Žymos archyvas: tautinės bendrijos

V. Radžvilas. Pagaliau lūžis (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI.

Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė kryžkelė, kurią priėjus visiems Lietuvos politikos tyrinėtojams ir komentatoriams neišvengiamai teks apsispręsti. Skaityti toliau

Siūloma stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose (video) (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Liepos 24 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (35)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

Žygis per Lietuvą kels žmones didžiausiam Šimtmečio šventės įvykiui (0)

Žygis per Lietuvą kels žmones didžiausiam Šimtmečio šventės įvykiui | Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.

Kovo 11-ąją, Pasvalyje, TV laidų vedėja Edita Mildažytė kartu su Dainų šventės rengėjais išsiruoš į žygį per Lietuvą „Vardan tos“. Jo tikslas – uždegti mūsų šalies žmones tikroms šventinėms linksmybėms, kurios apogėjų pasieks vasarą, didžiausiame Šimtmečio minėjimo renginyje Dainų šventėje. Žmones ji telks ir dar vienai ypatingai misijai – pakviesti 4 milijonus lietuvių iš viso pasaulio liepos 6-ąją kartu giedoti Šimtmečio „Tautišką giesmę“. Skaityti toliau

A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“ (1 759)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Kai kurie paaiškinimai prof. Alvydui Nikžentaičiui bei jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas, arba kaip lietuvių diplomatai lenkus išmaudė“ ( 15 min. 2018 02 28)

Iš pradžių pamaniau, kad tai kokio nemokšos, nepriklausomos Lietuvos, lietuvių Tautos išdavikėlio sapaliojimai. Bet, Jūs, profesorius… O gal Jūsų vardu koks Putino gerbėjas pasinaudojo? Sunku patikėti, kad Jūs neskirtumėte „tautinės mažumos“, nuo „tautinės bendrijos“. Kadangi Lietuvoje nėra nė lopinėlio svetimtaučių etninių žemių, tame tarpe ir lenkų, tai ir jie sudaro Lietuvoje tik „tautinę Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kam priklauso Lietuva? Dviejų šūkių aptarimas iš šalies (47)

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Sulaukėme naujų metų. Laukia tradicinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eitynės. Greičiausiai jose vėl skambės šūkiai „Lietuva – lietuviams“, „Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Įkandin vėl sulauksime Dovydo Kaco, Efraimo Zurofo, o taip pat – lietuvių kilmės liberalų ir marksistų smerkimo šiems šūkiams, kaip ir Lietuvos istoriniams didvyriams plakatuose.

„Lietuva – lietuviams“ – senas šūkis, žinomas dar iš Vinco Kudirkos įkurto laikraščio „Varpas“: 1902 m. jį paskelbė Lietuvių demokratų partija, tiek Skaityti toliau

Vilniuje įvyks jau dvyliktoji tarptautinė folkloro šventė – „Pokrovskije kolokola“ (0)

Folkloro ansamblis ARINUŠKA (Lietuva) | arinuska.lt nuotr.

2017 m., spalio mėnesio 11-15 dienomis, Vilniuje, įvyks jau dvyliktoji tarptautinė folkloro šventė – „Pokrovskije kolokola“.

Renginys, pavadintas pravoslavų šventės – Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, jau daugelį metų nuosekliai vykdo gražią ir svarbią užduotį – puoselėja ir stiprina žmonių ir valstybių tarpusavio ryšius. Dėl šios priežasties tarptautinis renginys jau tapo žinomas ir vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieną kartą jame sudalyvavę atlikėjai, noriai grįžta į Vilnių dar ir dar kartą, o sostinės gyventojai bei svečiai, laukia rudens ir dėlioja savo laisvalaikį pagal renginio programą.

Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuva visada rūpinosi tautinėmis bendrijomis (video) (12)

Audrys Antanaitis, Halina Kobeckaitė | Alkas.lt, nuotr.

Lietuva visada buvo daugiatautė valstybė. Tai visiškai suprantama ir natūralu, turint omenyje didingą LDK istoriją. Daugiatautė Lietuva buvo ir tarpukariu. Daugiatautė buvo ir pradėjusi kovą dėl Nepriklausomybės prieš trisdešimt metų.

Dar neatkūrusi valstybės, Lietuva jau įkuria Tautybių departamentą , kuriam vadovauti paskiria profesorę Haliną Kobeckaitę. Dar prieš Nepriklausomybės paskelbimą priima Tautinių mažumų įstatymą. Sudaro sąlygas veikti tautinių mažumų bendrijoms ir kultūros draugijoms. O tautinės bendrijos atsilygina Lietuvos valstybei besąlygišku lojalumu ir Lietuvos, kaip bendros Tėvynės, meile. Skaityti toliau

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto (32)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu  (pasirašė premjeras  A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).

Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria Skaityti toliau

Pristatyta pirmoji studijos apie Lietuvos tautines mažumas dalis (4)

Tyrimo „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. Tautinių mažumų departamente (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyko Rytų Europos studijų centro atliekamo tyrimo apie tautines mažumas Lietuvoje pirmos dalies „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas. Valstybės įstaigų, savivaldybių ir tautinių bendrijų atstovai turėjo galimybę susipažinti su atliekama analize, pirmosiomis studijos įžvalgomis bei pateikti savo pastabas.

Užsakydamas studiją, kuri turi būti atlikta iki 2017 m. pabaigos, Tautinių mažumų departamentas siekė visapusiškai išnagrinėti Skaityti toliau

G. Kazėnas. Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų (audio) (28)

Gediminas Kazėnas | mruni.eu nuotr.

Neseniai zw.lt interneto portale pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame pasisakoma, kad „lietuviškos partijos“ šiame regione (Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur 2016 m. Seimo rinkimuose bolotiravosi A. Kubilius – Alkas.lt) neturi jokių šansų, „gali persirenginėti kiek nori“, o bandydamos gauti mandatą yra visiškai naivios.

Prisipažinsiu nesitikėjau ir mane asmeniškai labai nustebino ilgamečio politiko toks santykis ir požiūris į šį klausimą. Todėl kaip TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas negaliu nesureaguoti į kai kuriuos teiginius, nes priešingu pripažindamas tuos teiginius turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti tuos skyrius. Skaityti toliau

Laisvę gynėme visi kartu (1)

Laisves gynėju susitikimas | lrs.lt nuotr.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ ir prisiminti visų – lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmones bei jų indėlį kelyje į Nepriklausomybę. Sausio 13 d. 8.00 val. dešimčiai minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes.

Skaityti toliau

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą (40)

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose. Skaityti toliau

A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius  Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.

Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau

A. Zolubas. Miežio grūdo sindromas (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka – daug žmonių turi pravardes. Tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu, jame, moksliškai tariant, įsikūnijo miežio grūdo sindromas. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravorėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

Lietuvos lenkų rinkimų akcija grasina vaikų streikais (7)

LLRA protestuoja prieš mokyklų pertvarką Lietuvoje 2015-06-02 | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pagrasino mokslo metų pradžioje tautinių mažumų mokyklose surengti visuotinį streiką. Grasinama, kad lenkiškose ir rusiškose Lietuvos mokyklose besimokantys vaikai nebus leidžiami į mokyklas ir nepasirodys pamokose. LLRA pareikalavo, kad nedelsiant būtų panaikintas suvienodintas lietuvių kalbos brandos egzaminas ir pusantro karto padidintos mokinio krepšelio lėšos tautinių mažumų mokykloms.

LLRA taip pat reikalauja  grąžinti lenkų kalbos egzaminui privalomumo brandos egzamino statusą ir atsižvelgti į šio egzamino rezultatus priimant į aukštąsias Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

Seime įregistruotas tautinių mažumų ir bendrijų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas (6)

Valentinas Stundys | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 14 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Seime įregistravo Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektą.

„Matydami, kad valdantieji negeba rasti sutarimo dėl tautinių mažumų klausimų, pateikėme savo įstatymo projektą“, – sakė vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys.

Įstatymas pagrįstas pamatinėmis Konstitucijoje įtvirtintomis normomis ir vertybėmis, jis nustato tautinėms mažumoms ir bendrijoms priskiriančių save asmenų teises bei pareigas ir valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti jų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą. Skaityti toliau

V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą? (40)

Vytautas Keršanskas | lrs.lt nuotr.

Šių metų pavasarį pasirodęs Tautinių mažumų įstatymo projektas sukėlė nemažai aistrų ne tik tarp politikų bei piliečių, tačiau ir tarp pačių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Kultūros ministras Šarūnas Birutis tada projekto nepasirašė ir grąžino taisyti. Tačiau pataisytas įstatymo projektas grįžta į viešuosius debatus, todėl verta atidžiau pažvelgti, ar buvo padaryti esminiai pakeitimai ir jei taip, ką jie žada.

Tos pačios bėdos

Pavasarį pateiktas projektas papiktino mažąsias Lietuvos tautines mažumas, nes įstatyme numatytos Skaityti toliau

Vilniuje vyks 5-oji Tautų mugė (nuotraukos) (0)

vilnius.lt nuotr.

2013 m. rugsėjo 13–15 dienomis Vilniuje, Gedimino prospekte vyks 5-oji Tautų mugė. Susibūrę į Meno šventę „Draugystės žiedas“, penktus metus vilniečius sveikins tautinių bendrijų – karaimų, totorių, lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių – meno kolektyvai iš Vilniaus krašto, Trakų, Visagino ir Pabradės.

Mugės koncertinėje programoje taip pat pasirodys svečiai iš užsienio – kolektyvai iš Lenkijos, Airijos, Ukrainos, Baltarusijos, kurie pristatys savo šalių folklorą. Folklorinių kolektyvų pasirodymai vyks šeštadienį ir sekmadienį. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė (50)

punskas.pl nuotr.

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė per­nai at­li­kta apklausa. Tyrimą „Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai: tie­sos, pra­ma­nai, in­terp­re­ta­cijos“ Len­ki­jos vie­šų­jų rei­ka­lų ins­ti­tu­to už­sa­ky­mu pernai atliko bend­ro­vė TNS Pols­ka, Lie­tu­vo­je – bend­ro­vė TNS LT. Susimąstyti dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc. apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių. Skaityti toliau

P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje? (27)

tautines mazumos_voruta.lt

Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai?

Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir miestelių, vietovių, hidronimų pavadinimus, Lenkijos teritorijoje esančio Seinų-Punsko krašto miestelių lietuviški pavadinimus yra autentiški t. y. ankstesni, nei vėliau sukurti šiandieniniai lenkiški lietuviškų pavadinimų analogai. Ne taip istoriškai seniai, dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16-ąją, čia buvo tikrų tikriausia Lietuva, Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas? (4)

Sausio 25 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Kultūros ministerija surengė svarstymus „Tautinės mažumos Lietuvos gyvenime“. Diskusijoje buvo aptarti du klausimai: Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimas atmintinų dienų įstatyme ir specialaus Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pasiūlė registruoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, paminėjimas sausio 25 dieną. Skaityti toliau