Yra tokia lietuvių pasaka, kurią ir šiaip verta dažniau prisiminti. Ji vadinasi „Kvailutis“:
Vieną kartą tėvas turėjo sūnelį, jį visi kvailučiu vadino. Išleido vieną dieną tėvas kvailutį pas senelę. Jam sugrįžus, klausia:
– Kvailuti, ką tau davė senelė?
– Ką gi duos? Adatėlę man davė!
– Kur dėjai adatėlę?
– Važiavo žmonės keliu su vežimu šieno, įsikišau į tą šieną adatėlę, Skaityti toliau
Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?
Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau
Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.
Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau
„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.
Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau
Kai kurie paaiškinimai prof. Alvydui Nikžentaičiui bei jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas, arba kaip lietuvių diplomatai lenkus išmaudė“ ( 15 min. 2018 02 28)
Iš pradžių pamaniau, kad tai kokio nemokšos, nepriklausomos Lietuvos, lietuvių Tautos išdavikėlio sapaliojimai. Bet, Jūs, profesorius… O gal Jūsų vardu koks Putino gerbėjas pasinaudojo? Sunku patikėti, kad Jūs neskirtumėte „tautinės mažumos“, nuo „tautinės bendrijos“. Kadangi Lietuvoje nėra nė lopinėlio svetimtaučių etninių žemių, tame tarpe ir lenkų, tai ir jie sudaro Lietuvoje tik „tautinę Skaityti toliau
Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:
Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija, skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui ir rašytojui Marcelinui Šikšniui (1874-1970) paminėti. Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau
Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.
Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“. Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau
Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.
Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Skaityti toliau
Liepos 17 d. Seimas baigdamas pavasario sesiją toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuotą Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648(3).
LLRA nario Jaroslavo Narkevičiaus teikiamas įstatymo projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba. Skaityti toliau
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Tautinių mažumų įstatymą.
Gal nuskambės paradoksaliai: iš principo nesvarbu, koks jis bus, svarbu tai, kad priėmus įstatymą tokiu pavadinimu Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų statusas pasikeistų iš esmės, – mat pagal tarptautinę teisę tautinių mažumų gyvenama teritorija siejama su jai priklausančiomis etninėmis žemėmis.
Lietuvos lenkai, kalbėdami apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą, apeliuoja į lietuvius, gyvenančius Lenkijos teritorijoje. Ir dvikalbiai užrašai, kuriuos galime pamatyti Punsko krašte, Skaityti toliau
Liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti pietryčių Lietuvos teritorinės autonomijos bei jos polonizacijos įstatymo projektą, vadinamą Tautinių mažumų įstatymu, ir Lietuvių kalbos abėcėlės keitimo įstatymą, vadinamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu. Už jų svarstymą balsavo dauguma Seimo narių, prisiekusių saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.
Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius, pristatydamas teritorinės autonomijos projektą, melavo, kad Lietuvoje „integracija suprantama kaip asimiliacija“, esą lenkų tautinę bendriją kažkas „nori principingai asimiliuoti“, Skaityti toliau
Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje, Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.
Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.
Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.
Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau
Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau
Sausio 9 dieną paskelbta, jog Šalčininkų rajono savivaldybės direktorius Boleslovas Daškevičius Vilniaus apygardos teismo buvo nubaustas įspūdinga 43 tūkst. litų bauda – po 100 litų už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojusio nukabinti neleistinas lenkiškas lenteles, nevykdymo dieną nuo 2008 metų. Vis dėlto dėmesio verta ne tiek pati bauda, kiek ne mažiau įspūdingas paties pareigūno cinizmas ignoruojant įstatymus ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) bei premjero jį ginanti pozicija.
Įstatymų pažeidėjai – kankiniai Skaityti toliau
Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.
Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau
Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.
Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Skaityti toliau
Dažnai teigiama, jog įtraukus Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) į Vyriausybę atsirado reali platforma dialogui, kurio iki šiol nebuvo. Netgi svarstoma, kad LLRA galėtų tapti savotišku tiltu tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar šie lūkesčiai gali pasiteisinti? Ar iš esmės įmanoma, kad LLRA pritartų Lietuvos ir Lenkijos santykių perkrovimui?
LLRA ypač sėkmingai pasirodė 2012 metų Seimo rinkimuose. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, teigiamą efektą turėjo susijungimas su Rusų aljansu, pritraukęs dalį rusų tautybės rinkėjų ir leidęs pirmą kartą istorijoje peržengti 5 proc. barjerą daugiamandatėje apygardoje Skaityti toliau
Europos Komisija nagrinėjusi Lenkijos piliečio peticiją dėl Lietuvos Švietimo įstatymo pataisų pareiškė, kad neįžvelgia Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti šių tautinių mažumų keliamų klausimų.
Tokį Europos Komisijos (EK) atsakymą gavo Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs. Panašų atsakymą EK, kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo jau pateikusi ir šį pavasarį.
Peticijos autorius lenkas Tomašas Snarskis (Tomaszas Snarski) apskundė Lietuvą dėl Lietuvoje priimtų švietimo įstatymo pakeitimų esą diskriminuojančių lenkų tautybės Lietuvo piliečius. Skaityti toliau
– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.
Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.
Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino partijos bendražygius siekti lenkų kilmės Lietuvos piliečiams Lenkijos vyriausybės dalijamos Lenko kortos teisinio įvertinimo.
Per Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdį pristatęs tokią jo vadovaujamo Politikos komiteto rekomendaciją V.Landsbergis sakė, kad Konstitucinio Teismo reikėtų paklausti, ar pagal Lenko kortą Lenkijos vyriausybei įsipareigojęs asmuo gali dirbti tarnyboje, kur reikia prisiekti Lietuvai.
„Čia vėl mūsų labai aiški rekomendacija dėl visokių šunybių iš mūsų kai kurių piliečių Skaityti toliau
Lietuva nepasiduos Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies Vyriausybė spręs savarankiškai, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori pozicija“, – sakė ministras interviu žurnalui IQ.
2012 m. sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A. Ažubalis teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius. Skaityti toliau
