniausios šalyje folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ dalyvius, rengėjus ir svečius.

„Jau keturiasdešimt penktą kartą Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse aidi, skamba, vingiuoja liaudies muzika, dainos ir šokiai. Tai – festivalio „Skamba skamba kankliai“ dovanos visiems Lietuvos žmonėms“, – rašoma šventę globojančios Prezidentės sveikinime. Skaityti toliau

D. Vyčinienė: Praeitis turi pakankamai erdvės dabartyje (4)

Daiva Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi  Rūta Gaidamavičiūtė

– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…

– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau

Tautiniais aprėdais vilkintys Seimo nariai dalyvaus Kauno senamiesčio vasaros meto renginių atidaryme (2)

Kauno senam. vasaros atidarymas_kasvyksta.lt

Gegužės 13 d., šeštadienį, Kauno senamiestis vasarą pasitinka ne tik geru oru, bet ir išskirtiniu renginiu. Vilniaus g. iki Rotušės aikštės žygiuos tautinius aprėdus vilkintys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, šventės rengėjai, dalyviai ir kiti.

Renginyje, kuris rengiamas Kauno senamiesčio draugijos, Kauno miesto muziejaus ir miesto savivaldybės bus pristatomi šiuolaikiniai modernūs tautiniai aprėdai, vyks įvairios mokomosios ir pramoginės veiklos. Skaityti toliau

Atidaromoje parodoje lietuvių tradicinių ir tautinių drabužių atspindžiai dailininkų kūryboje (0)

Lietuviu XIX a. tradiciniai drabuziai. Fot. Tomas Kapocius

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) Lietuvos dailės muziejus atidaro parodą „Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba“ (veiks iki lapkričio 5 d.). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorės Dalia Bernotaitė-Beliauskienė ir Rima Rutkauskienė, folkloro ansamblis „Ūla“ – vadovė Janina Bukantaitė. Skaityti toliau

Jorėje bus pristatyta I. Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda „Tautiniai drabužiai“ (1)

Jorė 2017 | Romuva.lt nuotr.

Balandžio 29 d. 17 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Kulionių k., Molėtų r.) vykstant pirmosios pavasarinės žalumos šventei Jorei bus atidaryta Ilonos Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų paroda „Tautinis drabužiai“ skirta Tautinių drabužių metams.

I. Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų ciklas „Tautinis kostiumas“ yra tapybos parodos „Budėjimas“ skirtos Lietuvos laisvės dvidešimt penktosioms metinėms,  praėjusiais metais apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki  Baltijos jūros, tęsinys. Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras supažindins su Mažosios Lietuvos tautinių drabužių įdomybėmis (0)

Delmonai | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Balandžio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre prasideda renginiai „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai“. Iki pat rudens klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus supažindinami su krašto tradicinės tekstilės įdomybėmis – lauks paskaitos, praktiniai užsiėmimai, amatų rodymo renginiai ir kitos veiklos.

Balandžio 24 d. 17.30 val.  Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10, Klaipėda) vyks tautinių drabužių žinovės, dailininkės Elenos Matulionienės pirmadieninių paskaitų ratas „Mažosios Lietuvos tautinių drabužių Skaityti toliau

Paskelbtas konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ (0)

Žemaitės apsirengusios tautiniais rūbais | lnkc.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene  paskelbė konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Tai pernai vykdyto konkurso „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“ tęsinys. Šiais metais konkurso rengėjai kreipiasi į platesnę visuomenę – visus, kurie gyvena Lietuvoje ir toli už jos ribų.

„Laukiame įdomių istorijų apie savo ar savo artimųjų tautinį drabužį. Kviečiame konkurse dalyvauti kiekvieną, kuriam tautinis rūbas yra svarbus  etninės, regioninės ar asmeninės tapatybės simbolis arba brangi šeimos vertybė“, – sako EKGT pirmininkas Virginijus Jocys. Skaityti toliau

Seime vyksta tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Vasario 14 d. Seime vyks Kultūros komiteto kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiamos tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“, skirtos tautinių drabužių reikšmės visuomenei, gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio drabužių metams paminėti, antroji dalis.

Pirmoji konferencijos dalis vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“ (0)

rengėjų nuotr.

Sausio 26 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“.

Paroda pažymi tautodailininkų bendrijos jubiliejų, parodo aktyvią veiklą puoselėjant liaudies meną, saugant tautinės kultūros savitumą.

Pradžią Lietuvos tautodailininkų sąjungai davė 1966 metų kovo 1 dieną įkurta Liaudies meno draugija, kuri 1990 metais buvo pavadinta dabartiniu pavadinimu (sutrumpintai – LTS). Ji buria kūrybiškus, sumanius, dažnai ne vienu talentu apdovanoti žmones, kuriuos skatina kurti, domėtis tautos meniniu palikimu, gilintis į tradicijas ir ieškoti naujų išraiškos būdų, organizuoja parodas, leidžia knygas, katalogus. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks renginys, skirtas Tautinių drabužių metų pradžiai (0)

Mikalina Glemzaite Kaune prie Nemuno_limis.ltL

Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

E. Kukytė. VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus (nuotraukos) (0)

VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus | E. Kukytės nuotr.

Lapkričio 16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį drabužius iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinius ir istorinius rūbus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, iškylančius atkuriant šiuos drabužius.

Kaip daugeliui tikriausiai jau teko girdėti, 2017 metai yra paskelbti Tautinių drabužių metais. Tai reiškia, jog jie bus kupini įvairių projektų bei renginių tautinių rūbų tematika. Bet kuriam etnologui Lietuvoje kaip diena yra aišku, jog etnokultūra nelaukia – apie ją šviesti visuomenę reikia jau dabar. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai (4)

Lietuva i r jos apylinkės 1867-1914 m. | wikipedija.org nuotr.

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 484–497). Ištraukos.

Marija Baužytė-Motiejūnienė gimė 1925 m. Dubinių kaime, Rodūnios valsčiuje (dabar Baltarusija), valstiečių šeimoje. Gimnaziją baigė Vilniuje. 1947–1952 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą,  mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1945–1949 m. dirbo Vilniaus lėlių teatro aktore, 1951 m. – vyr. laborante Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedroje, Skaityti toliau

V. Jocys. Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška? (video) (3)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?

Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų  paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai. Skaityti toliau